Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) (toliau – ir atsakovas) 2023 m. birželio 2 d. raštą Nr. 49SD-7212-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas, Sprendimas) ir įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 13 d. pateiktą prašymą (toliau – ir Prašymas) bei iš naujo spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo. Pareiškėja taip pat prašė atlyginti jos turėtas proceso išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Jai (pareiškėjai) nuosavybės teise priklauso 18/2653 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ir negyvenamoji patalpa – parduotuvė (patalpos pažymėtos plane nuo 14–1 iki 14–3, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1B4/p , adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame Žemės sklype vidiniame kieme neteisėtai yra įrengtas kelio užtvaras bei metaliniai automobilių stovėjimo vietų stulpeliai, kuriais yra eliminuotas patekimas, įvažiavimas į Žemės sklypo teritoriją bei netrukdomas judėjimas Žemės sklypo teritorijoje.

2.2. Siekiant pašalinti pareiškėjos nuosavybės teisės ir netrukdomo naudojimosi ja pažeidimus, 2022 m. rugsėjo 13 d. buvo kreiptasi su prašymu į eilę institucijų, tarp jų ir į NŽT Vilniaus miesto skyrių. Kartu su Prašymu buvo pateikti jame nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai (žemės sklypo planas bei kelio užtvaro fotonuotraukos). Skyrius 2023 m. sausio 30 d. 14:00 val. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą bei surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-33-(14.49.81.). Skyriaus 2023 m. vasario 27 d. raštu Nr. 49SD-1954-(14.49.136 E.) (toliau – ir 2023 m. vasario 27 d. raštas) nutarta medžiagą persiųsti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Vilniaus AVPK). Pareiškėja, nesutikdama su 2023 m. vasario 27 d. raštu, kreipėsi su 2023 m. kovo 13 d. skundu į NŽT.

2.3. NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo departamento direktorės, atliekančios direktoriaus pavaduotojo funkcijas, 2023 m. kovo 22 d. rašte Nr. 1SS-419-(5.59 E.) „Dėl gauto skundo“ (toliau –ir 2023 m. kovo 22 d. raštas) konstatuota, jog Skyrius yra įpareigotas išsamiai ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašyme nurodytas Žemės sklypo dalies aptvėrimo aplinkybės. Atsakovas 2023 m. birželio 2 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teisenos procedūrą bei iš esmės atsisakė imtis veiksmų dėl pareiškėjos nuosavybės teisės esminio pažeidimo, trukdant jai patekti į aptverto Žemės sklypo dalį, pašalinimo.

2.4. Sprendimą priėmusi institucija yra ir valstybinės žemės valdymo ir naudojimo patikėtinis, o Žemės sklypo 2340/2653 dalys priklauso būtent Lietuvos Respublikai (NŽT Teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. Ž49-1909). NŽT, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnio nuostatomis, turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokie vieši duomenys, galintys patvirtinti įrengto kelio užtvaro teisėtumą, o taip pat juo užtvertos bendrąja nuosavybės teise priklausančios Žemės sklypo dalies naudojimo asmeniniams atskirų asmenų interesams teisėtumą, taip pat nėra išviešinta minėto kelio užtvaro nuosavybės teisė. Priimant Sprendimą į šias esmines aplinkybes bei pareiškėjos motyvus iš viso nebuvo pasisakyta, tuo pažeidžiant teisėtumo ir gero administravimo principus. Nurodytais tęstiniais veiksmais yra pažeidžiama pareiškėjos nuosavybės teisė ir CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatos.

2.5. Sprendime nurodoma, jog „Patekti i? žemės sklypą galimybės neapribotos, tai patvirtina fotofiksacija.“ Tačiau ši atsakovo išvada prieštarauja objektyviems faktams, nes nei pareiškėja, nei atsakovas neturi techninių priemonių, leidžiančių valdyti neteisėtą užkardą, ir nei pareiškėja, nei buvęs Žemės sklypo dalies valdytojas niekada nėra davę sutikimo įrengti bet kokias eismą ribojančias priemones Žemės sklype. Situacijos fotonuotraukos patvirtina, kad pagrindinė savavališkai užtvertos teritorijos paskirtis yra būtent automobilių pravažiavimui ir stovėjimui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio turinio prasme pareiškėja turi subjektinę teisę netrukdomai patekti automobiliu į bet kurią užtvertos Žemės sklypo dalies teritoriją. Sprendimo argumentacija patvirtina atsakovo šališkumą nagrinėjant pareiškėjos prašymą bei akivaizdžiai siekiama ignoruoti Skyriui privalomus nurodymus, išdėstytus 2023 m. kovo 22 d. rašte.

2.6. Pareiškėjai yra žinoma ir suprantama automobilių eismą ribojančių priemonių (užtvarų, stulpelių) paskirtis bei veikimo principai. Sprendimo teiginiai apie tai, kad pareiškėjai turėtų būti suprantamas jų veikimo principas, neturi jokio teisinio-loginio ryšio su pareiškėjos nurodytu jos nuosavybės teisės pažeidimu. Atsakovas privalėjo ištirti ir nustatyti ne tik minėtų įrenginių teisėtumą, juos įrengusius asmenis, bet ir objektyviai pagrįsti, kad šie įrenginiai gali teisėtai bet kokia forma riboti pareiškėjos, kaip Žemės sklypo dalies valdytojos, teises ir teisėtus interesus. Atsakovo Sprendimas šioje dalyje yra be motyvų, t. y. nenurodyti paties atsakovo minimų teiginių teisiniai pagrindai.

2.7. Sprendime nepagrįstai ir subjektyviai teigiama, kad šiuo atveju nėra Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnyje reglamentuotų pažeidimo požymių, sudarančių pagrindą pradėti administracinio nusižengimo teisenos tyrimą. Priešingai, pareiškėjos pateikta medžiaga, fotonuotraukos ir paties atsakovo atliktas patikrinimas vietoje patvirtina ir įrodo, kad egzistuoja objektyvūs faktiniai ir teisiniai pagrindai pradėti nurodyto turinio administracinio nusižengimo tyrimą.

2.8. Dėl užtvaro derinimo į Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių su 2017 m. gruodžio 1 d. prašymu kreipėsi J. M. ((duomenys neskelbtini)), J. I. ((duomenys neskelbtini)), E. B. ((duomenys neskelbtini)). Kartu su minėtu prašymu nebuvo pateikti jokie Žemės sklypo, kuriame siekiama derinti minėto užkardo faktą, nuosavybės ar teisėto naudojimo dokumentai. 2017 m. gruodžio 1 d. prašymą pasirašę asmenys J. I. ir E. B. neturėjo ir negalėjo turėti jokių nuosavybės arba teisėto valdymo teisių į Žemės sklypą, nes savo suinteresuotumą sieja su patalpomis, kurios yra pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kuris net nepatenka į Žemės sklypo teritoriją. 2017 m. gruodžio 1 d. prašymą pasirašęs J. M. prašymo teikimo metu taip pat jokia forma nevaldė Žemės sklypo teritorijos, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo kreiptis dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schemos ar projekto derinimo. Minėti asmenys neturėjo tuometinio Žemės sklypo nuosavybės valdytojo – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, sutikimo techninių eismo reguliavimo priemonių derinimui arba įgaliojimo šiam derinimui. Dėl šių esminiu? pareiškėjos argumentu? Sprendime iš viso nepasisakyta ir jie nebuvo paneigti.

2.9. Nagrinėjamu atveju yra visi teisiniai pagrindai pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, kadangi yra aiškūs minėtą administracinį nusižengimą darantys asmenys, todėl atsakovas pirmiausia privalėjo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą pagal ANK 110 straipsnį, taip savarankiškai inicijuoti teisminį procesą dėl nuosavybės teisės gynimo prieš šią teisę neteisėtai ribojančius asmenis CK 4.98 straipsnio pagrindais. Formalus sprendimas, visiškai nevertinant konkrečių pareiškėjos pažeistų teisių gynybos motyvų, yra aiškiai nepagrįstas, prieštarauja viešojo administravimo principams bei taisyklėms bei sudaro sąlygas tolimesniam tiek pareiškėjos, tiek Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į žemės sklypą pažeidimui ir netrukdomam naudojimuisi.

2.10. Nors Sprendime nurodoma, kad nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teisenos dėl pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, tačiau tuo pačiu pareiškėjai nurodoma, kad „atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo metu Skyriuje vykdomos administracinės teisenos procedūros ANK nustatyta tvarka dėl atitinkamo procesinio sprendimo (nutarimo) priėmimo“. Tokiu būdu atsakovas nurodo tarpusavyje prieštaraujančius motyvus dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo bei klaidina pareiškėją, nes Sprendimo turinys apie šiuo metu „vykdoma? administracinės teisenos procedūra? ANK nustatyta tvarka“ yra be jokių motyvų, objektyvių duomenų ir įrodymų. Iš Sprendimo teiginio nėra aišku, kada buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, koks yra pradėtos teisenos identifikacinis numeris, dėl kokio konkrečiai galimo nusižengimo, ar yra nustatyti pažeidimą padarę asmenys bei kokioje stadijoje yra dabartinis tyrimas (jei toks iš viso yra atliekamas). Todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas vien šiuo pagrindu, kaip neatitinkantis motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte.

2.11. Patikrinimo metu bei schemoje netinkamai buvo nustatytas servituto plotas bei ribos, kas taip pat turėjo reikšmės netinkamam situacijos vertinimui.

2.12. Atsakovas pažeidė pareiškėjos teisę į objektyvų prašymo išnagrinėjimą, sprendimo priėmimą bei informacijos gavimą. Atsakovas vilkino administracinės procedūros atlikimą bei neteisėtai du kartus 2023 m. balandžio 14 d. ir 2023 m. balandžio 27 d. pranešimais pratęsė pareiškėjos prašymo nagrinėjimo terminą. VAĮ 10 straipsnio 4 dalis nenumato pakartotinės galimybės institucijai naudotis administracinės procedūros užbaigimo termino pratesimo galimybe, t. y. viešojo administravimo subjektas turi teisę tik vieną kartą pasinaudoti šia teise konkrečioje administracinėje procedūroje. Toks teisės aiškinimas grindžiamas teisės taikymo taisykle, kad pakartotinis administracinės procedūros termino pratęsimas nėra suderinimas su šios procedūros koncentracijos ir operatyvumo principais bei prieštarautų įstatymų leidėjo suformuluotam esminiam tikslui – administracinės procedūros sprendimo priėmimo per 20 darbo dienų terminą, ir su tuo siejamam imperatyviam reglamentavimui.