- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-09
- Bylos Nr.
- II-110-633/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Nukentėjusysis
- R. Č.
- Advokatai
- Diana Višinskienė, Marius Astrauskas, Paulis Vaic
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant nukentėjusiojo R. Č. atstovui pagal pavedimą advokato padėjėjui Mariui Astrauskui, institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – tyrimą atlikusios institucijos, policijos įstaigos) įgaliotai atstovei Edvinai Smilgiūtei, asmeniui, dėl kurio priimtas tyrimą atlikusios institucijos nutarimas, I. K., jo atstovui pagal pavedimą advokatui Pauliui Vaicekauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo R. Č. atstovės skundą dėl tyrimą atlikusios institucijos nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną I. K. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. 2024 m. balandžio 12 d. tyrimą atlikusios institucijos įgalioto pareigūno nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-K-18932-2024 (ROIK : (duomenys enskelbtini) buvo nutraukta administracinė teisena, pradėta pagal nukentėjusiuoju pripažinto R. Č. pareiškimą dėl I. K. savavaldžiavimo, pasireiškiančio negrąžinimu pagal statybos rangos (griovimo darbų pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo name) sutartį pareiškėjo (užsakovo) I. K. (rangovui) perduotų rangos vykdymui daiktų – rakto nuo namo durų, rakto nuo elektros skydinės bei pultelio nuo garažo vartų (toliau ir – ginčo daiktų), nesant asmens, dėl kurio priimtas nutarimas, I. K. veiksmuose nei numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 518 straipsnyje, nei jokio kito administracinio nusižengimo sudėties.
2. 2024 m. gegužės 7 d. nukentėjusysis R. Č. pateikė policijos įstaigai nagrinėjamą byloje skundą, kuriame, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose bei per atstovą teisme papildomai nurodė, jog 2023 m. rugsėjo mėnesį jis pasamdė I. K. atlikti jų apytiksliai sutartų ir vietoje aptartų statybos griovimo darbų ginčo name, susitarė, jog rangovas (I. K.) savo darbu ir lėšomis (pirkdamas reikalingas statybines medžiagas ir kt., kas būtina) atliks sutartus darbus, o jis, užsakovas, juos apmokės dalimis (etapais) pagal rangovo pareikalavimą pagal faktiškai atliktos darbų dalies vertę. Jis pats, užsakovas, išvyko į ilgalaikę darbo komandiruotę į užsienį, per sūnų A. Č. perdavė darbų pradžiai būtinus ginčo daiktus rangovui I. K., o šis spalio mėnesį pradėjo sutartus darbus, dėl kurių kokybės ir kt. klausimų pretenzijų nebuvo, darbų eigoje jis per sūnų per tris kartus I. K. prašymu jam sumokėjo 9000 Eur. 2023 m. lapkričio mėnesį, iškilus tarp jo, užsakovo, ir I. K., rangovo, ginčui dėl atliktų pagal sutartį darbų apimties ir kainos bei I. K. teisės į papildomą apmokėjimą, jis, R. Č., 2023 m. lapkričio 21 d. trumpuoju pranešimu (SMS žinute) pranešė I. K., kad nutraukia vykdomą statybos rangos (griovimo ginčo name) sutartį bei pareikalavo jį grąžinti sutarties vykdymui gautus ginčo daiktus, tačiau šis juos jam negrąžino ir tik 2024 m. vasario 12 d. pateikė policijai, pripažįsta gavęs paraginimą iš policijos įstaigos atsiimti ginčo daiktus, tačiau, iškilus tolimesniems ginčams, to nėra padaręs iki šiol. Nukentėjusysis manantis, jog I. K. savavaldžiauja, siekdamas nuslėpti sutartų darbų tikrąją apimtį ir (ar) kitus sutarties vykdymo trūkumus, neturėjo ginčo daiktų sulaikymo teisės, tuo jam trukdoma naudotis savo nuosavybe.
Atsiliepimas
3. Tyrimą atlikusi institucija byloje pateikė atsiliepimą į pareiškėjo (nukentėjusiojo) skundą, su kuriuo visiškai nesutiko, prašo jį vertinti nepagrįstu ir atmesti, o jos įgalioto pareigūno nutarimą palikti nepakeistą, teismo posėdyje išklausyta institucijos įgaliota atstovė pastarąją poziciją visiškai palaikė tais pačiais teisiniais argumentais. Į skundą institucijos atsikertama iš esmės tokiais dviem argumentais, pirma, kad pagal faktinę situaciją asmuo, dėl kurio priimtas apskųstasis nutarimas, I. K., įvykdęs visiškai ar iš dalies dvišalę sutartį su pareiškėju (nukentėjusiuoju), turėjo jam sutarties vykdymui perduotų ginčo daiktų sulaikymo teisę, kol priešinga šalis (užsakovas R. Č.) įvykdys iš tos pačios sutarties bei įstatymo pagrindu kilusias priešpriešines prievoles – priims darbus ir už juos sumokės; antra, kadangi pareiškėjas (nukentėjusysis) jau beveik 5 mėn. laiką ginčo daiktų iš policijos įstaigos pagal nevienkartinius raginimus nepasiima, akivaizdu, kad ginčo daiktų sulaikymas jam faktiškai netrukdo naudotis nuosavybe, pareiškėjas siekiantis nepagrįsto civilinių teisinių santykių kriminalizavimo.
4. Apklaustas teisme asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas, I. K. prašo pareiškėjo (nukentėjusiojo) R. Č. skundą visiškai atmesti, iš esmės patvirtino faktines ginčo (sutarties sudarymo ir vykdymo) aplinkybes, kokias byloje nurodė pareiškėjas, papildomai pareikšdamas, kad jis faktiškai yra atlikęs iš esmės visus sutartus su nukentėjusiuoju darbus, sutartimi jie susitarė dėl pagrindinių darbų apimties ir kainos, dėl kitų tarėsi eigoje, nukentėjusysis jam dar nėra sumokėjęs pagal sutartį už jo faktiškai ir tinkamai (pagal sutarties sąlygas) atliktus darbus virš 9000 Eurų, jis buvo sudaręs preliminarią darbų sąmatą ir ją perdavęs pagal užsakovo pageidavimą jo sūnui, kodėl šis ginasi jos negavęs, jam nežinoma. Kadangi iškilus ginčui dėl sutarties vykdymo iš abiejų pusių, užsakovas (nukentėjusysis) atsisakė priimti jo faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti likusią kainos dalį, jis, būdamas rangovu, mano teisėtai laikinai sulaikė ginčo daiktus iki užsakovas įvykdys minėtas prievoles jam (priims darbus ir už juos sumokės), be to, iki pat ginčo daiktų pateikimo policijai, jų savininkas R. Č. gyveno ir dirbo užsienyje, todėl jis, rangovas, neturėjo ir objektyvios galimybės jam (savininkui) grąžinti ginčo daiktus.
Pareiškėjo (nukentėjusiojo) atstovės skundas pripažįstamas nepagrįstu, todėl atmetamas, nutarimas nekeičiamas.
5. ANK 641 straipsniu įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė ir nukreipia į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau ir – CK), Statybos įstatymą ar kitus specialiuosius teisės aktus, pagal straipsnio dispozicijos konstrukciją aptariamas nusižengimas gali būti padaroma tik tiesioginės tyčios kalte, be to, atsakomybei gali būti traukiamas tik toks asmuo, kuris savo tikrą ar tariamą subjektinę teisę įgyvendina nesilaikydamas įstatymais nustatytos tam tvarkos (ją pažeisdamas), kitaip tariant, turi būti nustatyti aktyvūs ir neteisėti (priešingi teisei) kaltininko veiksmai. Bylos aplinkybių kontekste aktuali yra ir taisyklė, jog asmuo gali būti baudžiamas už neatlikimą jį įpareigojančių veiksmų tik tuomet, kai jis objektyviai gali šiuos veiksmus atlikti (ANK 2 straipsnio 3 dalis). CK 6.69 straipsnio 1 dalimi įstatymo leidėjas kreditoriui yra pripažinęs daikto sulaikymo teisę tol, kol jo skolininkas įvykdo prievolę. Nagrinėjamu atveju visus ar kokią tai dalį statybos rangos darbų pagal ginčo sutartį atlikęs rangovas I. K. tapo užsakovo R. Č. kreditoriumi, kol šis įvykdys priešpriešines iš sutarties bei pagal įstatymą kilusias prievoles jam, I. K. – priims darbus ir už juos sumokės sutartimi nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Būtent rangovo sulaikymo teise nagrinėjamoje byloje remiasi tiek asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas (I. K.), tiek ir tyrimą atlikusi institucija. Nukentėjusysis, būdamas užsakovu, teismui pripažino, jog tam tikra dalis (nepaneigė, kad ir visi) darbų pagal sutartį tikrai buvo atlikta, o aplinkybė, kad tarp sutarties šalių kilo ginčas dėl jos vykdymo ir užsakovas atsisakė sutarties (tolimesnio jos vykdymo), kreditoriumi tapusio rangovo daiktų sulaikymo teisės nepanaikina (CK 6.671 straipsnis). Kita vertus, net ir sutinkant su užsakovo pozicija, jog rangovas sutarties vykdymo nėra baigęs (nėra atlikęs visų darbų), bei pripažįstant, jog užsakovas ginčo sutartį vienašališkai nutraukė prieš terminą, šis nutraukimas pagal savo priežastis nepatenka į CK 6.670 straipsnio numatytus atvejus, kuomet įstatymas numato prievolę rangovui grąžinti užsakovui sutarties vykdymui gautus daiktus. Negana to, net ir CK 6.670 straipsnio numatytose situacijose jo normos koreliuoja su minėto CK 6.671 straipsnio normomis, nustatančiomis užsakovui prievolę priimti faktiškai atliktą darbų dalį ir už ją sumokėti, iš ko seka, jog bent kokią tai dalį darbų pagal sutartį atlikęs rangovas turi daikto sulaikymo teisę, kol užsakovas įvykdys priešines prievoles pagal sutartį. To pagrindu daroma išvada, kad I. K., būdamas rangovu pagal sutartį, turėjo iš įstatymo kilusią subjektinę sutarties vykdymui jam perduotų užsakovo ginčo daiktų sulaikymo teisę, nors pareiškėjas (nukentėjusysis) R. Č. jos ir nepripažino bei ginčijo, kreipdamasis su pareiškimu į policijos įstaigą.
6. Pripažinus asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas, subjektinę teisę į ginčo daiktų sulaikymą, tam, kad teisingai nuspręsti dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 518 straipsnį jam taikymo, belieka atsakyti į klausimą, ar šią subjektinę teisę jis, I. K., įgyvendino (vykdė) teisėtai, t. y. ar laikėsi tam įstatymu nustatytos tvarkos. CK 6.69 straipsnio 2 dalimi reglamentuota, jog tokią tvarką reguliuoja (nustato) CK 4.229 – 4.235 straipsniai. CK 4.229 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjo nustatyta, kad kitam asmeniui (R. Č.) priklausančių daiktų (ginčo daiktų) teisėtas (dėl to ginčo byloje nėra) valdytojas (I. K.), turintis aukščiau teismo aptartą reikalavimo teisę į daikto savininką (R. Č. - kad šis priimtų faktiškai atliktus darbus ir už juos sumokėtų) gali sulaikyti šiuos teisėtai valdomus jo daiktus tol, kol bus patenkintas reikalavimas, nagrinėjamu atveju, kol bus taikiai ar teismo tvarka išspręstas kilęs civilinis ginčas dėl sutarties sąlygų aiškinimo ir jos, sutarties, vykdymo. Teismas neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo nesutikti tiek su asmens, dėl kurio priimtas nutarimas, tiek su tyrimą atlikusios institucijos pozicija ir argumentais, jog I. K. turėjo ginčo daiktų sulaikymo teisę ir ją realizavo (įgyvendino) tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus, kol ši pasibaigė jam sulaikytus ginčo daiktus perdavus administracinio nusižengimo tyrimą byloje atlikusiai policijos įstaigai pagal jos įgalioto tam pareigūno valdinį patvarkymą (reikalavimą) (CK 4.235 straipsnio 2 dalis, ANK 593 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tokiu būdu teismas sprendžia, jog apskųstąjį nutarimą priėmęs policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas iš esmės teisingai teisiškai įvertino asmens, dėl kurio priimtas nutarimas, I. K. veiksmus ir teisėtai bei pagrįstai pripažino, kad jo veiksmuose nėra nei ANK 518 straipsnyje, nei jokiame kitame numatyto administracinio nusižengimo sudėties (neteisėtų veiksmų ir kaltės), negana to, bylos duomenys (ginčo daiktų neatsiėmimas 5 mėnesius pagal nevienkartinius policijos įstaigos paraginimus, duoda pagrindo konstatuoti ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra ir negatyvių padarinių (neesminės žalos) pareiškėjo (nukentėjusiojo) teisėms ir teisėtiems interesams, taigi ir trečiojo nusižengimo sudėties požymio – materialiųjų padarinių.
7. Dėl nustatytų faktinių šios konkrečios bylos aplinkybių ir jų visumos pagrindu padarytų aukščiau teismo išvadų naikinti ar keisti tyrimą atlikusios institucijos nutarimą pagrindo nėra, todėl nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų, o pareiškėjo (nukentėjusiojo) atstovės skundas pripažįstamas nepagrįstu ir atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,
nutaria:
2024 m. balandžio 12 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgalioto pareigūno nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-K-18932-2024 (ROIK : (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą, pareiškėjo (nukentėjusiojo) R. Č. atstovės pagal pavedimą advokatės Dianos Višinskienės skundo nepatenkinti.
Ši nutartis per 20 dienų gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.