Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-09-28 · Civilinė byla Nr. e2-9015-424/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-28
Bylos Nr.
e2-9015-424/2021
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01936-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Ieškovas
UAB „Targetas“
Atsakovas
J. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9015-424/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01936-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.10.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2021 m. rugsėjo 28 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,

vadovaudamasi CPK 441 straipsniu, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Targetas“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 98,50 Eur skolą, ir 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pradinis kreditorius AB Swedbank ir atsakovė 2010-01-14 sudarė kredito sutartį Nr. 07-115857-EG, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 1 000 Lt kredito limitas, kuris turėjo būti grąžintas iki 2011-10-31 (metinė palūkanų norma 15 proc. ir 36 proc. padidintų metinių palūkanų bei 0,1 proc. delspinigių per dieną). Atsakovei vengiant grąžinti paskolą, AB „Swedbank“ laikotarpyje nuo 2011-02-14 iki 2017-10-27 siuntė pranešimus atsakovei dėl skolos, kuriuose buvo nuolat nurodoma, jog kredito gavėja nevykdo savo prievolės grąžinti paimtą kreditą. Iš atsakovės buvo pareikalauta apmokėti skolą, tačiau 71,88 Eur skolos apmokėjimas iki 2017-07-19 nebuvo gautas. Paskutiniu banko pranešimu Nr. SR-17-28840, atsakovei išsiųstu 2017-10-27, pareikalauta apmokėti skolą iki 2017-11-15. Mokėjimai nebuvo gauti, todėl bankas 2017-11-16 vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Pagal kredito sutartį kredito gavėjos 2017-10-27 pradelsta skola buvo 71,88 Eur.

Ieškovė ir pradinis kreditorius 2020-12-04 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujasis kreditorius, perėmė, o atitinkamai AB „Swedbank“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą.

Procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

AB Swedbank ir atsakovė 2010-01-14 sudarė kredito sutartį Nr. 07-115857-EG, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 1 000 Lt kredito limitas.

Iš ieškovės skolos paskaičiavimo pažymos 2021-09-02 dienai matyti, kad bendras atsakovės įsiskolinimas pagal kredito sutartį ieškinio pateikimo dienai yra 98,50 Eur: 71,04 Eur negrąžinto kredito likutis; 0,84 Eur nesumokėtų pelno palūkanų už negrąžintą kreditą; 13,68 Eur kompensuojamųjų palūkanų; 12,79 Eur delspinigių už negrąžintą paskolą; 0,15 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas.

Duomenų, jog atsakovė atsiskaitė su pradiniu kreditoriumi AB Swedbank arba ieškove, byloje nėra.

2020-12-04 reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Swedbank“ perleido naujam kreditoriui – ieškovui UAB „Targetas“ reikalavimo teises į atsakovės 71,88 Eur skolą.

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota ir rašytiniu pranešimu. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti įstatymo nustatyta tvarka, taigi, atsakovei įteiktas ieškinys, kuriame taip pat nurodoma apie reikalavimo perleidimo sutartį. Laikytina, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovę.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė tinkamai neįvykdė savo prievolių, todėl ieškovės reikalavimas dėl 71,88 Eur skolos už negrąžintą kreditą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė, remdamasi Sutarties 10 p. reiškia reikalavimą dėl 0,84 Eur mokėjimo palūkanos reikalavimo perleidimo dienai (2020-12-04).

Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais, jeigu sutartis nenustato ko kita. Teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista esama praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti toliau skaičiuojamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Atsižvelgiant į tai, jog sutartis su atsakove nutraukta 2017-11-16, ieškovė palūkanas prašo priteisti už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, šis ieškovės reikalavimas dėl 0,84 Eur palūkanų priteisimo vertinamas kaip pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė, remdamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, reiškia reikalavimą dėl 13,68 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (taikant 5 proc. metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo 2017-11-16 iki 2021-09-02) bei CK 6.71 straipsniu 12,79 Eur delspinigių skaičiuojamų nuo negrąžinto 71,04 Eur kredito už laikotarpį nuo 2021-03-02 iki 2021-09-02.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 išaiškino, kad kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Netesybos (delspinigiai) įskaitomi į nuostolius, taip pat ir į minimalius. Taigi, kaip pažymėjo LAT, negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydžio sumą.

Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, vertintina, jog ieškovės reikalavimas kartu priteisti ir kompensacines palūkanas ir delspinigius yra nepagrįstas. Kadangi ieškovė reiškia reikalavimą dėl 13,68 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir 12,79 Eur delspinigių, šios sumos negali būti priteisiamos kartu, o tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Šiuo atveju 13,68 Eur palūkanos apima 12,79 Eur delspinigius, todėl ieškovei iš ieškovės priteisiamos 13,68 Eur palūkanų, o reikalavimas dėl 12,79 Eur delspinigių atmetamas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021-09-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė, kreipdamasi į teismą patytė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis. Patenkinus ieškinį iš dalies (84 proc.) iš atsakovės ieškovės UAB „Targetas“ naudai priteistina 12,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 259, 260, 441 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies:

priteisti ieškovei UAB „Targetas“ iš atsakovės J. M. 85,71 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021-09-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2021 m. rugsėjo 28 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9015-424/2021 pagal ieškovės UAB „Targetas“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies. Atsakovės gyvenamosios ir darbo vietos nežinomos, todėl atsakovei sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovė turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.“

Teisėja Ramunė Valiulytė