Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Brinkiškių k, Vilniaus r., teismo posėdyje išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio nutarimo skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu V. P. nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str., ir jam kaip administracinė nuobauda paskirta 216 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

2016-03-25 teisme gautas V. P. skundas, kuriuo prašoma neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Prašoma atsižvelgti į tai, kad ši nuobauda už padarytą Kelių eismo taisyklių nusižengimą yra per griežta, nes gali pakenkti jo artimiesiems. Skunde nurodoma, jog pareiškėjas sutinka padaręs Kelių eismo taisyklių 175 punkto pažeidimą, tačiau šį pažeidimą padarė pirmą kartą ir praeityje nebuvo baustas už tokio tipo pažeidimą. Šis pažeidimas buvo padarytas dėl neįsigilinimo į atnaujintas Kelių eismo taisykles, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių punktais 8 „Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais" ir 78.10 „baltas mirksintis signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą įsitikinus, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė". Teisė vairuoti transporto priemonę jam yra labai svarbi ne tik dėl darbe vykdomų projektų vadovo pareigų, kurias vykdant tenka daug važinėti darbo reikalais, tačiau ir dėl šeimyninių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, ištyrė ir patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu 2016-02-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu V. P. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2016-02-07 22 val. Elektrėnų sav., kelyje Vievis – Maišiagala – Nemenčinė, 1.00 km vairuodamas automobilį nesustojo prieš geležinkelio pervažą įrengtą kelio ženklą Nr. 204 „Stop“ ir įvažiavęs į geležinkelio pervažą, ją pravažiavo.

V. P. teisme parodė, kad buvo įsitikinęs saugumu, degė baltas signalas, leidžiantis važiuoti. Tuo metu nebuvo įsigilinęs į Kelių eismo taisyklių pasikeitimus, kad esant ženklui „STOP“ jis privalo sustoti. Jis yra vienintelis vairuojantis asmuo šeimoje, kartu gyvenančią mamą reikia vežti pas gydytojus, todėl atimtos teisės gali įtakoti šeimos narių gerovę. Jo sutuoktinė 6 mėnesį yra nėščia, o mama turi II neįgalumo grupę. Prašo skundą tenkinti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnis numato administracinę atsakomybę už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimus, t. y. važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą.

Teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu ir išvada, kad V. P. padarė administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje numatytą pažeidimą. V. P. neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl to, kad jis vairuodamas automobilį nesustojo prieš geležinkelio pervažą įrengtą kelio ženklą Nr. 204 „Stop“ ir įvažiavęs į geležinkelio pervažą, ją pravažiavo, patvirtina byloje teisėtai surinkti duomenys, kuriuos teismas ištyrė ir patikrino žodinio bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu. Pažeidimo fakto ir savo kaltės neginčija ir pats pareiškėjas, kuris prašo švelninti jam skirtą nuobaudą neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnyje numatyta, kad už šio pažeidimo padarymą turi būti skiriama piniginė bauda nuo 144 iki 289 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 6 mėnesių. Įstatymas numato, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privaloma sankcija, kuri turi būti skirta už tokio pažeidimo padarymą. Ši nuobauda pažeidėjams gali būti neskiriama tik išimtinais atvejais, nustačius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. numatytų sąlygų ir aplinkybių visumą, o būtent įvertinus nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal šias nuostatas teismas nustatė, kad V. P. padarė pažeidimą transporto srityje, ne pirmą kartą pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko iki tol buvo tris kartus austas administracine tvarka, įvykio metu turėjo galiojančią nuobaudą. Priimant nutarimą buvo pagrįstai konstatuota pažeidėjo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė, jog kaltininkas gailisi padaręs pažeidimą. Priverstinių ar įtakojančių pažeidimo padarymą aplinkybių nenustatyta. Darydamas pažeidimą V. P. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, nes iki pažeidimo padarymo jis turėjo galimybę įvertinti, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti ne tik paties, bet ir kitų asmenų interesams. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesą švelninti sankcijoje numatytų nuobaudų taikymą. Pažeidėjo darbo veiklos pobūdis, dabartinės žmonos būsena, mamos sveikatos būklė ir neįgalumas V. P. neabejotinai buvo žinomos aplinkybės iki įvykio, tačiau jos nesulaikė asmens nuo pažeidimo padarymo. Tokios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas švelninti pažeidėjo privalomą atsakomybę dėl jam paskirto tik minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokiu būdu nenustačius įstatymo numatytų pagrindų teismas neturi galimybės V. P. taikyti įstatymo išimtis (Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str.), leidžiančias švelninti administracinę atsakomybę paliekant teisę vairuoti transporto priemones.

Kita vertus, priimtame 2016-02-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarime konstatuota pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad asmuo per metus laiko padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda. Iš pažymos apie V. P. taikytas nuobaudas ir pažeidimus praeityje matyti, kad V. P. už pažeidimą pagal 125 str. baudžiamas pirmą kartą. Kiti V. P. praeityje padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra tos pačios rūšies, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti padaryto pažeidimo pakartotinumo. Dėl šios priežasties teismas kaip nepagrįstą naikina nutarimo dalį, kurioje V. P. yra pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl ko privalomai turi keistis ir pažeidėjui paskirtos piniginės baudos dydis.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. numato, kad už pažeidimą skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Teismas pagal minėtas įstatymo nuostatas įvertinęs V. P. padarytą pažeidimą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pripažįsta, kad pažeidėjui turi būti skiriama piniginė bauda, savo dydžiu mažesnė nei sankcijos vidurkis. Tokiu būdu paskirta praktiškai vidurkio dydžio - 216 EUR - bauda nėra visiškai atitinkanti įstatymo nuostatas, nes prieštarauja administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. Teismas atsižvelgęs į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę ir kitas nurodytas reikšmingas aplinkybes pripažįsta, kad nuobaudos tikslai bus tinkamai įgyvendinti paskyrus 175 EUR dydžio baudą su privalomu minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 1 p. teismas

nutarė:

V. P. skundą tenkinti iš dalies.

2016-02-23 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos nutarimą pakeisti dalyje: pašalinti pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pažeidėjas per metus laiko padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda, ir V. P. skirti 175 (vieno šimto septyniasdešimt penkių) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 (dvejiems) mėnesiams.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.