Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2016-08-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-634-830/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-08-04
Bylos Nr.
1-634-830/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28766-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Kaltinamasis
M. L.
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-634-830/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28766-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.6.; 1.2.4.8.; 2.10.1.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 4 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Styrienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2016 m. birželio 20 d., apie 02.40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka sudavė mažamečiui sūnui J. L., gimusiam 2003 m. rugpjūčio 11 d., smūgį į kairį skruostą, taip mažamečiui sukėlė fizinį skausmą.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2016-06-20 įvykio nepamena, nes buvo neblaivus, bet pripažįsta, kad 2016-06-20, nakties metu, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), susipykęs su sūnumi J. L., ranka vieną kartą davė Jokūbui į kairįjį skruostą, dėl ko Jokūbui galėjo sukelti fizinį skausmą. Dėl savo tokio poelgio gailisi, daugiau sūnaus nebeskriaus, ir nusikaltimų nebedarys (b.l. 131-132, 135-136).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

1) Nukentėjusiojo J. L. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2016-06-20 namuose tėvai girtavo, pykosi. Apie 1 val. nakties, jis jau snaudė, kai tėvas pasakė „tu mūsų gyvenimą sugadinai“ ir tėtis jam rankos delnu trenkė į žandą, truputį skaudėjo, jautėsi nemaloniai. Brolis atbėgo, nes norėjo apginti jį. Jis iškvietė policiją. Jis to nesitikėjo, tai buvo pirmas kartas kai tėtis jį mušė. Policija juos nuvežė pas močiutę. Tėtis kitą dieną skambino, jo atsiprašinėjo. Jis jam atleido, dabar su tėvais sutaria gerai (b.l. 71-73);

2) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 693/2016 (05), iš kurios matyti, J. L. apžiūros metu mechaninio sužalojimo požymių nenustatyta, bei tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu J. L. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b.l. 45);

3) Liudytojo M. L. liudytojo apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio metu (2016-06-20), buvo naktis, gal po vidurnakčio, apie 1 val. Išgėrę tėvai, pradėjo daryti nesąmones. Abu tėvai gėrė alų. Tėvai baliavojo, grojo muzika, garsiai kalbėjo. Jis (M. L.) buvo namo antrame aukšte, savo kambaryje. Brolis (J. L.) buvo namo apačioje, prie televizoriaus. Jis atidaręs kambario duris, tėvams pasakė eiti miegoti, nes sekančią dieną jam reikėjo eiti į mokyklą. Mama pasakė „neaiškink“ ir jie susiginčijo. Tada tėvams kažką pradėjo sakyti brolis J. L.. Tėvas trenkė broliui. Jis (M. L.) šoko ginti brolio. Jis su tėvu susikibo. Brolis iškvietė policiją. Tėvai buvo užsirakinę name, neįleido į namus (b.l. 66-68);

4) 2016-06-20 Policijos pareigūno G. K. tarnybinis pranešimas Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad 2016-06-20, apie 2.46 val. iš Panevėžio apskrities VPK budinčio gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8);

5) Liudytojo G. K. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2016-06-20, dirbant ekipaže „565“ kartu su patruliu A. P., 02.46 val. gautas Panevėžio apsk. VPK budėtojo nurodymas nuvykti dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, namo kieme pastebėjo du nepilnamečius vaikus. Įėjus į namo kiemą, namo duris pravėrė du nepilnamečių tėvai, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Paklausus kas nutiko, motina atsakė, kad jie bendrautų su vaikais ir prie jų nelystų. Tėvams nustatyti girtumų nepavyko. Vienas iš nepilnamečių J. L. jam paaiškino, kad jam gulint lovoje neblaivus tėvas M. L. jam sudavė per veidą. Tuomet jį užstojo brolis M. L., brolis su tėvu susistumdė. Pagal nepilnamečio M. L. paaiškinimą, į M. ir tėvo konfliktą įsikišusi motina, Motina M. sužalojo kairės rankos vidurinį pirštą. Jam bendraujant su vaikais, namo duris pravėrė motina, kuri įžeidinėjo vaikus, pasakė, kad vaikų į namus neįleis. Tėvai užsirakino name, todėl jų sulaikyti ir su jais pabendrauti nepavyko (b.l. 13);

6) 2016-06-23 Bendrojo pagalbos centro gautas pranešimas su garso įrašu, iš kurių matyti, kad 2016-06-20, 02.43 val. Bendrajame pagalbos centre yra užfiksuotas J. L. vardu prisistačiusio berniuko pranešimas apie tai, jog tėvai susipyko, tėvai jį ir jo brolį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), užsipuolė (b.l. 20-23).

Minėti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d., t.y. jis, 2016 m. birželio 20 d., apie 02.40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka sudavė mažamečiui sūnui J. L., gimusiam 2003 m. rugpjūčio 11 d., smūgį į kairį skruostą, taip mažamečiui sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 3 d. ir įrodyta aptartais įrodymais.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro pasiūlyta bausme bei jos dydžiu. (b.l. 141-143).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. K. M. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. K. M. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėjusio įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, skiriant bausmę, įvertina ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, tyčinis. Kaltinamasis ankščiau neteistas, administracine tvarka baustas (b.l. 112-121); pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 125). Prokurorė prašo skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, tačiau minėto straipsnio sankcijoje, tokia bausmės rūšis nėra numatyta.

Visos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, savo dydžiu mažesnė nei vidurkis.

Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė BK 64¹ str. pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė smurtinę veiką artimoje aplinkoje, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² str.)

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str., BK 64¹ str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d. ir paskirti jam bausmę – 12 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. L. galutinę bausmę – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.

Skirti M. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² str.), įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesių terminą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti M. L., kad jam, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, bauda išieškoma priverstinai.

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti M. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas