Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui L. Č. ir trečiajam asmeniui V. Č. dėl tėvystės nuginčijimo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

II. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos

III. Išvadą teikiančios institucijos išvada

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad pagal skyriaus turimą informaciją yra pagrindo spręsti, kad vaiko K. Č. biologiniu tėvu gali būti V. K.. V. Č. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) gimusio K. Č. biologinis tėvas yra V. K., kuris gyvena kartu su ja bei padeda rūpintis ir auginti sūnų K. Č.. Pabendravus su L. Č., vyras patvirtino, kad K. Č. yra ne jo sūnus. L. Č. taip pat teigė, kad daugiau nei metus su buvusia sutuoktine nebendrauja, išskyrus tiek, kiek reikia užtikrinti vaikų interesus bendrauti su tėvu, nes kartu su V. Č. šiuo metu auga trys jų bendri nepilnamečiai vaikai.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė L. M. teismo posėdyje byloje pateiktą išvadą palaikė, nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nuginčyta mažamečio K. Č. tėvystė. Išklausius šalių paaiškinimus, neiškilo jokių naujų aplinkybių, kurios leistų abejoti dėl esamos situacijos. Tarp K. Č. ir L. Č. nėra susiformavę vaiko ir tėvo santykiai, todėl tikėtina, jog berniuko tėvas yra V. K..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

IV. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės aplinkybės

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusio K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina yra V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus padarytame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) K. Č. tėvu įrašytas L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo nutraukta V. Č. ir L. Č. santuoka (2019 m. rugsėjo 11 d. santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 24).

Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16936-1084/2019 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta V. Č. ir L. Č. santuoka, sudaryta 2010 m. liepos 16 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 10–14).

Ieškovo V. K., atsakovo L. Č. ir trečiojo asmens V. Č. paaiškinimais nustatyta, kad L. Č. ir V. Č. skyrium gyveno nuo 2019 m. vasario mėnesio, t. y. dar iki santuokos nutraukimo, artimų santykių nepalaikė. Ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė V. Č. buvo bendradarbiai ir 2019 m. vasario mėnesį, pradėjo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį. Iš pradžių L. Č. ir V. Č. gyveno (duomenys neskelbtini), o vėliau V. Č. gavus socialinį būstą, persikėlė į (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas L. Č. K. Č. nėra matęs, su juo nebendrauja, jo neišlaiko, tarp jų jokie socialiniai ryšiai nėra susiformavę. Tiek ieškovas V. K., tiek atsakovas L. Č., tiek ir trečiasis asmuo V. Č. patvirtino, kad K. Č. biologinis tėvas yra V. K..

Dėl tėvystės nuginčijimo

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 2 dalis). CK 3.150 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taigi vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

Iš K. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo matyti, kad L. Č. jo tėvu įrašytas dėl to, jog vaiko gimimo momentu nuo jo motinos V. Č. ir L. Č. santuokos nutraukimo nebuvo praėję daugiau nei trys šimtai dienų. Trečiojo asmens ir atsakovo santuoka nutraukta tik 2019 m. rugsėjo 9 d., todėl remiantis įstatymu, vaiko tėvu buvo įregistruotas buvęs V. Č. sutuoktinis L. Č.. Tikrasis biologinis K. Č. tėvas V. K. tėvystę pripažįsta, ekspertizės byloje dalyvaujantys asmenys nepageidavo.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas L. Č. ir trečiasis asmuo V. Č. santuokinio gyvenimo negyveno, bendro ūkio nevedė ir artimų ryšių nepalaikė dar iki santuokos nutraukimo, skyrium gyveno nuo 2019 m. vasario mėnesio. Ieškovas V. K. ir V. Č. susipažino bendroje darbovietėje ir kartu pradėjo gyventi nuo 2019 m. vasario mėnesio, palaikė artimus ryšius, vedė bendrą ūkį. V. Č. patvirtinus, kad K. Č. nėra ir negali būti atsakovo L. Č. sūnus, taip pat ieškovui pripažįstant tėvystę, o atsakovui ją neigiant, – nei vienai iš šalių neabejojant dėl K. Č. tėvystės, darytina išvada, kad ginčo tarp šalių dėl K. Č. tėvystės, t. y. jog atsakovas L. Č. nėra jo biologinis tėvas, nekyla (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Teismas, darydamas šią išvadą, atsižvelgia ir į tai, kad bylos šalys, įvertinę jų tarpusavio artimų santykių pobūdį ir trukmę, viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog K. Č. biologiniu tėvu L. Č. nėra ir negali būti; taip pat į ieškovo ir trečiojo asmens tvirtinimą, jog K. Č. biologinis tėvas yra ieškovas V. K., kuris nuo pat gimimo iki šiol rūpinasi sūnumi ir faktiškai jo atžvilgiu vykdo tėvo pareigas; taip pat į tai, kad atsakovas L. Č. savęs nelaiko K. Č. tėvu, o berniuko – sūnumi, jo niekada nepripažino, nėra jo matęs, berniuku nesirūpino, neteikė jam išlaikymo, jo neauklėja ir neprižiūri. Taigi, nuoseklūs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas L. Č. vaiko tėvu vaiko gimimo įraše įrašytas vadovaujantis tik įstatyme įtvirtinta tėvystės prezumpcija ir jį su K. Č. sieja tik teisinis ryšys (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad, bylos duomenimis, atsakovo L. Č. ir vaiko nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams (atsakovas su K. Č. nebendrauja, neteikia jam išlaikymo, nesidomi juo ir net nėra matęs), sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo L. Č. tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnamečio K. Č. interesų, nes vaikas, žinodamas apie savo biologinį tėvą (ieškovą V. K.), šiam pripažįstant tėvystę, be tėvo neliks. Dėl to vaiko ir atsakovo L. Č. teisinio ryšio nutraukimas, teismo vertinimu, yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme. Be to, teismas pažymi, kad duomenų apie vaiko kilmę įrašymas gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija (CK 3.138 straipsnis), nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvą, bet ir turėti tikrovę atitinkantį įrašą apie tėvą bei tėvyste grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninių ir turtinių teisių bei pareigų.

Remdamasis pirmiau nurodytais argumentais bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad atsakovas L. Č. negali būti nepilnamečio K. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o netiesioginių įrodymų visuma pagrindžia ieškovo pareiškimus, kad vaiko biologinis tėvas yra V. K. (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis). Darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas ir tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas L. Č. nėra K. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o K. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra jo sūnus (CK 3.150, 3.151 straipsniai).

Dėl duomenų gimimo įraše panaikinimo

Ieškovas teismui pateiktame ieškinyje taip pat prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus padarytą gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą grafoje „Duomenys apie tėvą“, kad L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), yra K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Teismui padarius išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas, pripažinus, kad atsakovas L. Č. nėra K. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o K. Č. nėra jo sūnus, atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas V. K. yra sumokėjęs 100,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 4).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 8,95 Eur.

Kadangi nagrinėjamu atveju tenkintini visi ieškovo V. K. reikalavimą, iš atsakovo L. Č. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui V. K. – 100,00 Eur žyminio mokesčio; valstybei – 8,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 375–379, 387–399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad L. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio K. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad L. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra K. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti iš L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 8,95 Eur (aštuonis eurus 95 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.