Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. (V. S.) ieškinį atsakovams V. R. (V. R.), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, dėl turto arešto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė Viktorija Vėliuvienė, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti turto areštą transporto priemonei – „Mercedes Benz“ CL 500, (duomenys neskelbtini) (toliau – „Mercedes Benz“ CL 500), taikytą vykdomosiose bylose Nr. 0162/11/00793 ir Nr. 0075/12/00810, priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog antstolė Viktorija Vėliuvienė vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0162/11/00793, joje 2015-11-02 taikė transporto priemonei – automobiliui „Mercedes Benz“ CL 500 areštą. Antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0075/12/00810, joje 2016-01-12 taikė areštą transporto priemonei – automobiliui „Mercedes Benz“ CL 500. Skolininku abiejose vykdomosiose bylose yra atsakovas V. R.. Ieškovas nurodė, jog pagal transporto priemonės nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, automobilis nuo 2010-05-18 priklausė FS Fahrzeug service GmbH &Co.KG. VĮ Regitra duomenimis, atsakovui 2010-08-25 buvo išduoti laikinieji valstybiniai numeriai transporto priemonei, jų galiojimas pasibaigė 2010-11-23. Pasibaigus galiojimo terminui transporto priemonė išregistruota. Ieškovas yra transporto priemonės savininkas pagal 2016-12-01 pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjas – M. D.. Ieškovas kreipėsi į VĮ Regitra įregistruoti transporto priemonę, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta dėl taikomų apribojimų – turto areštų. Ieškovo teigimu, atsakovas nebuvo ir nėra šios transporto priemonės savininkas, atsakovui buvo išduoti tik laikinieji valstybiniai numeriai, jų galiojimas pasibaigęs, todėl antstolių padėjėjų argumentai apie transporto priemonės priklausymą atsakovui yra nepagrįsti. Vykdomųjų dokumentų išdavimo ir priėmimo vykdyti metu, ar turto arešto aprašo sudarymo metu automobilis atsakovui V. R. nuosavybės teise nepriklausė ir net nebuvo registruotas Lietuvos transporto priemonių registre. Šiuo atveju antstoliai, sudarydami turto arešto aktą, nenustatė areštuoto turto – automobilio savininko, o sudarydami aktą rėmėsi istoriniais registro duomenimis. Be to, nei arešto taikymo metu, nei šiuo metu automobilis apskritai nėra registruotas. Antstoliai gali areštuoti tik skolininkui priklausantį turtą, todėl automobiliui taikyti turto areštai turėtų būti panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-19 sprendimu ieškinį tenkino, panaikino turto areštą transporto priemonei – „Mercedes Benz“ CL 500, taikytą antstolės Viktorijos Vėliuvienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0162/11/00793, ir antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0075/12/00810. Taip pat teismas priteisė iš atsakovų V. R., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos po 18,19 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. S..Teismas nustatė, kad atsakovo V. R. vardu automobilis viešajame registre buvo įregistruotas laikotarpiu nuo 2010-08-25 iki 2010-11-23, jam buvo išduoti laikinieji valstybiniai numerio ženklai. Nenustatyta duomenų, jog po šio laikotarpio automobilis nuosavybės teise priklausė atsakovui V. R.. Įvertinęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad taikydamos apribojimus ginčo transporto priemonei, išieškojimą iš skolininko V. R. turto vykdančios antstolės, nesiaiškino, ar areštuojama transporto priemonė po jos išregistravimo iš viešojo registro nuosavybės teise priklauso skolininkui, o rėmėsi VĮ Regitra teikiamais istoriniais duomenimis (duomenimis, kurie kaupiami registro archyve). Taip pat teismas, įvertinęs 2016-12-01 naudotos transporto priemonės be garantijos pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įsigijo transporto priemonę „Mercedes Benz“ CL 500, bylos duomenis apie ieškovo elgesį šį turtą valdant, naudojantis ir disponuojant juo, kaip transporto priemonės savininkui ar teisėtam valdytojui, bei duomenis, jog transporto priemonė įsigyta ne iš V. R., teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ir 2015-11-02 bei 2016-01-12, kai antstolės areštavo transporto priemonę „Mercedes Benz“ CL 500, pirmą kartą Lietuvoje laikinai registruotą atsakovo V. R. vardu, šis automobilis atsakovui V. R. nepriklausė.Teismas konstatavo, kad byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 603 straipsnio pagrindu yra sprendžiamas klausimas dėl turto, iš kurio gali būti išieškoma, priklausymo, dėl to atmetė atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos argumentus, jog atsakove byloje turėtų būti įtraukta ir AB ,,Klaipėdos vanduo“, kadangi nenustatyta, jog išieškotojos AB ,,Klaipėdos vanduo“ naudai vykdomoje vykdomojoje byloje būtų išieškoma iš turto, dėl kurio priklausymo yra kilęs ar sprendžiamas ginčas šioje civilinėje byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos miesto savivaldybės taryba su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir ieškovo ieškinį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir tarybai atmesti, kaip nepagrįstą. Apeliančių nuomone, reikalavimas turėjo būti reiškiamas antstoliams, vykdantiems vykdomąsias bylas, kuriose buvo taikytas areštas ginčijamam turtui, kadangi ieškinyje reiškiamas reikalavimas yra antstolės Viktorijos Vėliuvienės patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0162/11/00793, ir antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės patvarkymo vykdomojoje byloje 0075/12/00810, ginčijimas, t. y. antstolio veiksmų apskundimas. Apeliantės mano, jog nėra tinkamos atsakovės šioje byloje, kadangi neturėjo ir negalėjo turėti duomenų ir kitaip turėti įtakos arešto buvimui ar nebuvimui bei jo teisėtumui. Taip pat mano, kad teismo neatsižvelgimas į trečiųjų asmenų prašymus galėjo turėti esminės reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Atsiliepimu ieškovas V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti; už piktnaudžiavimą procesu skirti atsakovėms baudą iki 5 792 Eur, 50 procentų šios baudos priteisiant ieškovo naudai; taip pat priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nesutinka, kad apeliantės netinkamos atsakovės byloje, kadangi jos vykdomosiose bylose yra išieškotojos ir ieškovo reikalavimai buvo tiesiogiai susiję su atsakovais civilinėje byloje nurodytais asmenimis. Mano, kad motyvas, jog ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, vertintinas kaip naujų reikalavimų kėlimas apeliaciniame skunde ir akivaizdus piktnaudžiavimas procesu. Teigia, kad ginčas byloje kilęs ne dėl antstolių veiksmų, o dėl civilinės teisės. Ieškovo nuomone, šiuo atveju yra teisinis pagrindas konstatuoti aiškų piktnaudžiavimo procesine teise teikti skundą faktą, dėl to, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, atsakovėms turi būti skirta bauda.Trečiasis asmuo antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teigia, kad neįtraukus Valstybinės mokesčių inspekcijos į civilinės bylos nagrinėjimą egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Taip pat teigia, kad į civilinę bylą nebuvo įtraukti kiti suinteresuoti asmenys, nesurinkti ir neištirti visi rašytiniai įrodymai ir mano, kad 2017‑06‑19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas turi būti panaikintas ir civilinė byla grąžinta pirmai instancijai nagrinėti iš naujo.Trečiasis asmuo antstolė Viktorija Vėliuvienė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Jame teigia, kad į bylą nebuvo įtraukti visi suinteresuoti asmenys, nesurinkti ir neištirti visi rašytiniai įrodymai, dėl to mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir civilinė byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nebuvo įtrauka į civilinės bylos nagrinėjimą, o teismas nusprendė dėl šio juridinio asmens materialiųjų teisių, dėl to yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Taip pat nurodo argumentus dėl netinkamo materialiosios teisės normų ir proceso teisės normų taikymo tiriant ir vertinant įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas turi pareigą ex officio (savo iniciatyva) atlikti CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimą.Teisėjų kolegija nenustatė, kad šiuo atveju yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas pagrindas pripažinti absoliutų sprendimo negaliojimą dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0075‑0541/12 išieškotoją valstybę atstovaujančios Valstybinės mokesčių inspekcijos neįtraukimo į bylos nagrinėjimą. Iš byloje esančio Turto arešto aktų registro 2016‑12‑13 išrašo apie transporto priemonei „Mercedes Benz“ CL 500 taikytus turto areštus duomenų nustatyta, kad asmenys, kurių reikalavimams įvykdyti areštuota minėta transporto priemonė yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. Byloje nėra duomenų, kad iš turto, dėl kurio priklausymo kilęs ir šioje civilinėje byloje sprendžiamas ginčas, būtų išieškoma kitose vykdomosiose bylose išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, ar kitų asmenų naudai. Be to, ieškovas ieškiniu prašė panaikinti minėtai transporto priemonei vykdomosiose bylose Nr. 0162/11/00793 ir Nr. 0075/12/00810 taikytą turto areštą. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Taip pat nenustatyta kitų CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl apeliacinio skundo.

Apeliacinio skundo pagrindą sudaro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios patvirtina teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, konkretūs įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamos šios aplinkybės (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinį skundą apeliantės grindžia argumentais, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nėra tinkamos atsakovės byloje, o reikalavimas turėjo būti reiškiamas antstolėms, vykdančioms vykdomąsias bylas, kuriose buvo taikytas areštas ginčo turtui – transporto priemonei „Mercedes Benz“ CL 500. Taigi apeliantės iš esmės teigia, kad ieškovo reikalavimą iš esmės sudaro antstolių veiksmų apskundimas. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė „Mercedes Benz“ CL 500 areštuota 2015‑11‑02 įregistruoto turto arešto aktu, sudarytu antstolės Viktorijos Vėliuvienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0162/11/00793, bei 2016-01-12 įregistruotu turto arešto aktu, sudarytu antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0075/12/00810. Šioje civilinėje byloje ieškiniu ieškovas V. S. prašė panaikinti transporto priemonei „Mercedes Benz“ CL 500 minėtose vykdomosiose bylose taikytus turto areštus. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo reikalavimą sudaro antstolių veiksmų vykdomosiose bylose apskundimas.Ieškiniu keliamas materialinis reikalavimas grindžiamas motyvais, kad areštuota skolininkui nepriklausanti transporto priemonė ir būtent ieškovas V. S., o ne vykdomosiose bylose skolininku esantis V. R., yra transporto priemonės savininkas. Tad byloje keliamas klausimas savo esme susijęs ne su vykdymo procese turtui taikyto arešto sukeliamu apribojimu, o su iš materialiosios teisės kylančiu turto priklausymu asmeniui nuosavybės teise. Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Ieškovas V. S. nėra vykdymo proceso dalyvis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje ieškovo keliamas materialinis reikalavimas yra susijęs su turto (transporto priemonės), iš kurio išieškoma, priklausymu. Taigi ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas ir ieškiniu keliamas klausimas dėl arešto ginčo transporto priemonei panaikinimo laikytinas ginču dėl civilinės teisės į turtą. Nors apeliantės pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino vykdomosiose bylose antstolių atliktus veiksmus, tačiau pažymėtina, kad antstolių veiksmai įvertinti vertinant įrodymus civilinio ginčo kontekste, sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, pagrįstai atmetė argumentus, jog ieškovo reikalavimai turėjo būti reiškiami ir nagrinėjami antstolių veiksmų apskundimo tvarka, nustatyta CPK 510 straipsnyje.Netinkamu atsakovu civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Svarbu tai, kad vadovaujantis CPK 603 straipsnio 1 ir 3 dalies reglamentavimu, toks ginčas dėl arešto turtui panaikinimo nagrinėjamas teisme pagal ginčo teisenos taisykles ir tokie ieškiniai dėl arešto turtui panaikinimo pareiškiami skolininkui ir išieškotojui. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0162/11/00793 išieškotoja yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vykdomojoje byloje Nr. 0075/12/00810 išieškotoja yra Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, minėtose vykdomosiose bylose išieškojimas vykdomas iš skolininko V. R.. Rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad ginčo automobiliui „Mercedes Benz“ CL 500 vykdomosiose bylose taikyti areštai apeliančių (išieškotojų) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos reikalavimams įvykdyti. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo konstatuoti, kad apeliantės šioje civilinėje byloje yra netinkamos atsakovės.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neatsižvelgimas į trečiųjų asmenų prašymus galėjo turėti esminės reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau teisėjų kolegija įvertina tai, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde šiuo aspektu apeliantės nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą pagrindžiančių argumentų. Apeliantės nenurodė, kokie konkrečiai trečiųjų asmenų prašymai, apeliančių nuomone, pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinti ar įvertinti netinkamai ir kaip tokios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Svarbu tai, kad pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Vertindama apeliacinio skundo argumentų visumą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į apeliančių nurodytą apeliacinio skundo dalyką (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šiuo atveju apeliantės Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo pirmosios instancijos teismo panaikinti ir atmesti ieškovo ieškinį šioms atsakovėms – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai. Iš esmės apeliantės savo prašymą grindė pozicija, jog apeliantės nėra tinkamos atsakovės byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl apeliacinio skundo reikalavimų pasisakyta apeliacinio skundo ribose.Kaip minėta anksčiau, CPK 320 straipsnyje, reglamentuojančiame bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Teisėjų kolegija pažymi, kad tretieji asmenys antstolė Asta Rimatė Žičkuvienė bei antstolė Viktorija Vėliuvienė pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, daro išvadą, kad minėtuose atsiliepimuose dėstomi motyvai yra savarankiški, išeinantys už atsikirtimų į apeliacinį skundą ribų. Savarankiškų apeliacinių skundų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo minėti tretieji asmenys įstatymo nustatyta tvarka neteikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde iš esmės nesiremiama. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl antstolių atsiliepimuose į apeliacinį skundą dėstomų argumentų plačiau nepasisako.Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą bei skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, dėl to skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovių apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prašymo skirti baudą.

Ieškovas V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą atsakovėms už piktnaudžiavimą procesu skirti baudą iki 5 792 Eur, 50 procentų šios baudos priteisiant ieškovo naudai. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą apeliacinį skundą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje (nuo 2017-07-01 galiojanti redakcija) numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti pagal CPK 95 straipsnį būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Ieškovas prašymą skirti apeliantėms baudą grindžia motyvais, kad atsakovės elgėsi nesąžiningai, pateikė teisiškai nepagrįsta apeliacinį skundą, taip vilkindamos teismo procesą ir piktnaudžiaudamos procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant dalyvaujančių byloje asmenų procesinį elgesį CPK 95 straipsnio kontekste, svarbu atsižvelgti į tai, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Šiuo atveju apeliacinis skundas grįstas teisiniais argumentais, susijusiais su apeliančių procesine padėtimi. Įvertinus duomenis, kad apeliantės vykdomosiose bylose yra išieškotojos, nėra pagrindo manyti, kad paduodamos apeliacinį skundą šios atsakovės nesąžiningai siekė vilkinti teismo procesą. Nors apeliacinis skundas pripažintas nepagrįstu, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantės šį procesinį dokumentą teikė nesąžiningai, realiai nesiekdamos savo teisinių interesų teisminės gynybos, ar sąmoningai veikdamos prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Vien aplinkybės, kad apeliacinis skundas atmestas teisėjų kolegija nepripažįsta piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), dėl to ieškovo prašymą skirti apeliantėms baudą atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinį skundą atmetus, pagal bendrąją taisyklę apeliančių bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovas V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau patvirtinančių įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, dėl to tokių išlaidų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-19 sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.