- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- II-10-504/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Kategorijos
- 14.14Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 346 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. G., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2017-01-25 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato nutarimo Nr. 50-AT1-216, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Rokiškio rajono apylinkės teismui pareiškėjai V. U. ir S. G. pateikė skundą dėl 2017-01-25 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato nutarimo Nr. 50-AT1-216, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, panaikinimo. Nurodė, kad kaimynas R. G. pažeidžia šuns laikymo taisykles bendro naudojimo žemėje, kurios dalys konkrečiai nėra atidalintos. Kaimynas šunį voljere laiko bendro naudojimo žemės sklype, kuris keliems savininkams priklauso bendros dalinės nuosavybės teise. Voljeras yra laikinasis statinys, kurio pastatymui ir naudojimui bendro naudojimo sklype, turi būti kitų savininkų sutikimas. Sutinka, kad jei kaimynas šunį laikytų savo žemės sklype. Kaimynas pažeidžia Gyvūnų laikymo taisykles, o būtent, taisyklių 6.3, 19 punktų nuostatas: nesutvarko šuns paliekamų ekskrementų, tinkamai ir reguliariai nevalo ir neplauna šuns voljero, o jie priversti kasdien vaikščioti pro voljerą, kvėpuoti dvoku, ištisai klausytis šuns lojimo, o naktimis kaukimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės vienas iš savininkų turi taip naudoti bendrą objektą, kad nebūtų pažeistos kitų savininkų teisės ir teisėti interesai. Prašo panaikinti 2017-01-25 nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, R. G. patraukti atitinkamon atsakomybės ir jį nubausti.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 7), kad remiantis Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsniu 2017-01-25 priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr. 50-AT1-216, nes pareiškime minimoje veikoje administracinio nusižengimo požymių nenustatyta. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. AV-486 patvirtintose „Gyvūnų laikymo Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse“ taisyklėse (toliau – Taisyklės) nėra numatyta, kad gyvūną laikydamas asmuo turi gauti kaimynų sutikimą. Turimais duomenimis R. G. šunį laiko nuo 2016 m. gegužės 1 d. ir anksčiau nėra baustas už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus. Šuns voljeras netrukdo priėjimo iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti. Mano, kad S. G. ir V. U. ginčai dėl R. G. voljero įrengimo bendrai naudojamame sklype, spręstini civilinio proceso tvarka, jų interesai turi būti įvertinti taikant nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos bei proporcingumo, interesų derinimo ir pusiausvyros principais, o ne administracinių nusižengimų kodekso normomis. Mano, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato nutarimas Nr. 50-AT1-216 priimtas teisėtai ir pagrįstai.
Teismo posėdžių metu V. U. nurodė, kad Statybos techniniai reglamentai, sanitariniai reikalavimai numato, kad voljeras turi būti nutolęs nuo šulinio 20 metrų, o yra apie 14 metrų. Gyvūnui laikyti skirtas plotas turi būti 25 metrai. Gyvūnų laikymo taisyklėse numatyta, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės kitų žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei. Voljeras užtvertas taip, kad jie negali praeiti. Gyvūnui priteršus voljere, jis turi būti iš karto išvalytas. Voljeras turi būti nuolat valomas, dezinfekuojamas. Į šulinį plaukia teršalai. Kitas kaimynas irgi laiko šunį, bet dėl jo problemų neturi. Visą triukšmą sukelia tik R. G. šuo, kuris viršija Triukšmo valdymo įstatyme nustatytas normas.
S. G. 2017-04-07 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad po skundo padavimo šuo naktį uždaromas namuose, loja tik dieną. Dėl šuns laikymo yra didelė netvarka, dėl šuns nukenčia jų sveikata, ramybė. Naktį šuo nuolat loja. Einant pro šalį, šuo ją išgąsdina. Pareigūnai skundą išnagrinėjo neišsamiai, neatsakė į visus jų skunde pateiktus argumentus, neišspręsta problema dėl šuns lojimo. Pas kitus kaimynus šuo mažas, jis netrukdo.
Pareigūnas Aurimas Zauka teismo posėdyje nurodė, kad skundą padavusių asmenų santykiai su R. G. yra konfliktiški. Pareigūnai buvo nuvykę į įvykio vietą, peržiūrėti policijos registruojami įvykiai. Kitų nusiskundimų dėl R. G. šuns, nebuvo. Antisanitarinių sąlygų nenustatė. Šuo maitinamas, išvedamas pavedžioti.
V. U. ir S. G. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).
Šalies argumentai
V. U. teigia, kad jo kaimynas R. G. pažeidžia gyvūnų laikymo taisykles, t. y. voljeras pastatytas bendroje žemėje nesant kitų savininko sutikimo, šuns voljeras nevalomas, nedezinfekuojamas, nuo jo sklinda nemalonus kvapas, šuo naktimis loja.
ANK administracinė atsakomybė už asmens kaltinime formuluojamą veiką numatyta 346 straipsnyje „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas“. Kaip teisingai nurodė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas, priimdamas 2017-01-25 nutarimą Nr. 50-AT1-216, nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, gyvūnų laikymą reglamentuojantys teisės aktai, t. y. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas), Gyvūnų laikymo Rokiškio rajone taisyklės, patvirtintos Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. AV-486, nenumato reikalavimo gyvūno savininkui gauti žemės sklypo bendrasavininkio sutikimo naminiam gyvūnui (šuniui) laikyti. Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. V. U. ir S. G. komisariatui 2017 m. sausio 16 d. pateiktame pareiškime nurodė, kad šuo ilgą tarpą garsiai loja, dėl ko nukentėjo jų sveikta, jie neišsimiega, lankosi pas gydytojus.
Šalies argumentai
Pareiškėjų prašymu, aiškinantis bylos aplinkybes, teismo posėdyje buvo išklausytas VšĮ Rokiškio PASPC Visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Pavlius Gaigalas, kuris paaiškino, kad šuns lojimo garso decibelais nustatymas nereglamentuojamas jokiais norminiais aktais. Šuns, kitų gyvūnų keliamas triukšmas nepastovus, jų keliamas garsas nelaikomas žalingu sveikatai.
V. U. nurodyto Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymo (2004 m. spalio 26 d. Nr. IX-2499), kurio, pareiškėjo teigimu, nuostatas pažeidžia R. G. laikomo šuns lojimas, tikslas, nurodytas įstatymo 1 str.2 d. - reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio, tad jis šiuo atveju negali būti taikomas.
Pareiškėjai nurodo, kad būtent dėl šuns lojimo nukentėjo jų sveikata, jie lankosi pas gydytojus, tačiau nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje jokių tai patvirtinančių duomenų, įrodymų, nėra. Pareiškėjų pateiktoje fotonuotraukoje (DVD+R įrašomasis diskas, b.l.35) yra nufotografuotos vaistų pakuotės ir kita, tačiau tai nelaikytina pakankamu įrodymu, leidžiančiu konstatuoti, kad sveikatos sutrikimai yra atsiradę dėl kaimynų šuns lojimo. Pareiškėjai jokių konkrečių aplinkybių, t. y., kada ir kiek laiko šuo lojo, dėl ko būtų pažeista jų ramybė, nenurodė. Skundą tyrę pareigūnai buvo nuvykę į vietą, kur laikomas šuo, garsaus lojimo fakto nenustatė. Šuo yra gyvūnas, todėl natūralu, kad jis kartais loja.
Pareiškėjai taip pat teigia, kad dėl šuns laikymo pažeistas Taisyklių 6.3 punktas, tačiau jis numato draudimą palikti gyvūnus be priežiūros ar laikyti viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, o gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, pareigą gyvūno laikytojui nedelsiant surinkti gyvūno ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus. Pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes šuo yra laikomas namų valdos žemės sklype, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, todėl minėtas Taisyklių punktas šiuo atveju netaikytinas. Įrodymų, kad šuns voljeras nėra reguliariai valomas, taip pat nėra, o pareiga jį dezinfekuoti nėra numatyta (taisyklėse numatyta sąvoka „prireikus“; Taisyklių 20 punktas). Kaip paaiškino liudytojas P.Gaigalas, „prireikus“, tai reiškia, atsiradus gyvūno ligos požymių (gyvūnas plinka, ir kt.) ar vieno gyvūno laikymo vietoje planuojama apgyvendinti kitą gyvūną), ir tai sprendžia gyvūno šeimininkas.
Reikalavimai voljerų statybai numatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. D1-812 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“ (Taisyklių 20 punktas), todėl atsakomybė už statybos pažeidimą numatyta ANK 21 skyriuje „Administraciniai nusižengimai, susiję su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba“, todėl nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bendraturčių nesutarimai dėl naudojimosi žemės sklypu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnis) spręstini civilinio proceso tvarka, pateikiant teismui ieškinį. Kiti pareiškėjų argumentai dėl šuns laikymo pirminiame skunde nurodyti nebuvo, todėl policijos pareigūnai šių aplinkybių netyrė, dėl ko teismas dėl jų taip pat nepasisako.
Pagal skunde nurodomas aplinkybes Taisyklių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, todėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2017-01-25 nutarimas Nr. 50-AT1-216 laikytinas priimtas pagrįstai ir jo naikinti pagrindų nėra. Bendraturčių nesutarimai dėl naudojimosi žemės sklypu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnis) spręstini civilinio proceso tvarka, pateikiant teismui ieškinį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
V. U. ir S. G. skundo netenkinti.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Aurimos Zaukos nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr. 50-AT1-216 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.