Panevėžio apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo G. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl 2011 m. lapkričio 22 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2011-11-22 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras A. Leonavičius priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo G. K. skundą.

G. K. šį prokuroro nutarimą apskundė, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-05 nutartimi G. K. skundas atmestas kaip nepagrįstas. Teismas susipažinęs su pateikta medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) , dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavo, kad Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A. Leonavičiaus priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi nėra pagrindo manyti, kad buvo padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika.

G. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-05 nutartį ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad 2011-03-17 teisiamajame posėdyje, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pirmininkaujanti teisėja pareiškė, jog BPK 289 str. numatytas procesinis veiksmas nebus atliekamas, nors kaltinamasis pateikė prašymą apžiūrėti daiktinius įrodymus. Tokie prašymai pakartotinai buvo pateikti 2011-11-15 ir 2012-01-12, tačiau jie buvo atmesti. Tokiu būdu skunde teigiama, jog teisėja D. Š. suvaržė kaltinamojo G. K. procesines teises, numatytas BKP 289 str. 1 d. ir taip piktnaudžiauja tarnybine padėtimi. Skunde cituojama BPK 7, 22, 241, 242, 289 ir 301 straipsnių nuostatos.

Posėdžio metu gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą nutartį ir prokuroro nutarimą, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartis, taip pat Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2011 m. lapkričio 22 d. nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų.

BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Atkreipiamas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisų varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Nagrinėjamu atveju 2011-11-22 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors G. K. skunde teigia apie galimą teisėjos D. Š. piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, tačiau teismas konstatuoja, jog duomenų, patvirtinančių šiuos pareiškėjo teiginius, nėra.

Įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas nurodo, jog prokuroras A. Leonavičius pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas sutinka su tuo, jog vien tai, kad teisėja D. Š. netenkino atitinkamo G. K. prašymo susipažinti su daiktiniais įrodymais teismo salėje, negali būti pagrindas jos veiksmus pripažinti kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Teisėjos procesinis sprendimas neapžiūrėti daiktinių įrodymų teismo salėje negali būti laikomas nusikaltimu.

Pažymėtina, jog apylinkės teismas 2012-06-05 nutartimi pagrindinius pareiškėjo G. K. skundo teiginius išnagrinėjo ir argumentuotai išdėstė jų atmetimo motyvus. Pareiškėjas apygardos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog 2012-06-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo priimta nutartis yra nepagrįsta, tiesiog deklaratyviai pateikia analogiškus skundo, pateikto Panevėžio miesto apylinkės teismui, argumentus.

Pareiškėjas skundu taip pat kelia nuosprendžio priėmimo pagrįstumo klausimą, atsižvelgiant į tai, jog buvo suvaržytos jo kaip kaltinamojo teisės, numatytos BKP 289 str. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dar nėra išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Prerogatyvą nustatyti, ar žemesnės instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas baudžiamojo proceso įstatymai suteikia išimtinai tik aukštesnės instancijos teismams. Taip yra užtikrinama žemesnių grandžių teismų priimtų sprendimų kontrolė ir asmens teisių bei laisvių apsauga. Todėl paskelbus galutinį pirmos instancijos teismo sprendimą pareiškėjas G. K., nesutikdamas su teisėjos priimtais procesiniais veiksmais, gali paduoti apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka.

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2011-11-22 nutarimą bei dėl jo priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-05 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

G. K. skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.