Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-303-383-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-25
Bylos Nr.
1A-303-383-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Gytis Večerskas
Nuteistasis
T. F., G. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A -303 - 383/2011Teisminio proceso Nr.1-20-1-00232-2009-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
Pranešėjas V. VitunskasTeisėjas G. EndriukaitisKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Ryčiui Šimkui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. F. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. F. nuteistas:

pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti E. P. priklausantį automobilį) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti A. P. naudojamą automobilį) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2006-12-13 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinė bausmė paskirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Dėl kito šiuo nuosprendžiu nuteistojo G. K. apeliacinių skundų negauta.

Kolegija išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. F. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. už tai, kad jis ir G. K. 2009-03-16 apie 2.10 val. Rasytės g. 26, Kaune, veikdami bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasikėsino pagrobti svetimą turtą - E. P. priklausantį 1999 metų laidos automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 13100 litų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi atvykus policijos pareigūnams iš įvykio vietos pabėgo.

Be to, jis nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 12 d. apie 01.00 val. Ašigalio g. 11, Kaune, sulaužydamas kairės pusės priekinių durelių spynelę, bei sugadindamas automobilio užvedimo spynelę, pasikėsino pagrobti M. P. vardu registruotą 14 000 Lt vertės automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi A. P., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. F. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendį dalyje dėl pasikėsinimo pagrobti E. P. priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti bei sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nuteistasis neginčija apylinkės teismo nuosprendžio dėl to, kad jis pasikėsino pagrobti A. P. automobilį, jis tą faktą pripažino. Tačiau jis nesutinka su tuo, kad teismas nusprendė, jog jis pasikėsino pagrobti E. P. priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Savo kaltės dėl šio nusikaltimo jis neprisipažino, ir jo manymu, už tai jis yra nuteistas nepagrįstai. Nuosprendis dalyje dėl pasikėsinimo įvykdyti E. P. automobilio vagystę yra nepagrįstas, neteisėtas, jis priimtas pažeidžiant procesines teisės normas, ir nuteistasis dėl šios nusikalstamos veikos turi būti išteisintas. Teismas neatsižvelgė į nuoseklius nuteistojo, liudytojo G. K. parodymus, neapklausė kitų liudytojų, kurių parodymai turi išteisinamąją vertę. Teismas nevertino visų abejonių kaltinamojo naudai, tokiu būdu pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Teismas rėmėsi vien tik policijos pareigūnų parodymais, kurie yra abejotini, ir tokiu būdu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Jo nuomone, baudžiamoji byla yra sufabrikuota. Kadangi dėl pasikėsinimo pagrobti E. P. priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra surinkta nenuginčijamų nuteistojo kaltės įrodymų, dalyje dėl šios nusikalstamos veikos jis turi būti išteisintas, apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas, paskiriant jam švelnesnę bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. F. apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Nuteistasis nepagrįstai skunde teigia, kad jis neįvykdė Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai bei pagrįstai T. F. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nuteistasis T. F. teisme kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino. Aiškino, kad Rasytės gatvėje 2009-03-16 vakarą nebuvo ir E. P. priklausančio automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobti nesikėsino. T. F. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Ištyręs visus kaltinimo pateiktus įrodymus, teismas padarė teisingą išvadą, jog T. F. ir G. K., veikdami bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, tyčia pasikėsino pagrobti 13100 Lt vertės E. P. automobilį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. T. F. kaltė įrodyta nukentėjusiosios E. P., liudytojų N. P., V. M., D. D., R. V., A. B. parodymais, specialistų išvadomis ir kitais byloje surinktais įrodymais. Liudytojo V. M. parodymais nustatyta, kad jis matė, kaip įvykio vakarą iš raudonos spalvos automobilio išlipo trys vaikinai, jis visą laiką stebėjo juos, du iš jų nuėjo prie VW Golf, įlipo į automobilį. Liudytojas matė, kad jie švietė žibintuvėliu, todėl paskambino į policiją. Matė, kaip užsidegdavo automobilio stabdžių žibintai, taip pat matė žibintuvėlio šviesą automobilio viduje, nes apsišviesdavo automobilio salonas. Žibintuvėlis švietė vairuotojo pusėje. Kai atvyko policijos pareigūnai, du vaikinai nubėgo į vieną pusę tarp namų šlaito link, o vienas į kitą. Vienas iš jaunuolių buvo užsidėjęs šviesios spalvos striukę, kiti du jaunuoliai buvo apsirengę tamsiais rūbais. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad T. F. 2009 m. kovo 16 d. sulaikymo metu dėvėjo šviesiai rudą striukę. Liudytojas R. V., atlikdamas tarnybines pareigas, pats asmeniškai sulaikė kaltinamąjį T. F.. Specialisto išvadoje Nr. 140-1-(32)-IS1-65 pateiktos kategoriškos išvados, kad kvapų pėdsakuose, paimtuose iš automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės sėdimos dalies ir nuo žirklių, rastas įtariamojo T. F. kvapas. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo T. F. kaltę dėl pasikėsinimo pagrobti E. P. priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors nuteistasis skunde teigia, kad buvo padaryti proceso pažeidimai, priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl šio epizodo, kolegija laiko, kad esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nenustatyta. Tam tikri ikiteisminio tyrimo metu padaryti nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai, kaip tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, ir kas yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio mėn. 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje, savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys jau negali būti įrodymais. Teismas šioje byloje teisingai pripažino, kad duomenų rinkimo tvarkos padaryti pažeidimai neturėjo įtakos įrodymų (šiuo atveju kvapų pėdsakų, foninių kvapų ir lyginamųjų kvapų pavyzdžių) patikimumui, kadangi dėl apžiūros protokolų trūkumų kylančios abejonės yra pašalintos apklausus tyrimo objektų paėmimą atlikusius specialistus, tyrimo veiksmų protokolą surašiusį asmenį, įvertinus specialisto išvados tiriamojoje dalyje užfiksuotus duomenis apie tyrimui pateiktų objektų įforminimą. Ir teisingai konstatavo, kad nepaisant tam tikrų duomenų rinkimo tvarkos pažeidimų, ikiteisminio tyrimo metu paimti kvapų pėdsakai ir jų pagrindu atlikto odorologinio tyrimo išvados pripažintinos įrodymais, kuriais galima remtis priimant nuosprendį šioje byloje. Be to, apylinkės teismas nuosprendį grindė ištirtų įrodymų viseto pagrindu.

Nepagrįstas T. F. apeliacinio skundo teiginys, kad byla yra sufabrikuota jam keršijant, kadangi jis anksčiau buvo nuteistas dėl tyrėjo A. R. sumušimo. Patikrinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, nenustatyta, kad A. R. būtų atlikęs kokius nors procesinius veiksmus šioje byloje. Todėl nuteistojo argumentas, jog teismas rėmėsi vien tik policijos pareigūnų parodymais, kurie yra abejotini, atmetamas. Nenuginčijamų įrodymų, kad T. F. neįvykdė jam inkriminuoto nusikaltimo, byloje nėra. Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato ribų įrodymams rinkti. Įstatymas nustato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Visiškai teisingai yra pripažinti įrodymais duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais duomenys, ir kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį T. F. atžvilgiu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus. Teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kurie pakankamai išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, visetą. Teismas apkaltinamąjį sprendimą grindė įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo (jie buvo gauti teisėtais būdais, jų patikimumas patikrintas BPK numatytomis priemonėmis) ir liečiamumo (jais įrodinėjamos bent viena bylai reikšminga aplinkybė) reikalavimus. Visi byloje surinkti įrodymai patvirtina vieni kitus ir sudaro T. F. kaltės įrodymų visetą, ir apeliacinės instancijos teismo kolegijai abejonių nekelia.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai T. F. pripažino kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. dėl pasikėsinimas pagrobti E. P. priklausantį automobilį ir teisingai už šią veiką paskyrė jam bausmę. T. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertino tai, kad jis, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, ir, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, jam teisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Tokiu būdu visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo T. F. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėGytis Večerskas