Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) – skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamoje nutartyje Pasvalio rajono apylinkės teismas nurodė, kad Institucija surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą nesprendė ir nepriėmė procesinio sprendimo dėl to, ar G. M. veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Įvertinęs tai apylinkės teismas priėmė sprendimą grąžinti bylą Institucijai papildomam tyrimui atlikti ir klausimo dėl nusikaltimo sudėties buvimo išsprendimui.

Skundu Institucija cituoja skundžiamą nutartį ir prašo ją panaikinti bei bylą perduoti prokurorui. Nurodo, kad byla papildomam tyrimui jau buvo perduota Institucijai, todėl teismas, nagrinėdamas papildytą bylą ir įsitikinęs, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, privalėjo perduoti medžiagą prokurorui. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Institucija mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla apylinkės teisme galėjo ir turėjo būti išnagrinėta iš esmės.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo medžiagą Institucijai grąžino iš esmės teigdamas, kad papildomuose paaiškinimuose H. M. nurodė, kad piniginę su pinigais ir banko kortele G. M. iš jo ištraukė prievarta, o tai rodo, kad jo veikoje gali būti nusikalstamos veikos sudėtis.

Pagal administracinių teisės pažeidimų bylose suformuotą nuoseklią teismų praktiką, vadovaujantis ATPK 280 str. 1 d. 2 p. bylos grąžinimas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai ir yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas pats ištaisyti negali. Šią išvadą galima daryti vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek administracinių teisės pažeidimų protokolus surašantiems pareigūnams (organams), tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems pareigūnams (organams). Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymų rinkimo pareiga, be kita ko, numatyta ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui (organui). Taigi, šiuo atveju įstatymo nuostatos apylinkės teismui nustatė aktyvią poziciją aiškinantis reikšmingas aplinkybes šioje byloje, todėl apylinkės teismas privalėjo pats imtis protingų ir teisėtų priemonių bei išsiaiškinti nutartyje išdėstytas aplinkybes, o bylą Institucijai galėjo grąžinti tik tokiu atveju, jei pateiktoji medžiaga būtų turėjusi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių nebūtų buvę galima nustatyti pažeidimo esmės – pažeidimo padarymo vietos, laiko, būdo, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių.

Susipažinęs su G. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniu, apygardos teismas vertina, kad jame nurodyti visi ATPK 260 str. numatyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. nurodyta protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo vieta, laikas, esmė, atsakomybę už pažeidimą numatantis teisės aktas ir kiti būtini duomenys. Taigi kaip matyti iš skundžiamos nutarties, esminių protokolo ar administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų, kurie būtų trukdę nagrinėti bylą, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė. Iš to, kas buvo išdėstyta, galima daryti išvadą, kad siekdamas pašalinti abejones dėl tinkamo atsakomybėn patraukto asmens veikos kvalifikavimo, apylinkės teismas pats ne tik galėjo, bet ir privalėjo savo iniciatyva išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, o bylą grąžinti Institucijai jam nebuvo jokios būtinybės. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis H. M. byloje buvo apklaustas keletą kartų, jo duoti paaiškinimai nėra visiškai nuoseklūs ir skiriasi, todėl jau vien dėl šios aplinkybės teismas negalėjo daryti išvadų neištyręs byloje esančių duomenų. Atsižvelgęs į šias aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylos grąžinimas Institucijai buvo netikslingas, nes teismas turėjo galimybę, kaip teisingai skunde teigia Institucija, vadovaudamasis ATPK 258 str., įsitikinęs, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, perduoti medžiagą prokurorui arba išnagrinėjęs ją priimti vieną iš ATPK 287 str. numatytų nutarimų. To nepadaręs apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė nepagrįstą nutartį.

Skundą nagrinėjantis teismas, remdamasis aptartų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nesilaikė ATPK 248 str. reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, todėl skundžiama Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartis yra naikinama, G. M. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį ir G. M. administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti Pasvalio rajono apylinkės teisme.

Ši nutartis neskundžiama.