Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjos E. Puškoriaus individualios įmonės atstovui E. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Puškoriaus individualios įmonės skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui dėl Palangos miesto policijos komisariato pareigūno 2008-08-11 nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 1000 Lt bauda, remiantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėja E.Puškoriaus individuali įmonė prašo panaikinti Palangos miesto policijos komisariato pareigūno 2008-08-11 nutarimą, kuriuo įmonei paskirta 1000 Lt bauda, remiantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi už šio Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo nesilaikymą, t y už alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiui asmeniui. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog pažeidimas buvo išprovokuotas neleistinais policijos pareigūnų veiksmais (b.l. 5-7, 30-32 ).

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis apibrėžia jo tikslą ir įtvirtina valstybės poziciją – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, alkoholio daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies reikalavimo nesilaikymas ir pareiškėjos atsakomybė grindžiami tuo, jog E. Puškoriaus individualiai įmonei priklausančio kiosko, esančio Kopų g. 13, Šventoji, pardavėja N. G. 2008-07-05 apie 18.55 val. nepilnametei D. P. pardavė vieną butelį alaus kokteilio „D-light energy“. Pareiškėjai ginčijant atsakovo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą tuo argumentu, jog policijos pareigūnai naudojo nusikalstamos veikos imitacijos modelį, įtraukdami į jį nepilnametę, t.y. neleistinomis priemonėmis išprovokavo teisės pažeidimą, byloje nagrinėtinas įrodymų leistinumo klausimas. Būtina nustatyti, ar teisės pažeidimas buvo padarytas ir kokiu būdu policijos pareigūnai nustatė teisės pažeidimo padarymo aplinkybes.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 ir 2 dalys apibrėžia, kokie duomenys laikytini įrodymais. Įrodymams keliama turinio ir formos reikalavimų vienovė, todėl faktiniai duomenys, neatitinkantys šių reikalavimų, negali būti laikomi leistinais įrodymais, nes jie turi būti gauti teisėtais metodais iš teisėtų šaltinių. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, įrodymus, kuriais savo poziciją grindžia šalys, privalo ištirti jų leistinumo aspektu, t. y. ar jie buvo gauti teisėtais metodais iš teisėtų šaltinių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, nutarimuose taip pat akcentavo, jog be kitų reikalavimų, šis principas suponuoja ir tai, kad „<...> visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei; konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu“ (2004-12-13, 2006-01-16 nutarimai).Vadinasi, teisėtumas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus, o duomenys turi būti laikomi gauti neteisėtai, jeigu gauti iš neteisėtų šaltinių ar buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, panaudota neleistina prievarta, veiksmai ir jų rezultatai netinkamai užfiksuoti arba atlikti nesilaikant nustatytų taisyklių.

Pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 19 dalį, nusikalstamos veikos imitacijos modelis – tai sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000-05-08 nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir 1981 straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad valstybės ir jos institucijų pareiga yra užkirsti kelią nusikaltimams. Nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis gali būti tik viena iš priemonių, kai reikia išaiškinti asmens rengiamą ar jau pradėtą daryti nusikaltimą. Valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų valstybės specialiosioms tarnyboms kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau dėl to atsirastų pagrindas pastarąjį asmenį nubausti. Nusikalstamos veikos modeliu gali būti tik ,,prisijungiama“ prie besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, kai nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Tokia pozicija atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurios principinės nuostatos teigia, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos įtvirtinti nepriklausomo ir nešališko teisingumo vykdymo principai turi būti išlaikyti visų nusikaltimų rūšių tyrimo procese: ir paprasčiausių, ir sudėtingiausių; o valstybė turi užtikrinti visuomenės saugumą nuo nusikalstamų veikų naudodama tik teisėtas priemones ir nepažeisdama Konvencijos garantuotų asmens teisių; viešu interesu ir tikslingumu negali būti pateisintos įrodinėjimo priemonės, gautos policijos provokacijomis (EŽTT 1998-06-09 sprendimas byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją).

Iš byloje esančių policijos pareigūnių V. P. ir V. K. tarnybinių pranešimų matyti, jog 2008-07-05 buvo vykdomas reidas, kurio metu jos pastebėjo pareiškėjo įmonės prekybos vietoje nepilnametę, perkančią alkoholį ir cigaretes (b.l. 39, 40). Teismo posėdžio metu apklausiamos liudytojomis policijos pareigūnės nurodė kitas aplinkybes. Iš liudytojų policijos pareigūnių V. K. ir G. J. parodymų matyti, jog reido metu jos pasiuntė nepilnametę D. P. nupirkti alkoholinių gėrimų ir tai darė gavusios raštišką jos motinos O. P. sutikimą. Liudytoja E. Puškoriaus individualios įmonės pardavėja N. G. teismo posėdžio metu parodė, jog į parduotuvę nepilnametė D. P. įėjo su dviem moterimis, kurios vėliau prisistatė esančios policijos pareigūnės. Tokias pačias aplinkybes parodė ir liudytoja E. K., įvykio metu buvusi parduotuvėje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog policijos pareigūnės kartu su nepilnamete suderino jos veiksmų modelį. Tokie policijos pareigūnių veiksmai peržengia leistinas nusikalstamos veikos imitavimo ribas. Nustatytų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas įvyko ne pareiškėjos darbuotojos N. G. iniciatyva, o kaip policijos provokacijos rezultatas. Įstatymo pažeidimas buvo ne tikras, o tariamas: nepilnametė šiuo konkrečiu atveju neketino realiai įsigyti alkoholio gaminių, t.y. nebuvo iškilusi tikra grėsmė Įstatymo saugomam visuomenės interesui neparduoti alkoholio gaminių nepilnamečiams. Teisėsaugos institucijų veikla naudojant teisės pažeidimą imituojančius veiksmus pažeidė esminį principą, jog teisinė valstybė kovoja prieš nusikalstamumą, t.y. siekia sumažinti nusikalstamų veikų skaičių panaudodama prevencines priemones ar užkirsdama kelią daromiems nusikaltimams, tačiau ne juos skatindama. Teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, jog yra įsiteisėjęs nutarimas, kuriuo N. G. paskirta 50 litų bauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 164 straipsnio 3 dalį., nes nenustačius Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo sudėties šioje nagrinėjamoje byloje, negalima Įstatymo numatyta pareiškėjos E. Puškoriaus individualios įmonės atsakomybė. Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr A14 -689-05 2005-06-16 nutartyje išdėstė analogiškas Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo įrodymų leistinumo prasme nuostatas. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiais administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 20 straipsnio 3 dalis).

Aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundžiamas atsakovo Palangos miesto policijos komisariato 2008-08-11 nutarimas, kuriuo pareiškėjai E. Puškoriaus individualiai įmonei paskirta 1000 Lt bauda, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, remiantis ABTĮ 89 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjos skundas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. K. Jos turėtas 57,96 Lt transporto išlaidas sumokės teismas. Lietuvos Respublikos 43 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos reikalavimas patenkintas, todėl 57, 96 Lt išlaidų atlyginimas išieškotinas iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kaip finansinių asignavimų valdytojo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Palangos miesto policijos komisariato pareigūno 2008-08-11 nutarimą, kuriuo E. Puškoriaus individualiai įmonei, remiantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, paskirta 1000 Lt bauda,

išieškoti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 57,96 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.