Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovui M. J. ir jo atstovui advokatui Andrejui Paberaliui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir pagal atsakovo M. J. priešieškinį ieškovei R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

virtuvės baldų komplektą, kurio vertė 1000 Lt, vonios spintelę, rinkos vertė 300 Lt, prieškambario spintą, kurios vertė 500 Lt, kambario spintą, kurios vertė 700 Lt, užuolaidas, kurių vertė 200 Lt, dulkių siurblį, kurio vertė 300 Lt, kambario šviestuvą, kurio vertė 50 Lt ir dujinę viryklę, kurios vertė 400 Lt, iš viso turto už 48750 Lt.

Atsakovui priteisti natūra virtuvės stalą su 4 kėdėmis, kurių bendra vertė 200 Lt, langų žaliuzes, kurių vertė 500 Lt, kilimą, kurio vertė 200 Lt, televizorių, kurio vertė 1500 Lt, lyginimo lentą, kurios vertė 70 Lt, virtuvės šviestuvą, kurio vertė 30 Lt, prieškambario šviestuvą, kurio vertė 50 Lt, iš viso turto už 2550 Lt.

Taip pat ieškovė prašė pripažinti 30000 Lt sumą, panaudotą buto, esančio Draugystės g. 6-60, Elektrėnai, Elektrėnų sav., jos asmeninėmis lėšomis ir priteisti jas iš atsakovo; kreditinius šalių įsipareigojimus pagal 2008-11-17 kredito sutartį Nr. 1550818012499-23 laikyti šalių solidariomis prievolėmis, tačiau ieškovė prisiima jų vykdymą asmeniškai.

Priteisti M. J. natūra virtuvės stalą su 4 kėdėmis, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 200 Lt, langų žaliuzes, kurių vidutinė rinkos vertė 500 Lt, kilimą, kurio vidutinė rinkos vertė 100 Lt, televizorių, kurio vidutinė rinkos vertė 1300 Lt, lyginimo lentą, kurios vidutinė rinkos vertė 0 Lt, virtuvės šviestuvą, kurio vidutinė rinkos vertė 30 Lt ir prieškambario šviestuvą, kurio vidutinė rinkos vertė 50 Lt.

Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tikslinga šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir priteisti iš atsakovo ieškovės prašomą išlaikymą šalių vaikui, t. y. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

Šalių santuoka sudaryta 2008 m. spalio 10 d. Elektrėnų civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 144) (b.l. 6, 8). Šalys turi nepilnametį vaiką E. J., gim. 2005-04-01 (b.l. 9).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys buvo netolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo ir nedemonstravo moralinės pagarbos savo sutuoktiniui (sutuoktinei), taip pat atsisakė kurti šalių bendrą santuokinį (šeimyninį) gyvenimą, todėl darytina išvada, kad jos abi pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliu ir pasitikėti vienas kitu. Dėl išdėstyto konstatuotina, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Motyvuojamoji dalis

CK 3.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Nesant ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos, šalių vaiko E. J., gim. 2005-04-01, gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina R. J..

CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2, 3 d. d.). Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Iš ieškovės pateikto vaikui reikalingo išlaikymo paskaičiavimo matyti, kad šalių nepilnamečio vaiko E. J. poreikiams tenkinti reikia apie 805 Lt per mėnesį (b.l. 14). Toks vaiko poreikių dydis iš esmės atitinka teismų praktikoje įtvirtintą nuostatą, kad vaiko vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006), kuri šiuo metu yra 800 Lt per mėnesį. Laikytina, kad toks išlaikymo dydis vaikui atitinka jo poreikius ir kad yra būtinas vaiko poreikiams tenkinti bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.), bei yra realus ir neviršijantis vaiko poreikių.

Byloje nėra duomenų apie objektyviai ribotas šalių galimybes dirbti ir uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui, todėl jos gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.) ir vykdyti savo pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, teikiant šalių vaikui reikalingą išlaikymą lygiomis dalimis.

Išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.).

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ieškovė su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipėsi 2010-08-12 dieną (b.l. 1), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą, taikytinos CK 3.185 straipsnio 1 dalies ir CK 3.190 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis ir kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Kadangi nepilnamečio vaiko E. J. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, vaiko motinai pavestina vaikui skirtą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Įstatymas aiškiai apibrėžia tėvų valdžios turinį, t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (CK 3.155 str. 1 d.). Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.).

Be to, CK 3.156 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str. 2 d.).

Kilus ginčui dėl vaiko, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).

Iš atsakovo prašomos nustatyti bendravimo su šalių vaiku tvarkos matyti, kad tokia bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų bei sudaro skyrium gyvenančiam tėvui optimaliai ir tinkamai dalyvauti auklėjant vaiką. Kadangi ieškovė sutiko su prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, šis atsakovo reikalavimas tenkintinas.

Šalys įgijo bendrą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. 7996-1008-9012:0057, Draugystės g. 6-60, Elektrėnai, Elektrėnų sav. (b.l. 17, 18-19, 20, 21-22), bei ieškinyje nurodytus nekilnojamuosius daiktus.

Be to, šalys turi bendrą kreditorę AB SEB bankas pagal 2008-11-17 kredito sutartį Nr. 1550818012499-23 (b.l. 30-32).

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Be to, CK 3.117 straipsnio 1 dalis numato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2).

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Be to, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 str. 2 d.).

Šalys dėl bendro turto vertės nesutarė. Ieškovė, nustatydama buto vertę, vadovavosi vidutinė rinkos ir nurodė, kad buto vertė yra 43500 Lt nurodė. Atsakovas, nustatydamas buto vertę, vadovavosi buto pirkimo sutartyje nurodyta jo kaina ir prašė nustatyti buto vertę 122000 Lt. Nustatydamas buto vertę teismas atsižvelgia į tai, kad pirkimo pardavimo sutartyje buto vertė yra individualizuota, o ne statistinė vidutinė. Sutartis sudaryta palyginus neseniai – 2008-11-10- (b.l.35), be to šalių kreditiniai įsipareigojimai bankui yra apibrėžti sutartyje nurodytos buto kainos ir šalims šio buvo vertė yra būtent 122000 Lt. Kadangi šalių ginčo dėl jų bendro kilnojamojo turto padalijimo būdo nėra, todėl kilnojamų daiktų vertės nustatomos pagal kiekvienos šalies nurodytas jiems priteistino turto vertes.

Santuokoje šalys įgijo šį 127630 Lt vertės bendrą turtą: butą, unikalus Nr. 7996-1008-9012:0057, Draugystės g. 6-60, Elektrėnai -122000 Lt vertės, virtuvės baldų komplektas- 1000 Lt vertės; vonios spintelė - 300 Lt vertės, prieškambario spinta - 500 Lt vertės, kambario spinta- 700 Lt vertės, užuolaidos - 200 Lt vertės, dulkių siurblys - 300 Lt vertės, kambario šviestuvas - 50 Lt, dujinė viryklė - 400 Lt vertės, virtuvės stalas su 4 kėdėmis - 200 Lt vertės; langų žaliuzes - 500 Lt vertės; kilimas - 100 Lt vertės; televizorius - 1300 Lt vertės, lyginimo lenta be vertės, virtuvės šviestuvas - 30 Lt vertės, prieškambario šviestuvas - 50 Lt vertės.

2008-11-17 kredito sutartis Nr. 1550818012499-23 (toliau – Kredito sutartis) patvirtina, kad Buto įsigijimui šalims buvo suteiktas kreditas (b.l. 30-32), o likusių neįvykdytų įsipareigojimų suma pagal Kredito sutartį 2010-09-09 dieną sudarė 25555,79 EUR arba 88239,03 Lt. Šią aplinkybę šalys taip pat pripažino ir jos neginčijo. K. K. sutarties vykdymo terminas nėra suėjęs, todėl CK 3.118 straipsnio 2 dalies prasme šalių bendro turto vertė mažintina neįvykdytos prievolės suma, t. y. 88239,03 Lt, dėl ko laikytina, kad bendro šalių dalintino turto vertė yra 39390,97 Lt.

Iš 2008-11-08 dovanojimo sutarties matyti, kad ieškovei jos motina padovanojo iš viso 30000 Lt sumą (b.l. 34). Taip pat iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad jai dovanotas (asmenines) minėtas pinigines lėšas panaudojo šalių bendro buto įsigijimui. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė ir jos nenuginčijo. Kadangi ieškovė savo asmenines pinigines lėšas panaudojo šalių bendro turto įsigijimui, todėl byloje CK 3.117 str. 2 d. pagrindu konstatuotinas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dėl ko ieškovei priteistinos 5/9 dalys, o atsakovui – 4/9 dalys bendro turto. Atitinkamai ieškovei - 21883,87 Lt, o atsakovui – 17507,10 Lt vertės šalių bendro turto.

Ieškovė siekia, kad butas natūra būtų priteistas jai, o atsakovas – padalinti tarp šalių, nustatant dalis bendrojoje nuosavybėje. Sprendžiant turto padalinimo natūra klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo butas yra vienintelis didelės vertės šalių turimas ir vienintelis būstas; butas yra vieno kambario, dėl ko yra nedalus natūroje; skola už šio buto įsigijimą nėra išmokėta šalių kreditoriui ir abi šalys solidariai yra skolingos bankui; kiekviena šalis atskirai finansiškai nėra pajėgi tinkamai vykdyti įsipareigojimus bankui, dėl ko šalių prievolė dar yra užtikrinta atsakovo tėvo laidavimu. Todėl buto priteisimas natūra vienai šaliai, esant abiejų šalių solidariai atsakomybei prieš kreditorių, prieštarautų šalių interesų proporcingumo principui. Todėl butas tarp šalių priteisiamas natūra nustatant nuosavybės teise priklausančias buto dalis, atitinkančias kiekvieno sutuoktinio dalį bendrame turte. Nesant ginčo tarp šalių dėl kilnojamojo turto padalinimo natūra, ji padalinamas šalims pagal ieškovės reikalavimą, atsakovui priteisiant turtą jo paties nurodytomis vertėmis. Ieškovei priteisiamo kilnojamojo turto vertė - 3450 Lt, atsakovui - 2180 Lt.

Vadovaujantis CK 3.117 str. 3 d., 3.118 str. 2 d. iš ieškovės atsakovui priteistina 322,22 Lt piniginė kompensacijos už ieškovei natūra tenkančią didesnę bendro turto dalį.

Taip pat nesant šalių ginčo dėl piniginių lėšų, konstatuotina, kad kredito įstaigose šalių vardu atsiskaitomosiose sąskaitose esančios piniginės lėšos (b.l. 29, 33, 40, 73, 74-76, 126-136) laikytinos kiekvienos šalies asmenine nuosavybe.

Ieškovės reikalavimas dėl 30000 Lt piniginės kompensacijos priteisimo atmestinas. Nustačius, kad ieškovė panaudojo asmenines pinigines lėšas Buto įsigijimui, konstatuojamas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, o nustačius sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančias buto dalis, ieškovei priteisti iš atsakovo jo sumokėtas asmenines lėšas buto įsigijimui, nėra pagrindo.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.) ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis solidarias šalių prievoles kreditorei AB SEB bankas pagal Kredito sutartį, vykdė savo asmeninėmis lėšomis, todėl laikytina, kad prievolės pagal šią sutartį buvo vykdomos šalių bendromis lėšomis. Dėl išdėstyto konstatuotina, kad atsakovo reikalavimas dėl 1226 Lt kompensacijos priteisimo nepagrįstas ir atmestinas.

Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį – pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raštišku visų sutarties šalių susitarimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad bendraskolis, įvykdęs solidariąją pareigą, turi teisę pareikšti atgręžtinius reikalavimus kitiems bendraskoliams (CK 6.9 straipsnis).

Šalių kreditorė AB SEB bankas nesutinka, kad prievolės pagal Kredito sutartį atitektų kuriai nors šaliai asmeniškai, todėl šalių prievolės pagal minėtą kredito sutartį išlieka solidarios.

Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas iš kreditorės UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal 2009-11-13 vartojimo kredito sutartį Nr. C911046830 gautas pinigines lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti. Be to atsakovas pripažino, kad skola UAB „Ūkio banko lizingas“ yra jo asmeninė prievolė. Todėl pagal šią sutartį kilusi prievolė laikytina atsakovo asmenine prievole.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos ikisantuokinės pavardės.

Ieškinys apmokėtinas 1796 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-11-18 sprendimu Nr. (1.7)-S-3037-10 atsakovei teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba (b.l. 115-116). Kadangi atsakovė ieškinį apmokėjo 132 Lt žyminiu mokesčiu, todėl jai grąžintinas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 44).

Pagal pareikštus reikalavimus priešieškinys apmokėtinas 1097 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Atsakovas priešieškinį apmokėjo 266 Lt žyminiu mokesčiu, todėl iš atsakovo valstybei priteistina likusi dalis, t. y. 831 Lt, nesumokėto žyminio mokesčio.

Kadangi ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, konstatuotina, kad patenkinta 50 procentų neturtinių ir 39,46 procento turtinių ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 140,08 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. 118,38 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 5,52 už pažymą iš Valstybės įmonės „Regitra“ (b.l. 45A), 7,89 Lt už pašymą iš AB SEB bankas (b.l. 46) ir 8,29 Lt už tris pažymas iš Valstybės įmonės Registrų centras (b.l. 47, 48, 49). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 157,84 Lt antrinės teisinės pagalbos (b.l. 142).

Taip pat konstatuotina, kad patenkinta 75 procentai neturtinių ir 65,59 procento turtinių atsakovo reikalavimų, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 1049,28 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. 87,23 Lt už santuokos nutraukimą, 133 Lt už bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, 501,10 Lt už priteistą turtą ir 327,95 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Be to, kadangi iš ieškovės atsakovui priteistina 322,22 Lt piniginės kompensacijos, o iš atsakovo ieškovei priteistina 140,08 Lt bylinėjimosi išlaidų, atlikus įskaitymą iš ieškovės atsakovui priteistina 182,14 Lt piniginė kompensacija.

Taip pat kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 175,57 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. 144 Lt žyminio mokesčio už išlaikymą vaikui ir 19,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 2 d. 1 p., 93, 96, 270, 375-386 str. str., teismas

nusprendžia:

N. R. Jakelienės (Česonytės), a.k. (duomenys neskelbtini) ir Miroslavo (Miroslav) Jakelio, a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2008 m. spalio 10 d. Elektrėnų savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 144, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. J. palikti ikisantuokinę pavardę – Česonytė, M. J. – Jakelis.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. J., gim. 2005-04-01, gyvenamąją vietą su motina R. J. (Česonyte) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. J., gim. 2005-04-01, a.k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-10-12, iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

P. R. Jakelienei (Česonytei) tvarkyti nepilnamečiui vaikui E. J. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Nustatyti M. J. šią bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. J. tvarką:

M. J. gali kas antrą mėnesio penktadienį išvykti kartu su sūnum E. J. iš vaikų darželio (mokyklos) ir iki sekančio sekmadienio 20 val. pristatyti ją motinai R. J. (Česonytei) jos gyvenamojoje vietoje;Kas antras didžiąsias šventes – Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas – sūnus E. J. praleidžia kartu su tėvu M. J.;M. J. atostogų metu ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atostogų pradžios suderinus laiką su R. J. (Česonyte), M. J. gali išvykti kartu su sūnum E. J. ne trumpiau kaip 14-ai dienų iš eilės iš jos gyvenamosios vietos ir po atostogų grąžinant į vaiko motinai.

R. J. 5/9 dalis, 21883,87 Lt, vertės bendro turto; M. J. 4/9 dalis, 17507,10 Lt vertės bendro turto.

5/9 dalis buto, unikalus Nr. 7996-1008-9012:0057, Draugystės g. 6-60, Elektrėnuose, 67777,78 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą- 1000 Lt vertės; vonios spintelę - 300 Lt vertės, prieškambario spintą - 500 Lt vertės, kambario spintą- 700 Lt vertės, užuolaidas - 200 Lt vertės, dulkių siurblį - 300 Lt vertės, kambario šviestuvą - 50 Lt, dujinę viryklę - 400 Lt vertės,

4/9 dalis buto, unikalus Nr. 7996-1008-9012:0057, Draugystės g. 6-60, Elektrėnai, Elektrėnų sav., kurių vidutinė rinkos vertė 54222,22 Lt; virtuvės stalą su 4 kėdėmis - 200 Lt vertės; langų žaliuzes - 500 Lt vertės; kilimą - 100 Lt vertės; televizorių - 1300 Lt vertės, lyginimo lentą be vertės, virtuvės šviestuvą - 30 Lt vertės, prieškambario šviestuvą - 50 Lt vertės.

Priteisti iš R. J. M. J. 182,14 Lt kompensaciją.

Priteisti pinigines lėšas, esančias R. J. (Česonytės) ir M. J. vardu registruotose atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, atitinkamai R. J. (Česonytei) ir M. J..

Likusioje dalyje ieškinį iš priešieškinį atmesti.

Priteisti iš M. J. 1006,57 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš M. J. 157,84 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Grąžinti R. J. (Česonytei) 132 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2010-08-10 mokėjimo patvirtinimo kvitą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.