Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.14; 1.3.2.12; 1.3.5.1; 1.3.5.5; 3.4.1.7; 3.2.3.8; 3.2.3.12; 3.1.7.6; 3.1.7.8

2020 m. spalio 28 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę darbo bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui I. A. F. (I. A. F.) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)asmenine J. I. nuosavybe. Ieškovė ieškinyje, teismo posėdyje ir ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė:

1.1. Ieškovė yra priėmusi palikimą po savo motinos J. I. mirties (duomenys neskelbtini). Kitų įpėdinių J. I. neturi. Ieškovės motina (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su atsakovu, kuris (duomenys neskelbtini) buvo 24 metų amžiaus. Ieškovės motina mirė nenutraukusi santuokos su atsakovu. Ieškovės motinos sutuoktinis per antrąjį pasaulinį karą paliko šeimą ir niekada nepalaikė ryšių su velione J. I. ar jos šeima.

1.2. Ieškovės velionė motina iš asmeninių lėšų, nevesdama bendro ūkio su atsakovu, įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) ieškovės velionė motina asmeniškai užbaiginėjo gyvenamojo daugiabučio namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybas ir (duomenys neskelbtini) sudarė statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad ieškovės motinos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas buvo jos asmeninė nuosavybė.

1.3. Po ieškovės motinos mirties, ieškovė, įgyvendindama paveldėjimo procedūras, iš notarės sužinojo, kad nėra galimybės išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi velionė J. I. mirė santuokoje ir nėra nustatyta jos turto dalis. Ieškovė įrodinės, kad jos motinos J. I. vadu įregistruotas nekilnojamasis turtas yra jos asmeninė nuosavybė (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo aktu ir liudytojų parodymais.

1.4. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino raštu nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad apie atsakovą nėra žinių nuo pokario. Atsakovo nėra mačiusi. Butą mama gavo jau po atsakovo dingimo, po to jį išsikeitė, vėliau pirko kitą. Rekonstrukciją darė ir finansavo mama ir ieškovė.

2. Atsakovo atstovė kuratorė E. G. atsiliepime ieškinio tenkinimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Kuratorė atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė:

2.1. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tai yra gyventojų registro pažymą, statybos užbaigimo aktą, sutartį, galima preziumuoti, kad nors ieškovės tėvas L. J. motina nekilnojamąjį turtą įgijo formaliai būdama santuokoje, nenutraukusi santuokos mirė, tačiau, nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai asmeniniams, su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti, už asmenines lėšas, kadangi santuokinio gyvenimo su atsakovu ieškovės motina negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo antrojo pasaulinio karo pabaigos.

2.2. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) ieškovės L. J. motina J. I. užbaiginėjo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybas, (duomenys neskelbtini) sudarė statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, kad ieškovės motina J. I. šio nekilnojamojo turto įsigijimo, namo statybų metu, iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini)) negyveno ir bendro ūkio nevedė su atsakovu.

2.3. Atsakovo atstovė teismo posėdyje ieškovės ieškinio patenkinimui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

3. Civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovės motina J. I. ir atsakovas I. A. F. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Ieškovė yra J. I. dukra. Daugiau vaikų J. I. neturėjo. J. I. vardu registruotas butas adresu (duomenys neskelbtini). J. I. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjos (duomenys neskelbtini) testamente nurodyta, kad jai nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), paliekamas dukrai L. J..

4. Po ieškovės motinos mirties, ieškovė, įgyvendindama paveldėjimo procedūras, iš notarės sužinojo, kad nėra galimybės išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi velionė J. I. mirė santuokoje ir nėra nustatyta jos turto dalis. Ieškovė siekia teisminiu keliu nustatyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jos motinos J. I. nuosavybė. Rašytinių duomenų, kad santuoka tarp J. I. ir atsakovo I. A. F. nutraukta, nėra.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau - SSK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SSK 22 straipsnis, CK 3.89 - straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-579/2002, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas buvo įgytas 1992 m., dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

6. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą asmenine sutuoktinių nuosavybe laikoma turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

7. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas per antrąjį pasaulinį karą paliko šeimą ir niekada nepalaikė ryšių su J. I. ar jos šeima. Lietuvos Respublikos gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad registre duomenų apie A. I., nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas ((duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) registruotas J. I. vardu pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 5-748. Nuo (duomenys neskelbtini) butas registruotas J. I. vardu pagal (duomenys neskelbtini) Statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Liudytoja R. P. teismo posėdyje parodė, kad ieškovę pažįsta nuo vaikystės, mamos dirbo kartu, gyveno šalia nuo 1956 m., kai gimė liudytoja. Atsakovo niekada nėra mačiusi. Ieškovės mama gyveno ne su atsakovu, o su kitu asmeniu. Liudytoja N. S. teismo posėdyje parodė, kad yra ieškovės mamos pusseserė. Kad su atsakovu ieškovės mama susituokusi nežinojo. Atsakovo niekada nėra mačiusi. Ieškovės mama dirbo geležinkeliuose Kėdainiuose, po to persikraustė į Kauną.

9. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tai yra gimimo liudijimą, santuokos liudijimą, gyventojų registro pažymas, mirties liudijimą, statybos užbaigimo aktą, Pirkimo-pardavimo sutartį, testamentą ir teismo posėdyje duotus ieškovės ir liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad nors ieškovės motina J. I. nekilnojamąjį turtą - butą adresu (duomenys neskelbtini), įgijo formaliai būdama santuokoje su atsakovu, nenutraukusi santuokos mirė, tačiau, nekilnojamasis turtas buvo įgytas išskirtinai asmeniniams, su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti, už asmenines lėšas, kadangi santuokinio gyvenimo su atsakovu ieškovės motina negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo antrojo pasaulinio karo pabaigos, todėl ieškovės ieškinys tenkinamas, pripažįstama, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo J. I. asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis, CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis).

10. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo minėtos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19T-1907-7575 (su vėlesniais pakeitimais) ieškovei buvo teikiama nemokama antrinė teisinė pagalbą. Iš 2020 m. spalio 9 d. pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudarė 332,10 Eur advokato padėjėjo darbo užmokestis ir 6,05 Eur už vertimą. Nagrinėjamu atveju byloje atsakovą atstovavo kuratorius, byloje nebuvo žinomas atsakovo gyvenamosios vietos adresas, nežinomas asmens kodas ir byloje nėra nei duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas šiuo metu jau yra miręs, nei duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas šiuo metu yra gyvas. Todėl teismas sprendžia, kad dėl objektyvių priežasčių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą būtų neįmanoma išieškoti (CPK 96 straipsnio 7 dalis), taip atsakovo veiksmų byloje negalima laikyti netinkamais (CPK 96 straipsnio 5 dalis), todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos.

11. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei taip pat nepriteisiamos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją per vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybės įmonei Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.