- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- ATP-1089-195/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11770-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimo, kuriuo I. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubausta 28 Eur dydžio bauda, pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 868 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams, vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos nuobaudos subendrintos paskiriant galutinę subendrintą 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. D. nubausta už tai, kad ji 2015 m. rugpjūčio 1 d., apie 19.00 val., Vilniuje, Taikos g.65, vairuodama automobilį Renault Modus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodama atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį VW Passat, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Savo veika ji pažeidė KET 9, 127, 222 punktų reikalavimus ir todėl padarė administracinius teisės pažeidimus pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apygardos teismui I. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Savo skunde apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas nesilaikė reikalavimų išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių.
Nubaustosios teigimu, apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Pažymi, kad teismas be pagrindo rėmėsi klaidingais liudytojo paaiškinimais, nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šio asmens žodžius. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ir nukentėjusiojo paaiškinimais, kadangi į policiją jis kreipėsi tik kitą dieną po įvykio.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, liudytojas nufotografavo tik automobilių numerius, o ne jų apgadinimus, teigia, jog liudytojas nematė kito automobilio apgadinimų. Pažymi, kad liudytojas galėjo ir suklysti, kadangi konkrečiai jos automobiliui nieko nenutiko.
Nubaustosios teigimu, ji pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo jokio pagrindo, kadangi jos automobilis yra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu turi būti nutraukta nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliantė nurodo, kad savo automobilį ji apžiūrėjo ir jokių apgadinimų nepastebėjo. Nurodo, kad savo automobilį paliko toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kas patvirtina, kad ji iš tiesų, jokių apgadinimų nepastebėjo.
Apeliantės nuomone, apylinkės teismo nutarimas nemotyvuotas ir pagrįstas prielaidomis.
Nubaustosios teigimu, 2015 m. rugpjūčio 7 d. kelių policijoje atlikta automobilių apžiūra, o 2015 m. rugpjūčio 14 d. abiejų automobilių sugretinimas ir fotonuotraukose užfiksuoti jos rezultatai taip pat negali patvirtinti 2015 m. rugpjūčio 1 d. eismo įvykio, kadangi jokių akivaizdžių apgadinimų nėra nustatyta. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog nežymūs įbrėžimai ant automobilio bamperio atsirado nuo kontakto su jos automobiliu, kadangi ant jos pačios automobilio jokių žymių neliko. Apeliantės manymu, pagal nežymius įbrėžimus ant jos automobilio bamperio negalima spręsti, kad ji kontaktą tarp automobilių galėjo pajusti. Teigia, kad nesuprato, jog įvyko eismo įvykis, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nubaustoji, inkriminuotu laiku ir vietoje vairuodama automobilį Renault Modus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos pažeidžiant KET reikalavimus:
2015 m. rugpjūčio 2 d. eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad nukentėjusiojo automobiliui VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis (b.l.7-8).
Liudytojas L. S. savo paaiškinime bei bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. 19 val. jis Taikos gatvėje šalia namo Nr.73, Vilniuje išgirdo stiprų smūgio garsą, metalo, plastmasės traškesį. Liudytojas nurodė, jog atstumas nuo jo iki įvykio vietos buvo apie 30-40 metrų. Nurodė, kad vairuotojo jis nematė, tačiau matė, kad baltos spalvos automobilis Renault, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitraukė po smūgio į automobilį VW, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas parodė, kad jis nufotografavo abiejų automobilių valstybinius numerius. Taip pat nurodė, kad automobilis Renault ilgai stovėjo, po to iš jo išlipo du žmonės, vyras ir moteris, apžiūrėjo savo automobilį. Parodė, jog kitą dieną jis apžiūrėjo automobilį VW, kai eidamas į darbą sutiko minėto automobilio savininką, kuris tuo metu apžiūrinėjo savo automobilį. Jis viską jam paaiškino, parodė nuotraukas. Tuomet buvo iškviesta policija. Kitą dieną jis rašė paaiškinimą, todėl mano, kad automobilio Renault vairuotojas pasišalino, nes su automobilio savininku nebuvo susisiekta (b.l.10, 30-32).
Liudytoja policijos pareigūnė A. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad apklausiama I. D. nurodė, jog kieme važiavo atbuline eiga, bandė prisiparkuoti, kažką pajuto, apžiūrėjusi savo automobilį nieko nepastebėjo ir išėjo. Liudytoja A. Š. parodė, kad I. D. apžiūrėjo tik savo automobilį, nors pajuto automobilių kontaktą. Liudytoja taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo automobilyje buvo įtrūkęs priekinis kairės pusės bamperis, o ant I. D. automobilio buvo tik galinio bamperio apdailos juosta nežymiai nubrėžta. Apgadinimų aukščiai atitiko. Abi pusės dalyvavo automobilių sugretinime (b.l.30-31).
Nukentėjusysis D. Š. savo paaiškinime bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 2 d., apie 11.30 val., pamatė, kad jo automobilio VW Passat apgadintas priekinis kairės pusės bamperis, kuris buvo suskilęs dvejose vietose, bei automobilis pastumtas iš vietos. Nurodė, kad jis išsikvietė policiją, vėliau prie jo priėjo įvykį matęs liudytojas L. S.. Parodė, kad L. S. girdėjo kaip po automobilių susidūrimo suveikė jo automobilio signalizacija. Parodė, kad pastarasis liudytojas padarė abiejų automobilių nuotraukas, matė su kokiu automobiliu įvyko kontaktas. Nurodė, kad jo automobilio VW Passat apgadinimai matėsi akivaizdžiai. Automobilio Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kieme nebuvo (b.l.9, 30-31).
Byloje esančios fotolentelės patvirtina ankščiau aptartų liudytojų bei nukentėjusiojo parodymus, jose akivaizdžiai matomi nukentėjusiojo automobilio apgadinimai, t.y. suskilęs priekinis automobilio bamperis (b.l.16-18).
Atsižvelgiant į automobiliams padarytus apgadinimus, liudytojų L. S. bei A. Š. parodymus laikyti, kad I. D. galėjo nepajusti automobilių kontakto ir nepastebėti kontaktavusių automobilių apgadinimo, jokio pagrindo nėra. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog I. D. suprato, kad kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, tai patvirtina jos pačios parodymai, kad savo automobilį ji apžiūrėjo, tačiau nesilaikydamas KET reikalavimų iš įvykio vietos pasišalino. Akivaizdu, kad I. D. iš įvykio vietos pasišalino tyčia.
Ankščiau aptartų liudytojų parodymai paneigia apeliaciniame skunde išdėstytą nubaustosios argumentą, kad nukentėjusiojo automobilis galėjo būti apgadintas ne 2015 m. rugpjūčio 1 d., t.y. ne įvykio dieną.
Bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvo apklaustas liudytojas L. S. betarpiškai matęs įvykį, pastarasis nurodė, kad jis išgirdo automobilių susidūrimo garsą, kad suveikė nukentėjusiojo automobilio signalizacija. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina nustatyti automobilių apgadinimai. Nenustatyta jokių pagrindų, dėl kurių liudytojai L. S. ir A. Š. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti I. D., jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, papildo nukentėjusiojo parodymus, atitinka kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais.
Teismas neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų L. S., policijos pareigūnės A. Š. bei policijos pareigūno S. S. tarnybiniame pranešime duotų parodymų teisingumu, jų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys, atitinka pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuvykęs pagal iškvietimą į įvykio vietą matė apgadintą automobilį, tikrino sugadinimų aukštį (b.l.5, 16-18).
Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad teismas be pagrindo rėmėsi klaidingais liudytojo bei nukentėjusiojo paaiškinimais, nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šių asmenų žodžius, atmestina kaip nepagrįsta. Patikrinus byloje esančią medžiagą sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada ir atmetama nubaustosios versija, kad ji iš eismo įvykio nepasišalino. Nors nubaustoji teigia, kad apžiūrėjusi savo automobilį jokių apgadinimų nepastebėjo, kad automobilį paliko toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kas patvirtina, kad ji iš tiesų, jokių apgadinimų nepastebėjo ir nesuprato, jog padarė eismo įvykį, tačiau byloje surinkta medžiaga paneigia šiuos I. D. teiginius: automobilių sugadinimo pobūdis (po smūgio atsiradę matomi abiejų automobilių apgadinimai rodo neabejotinai pajaučiamą smūgio stiprumą) , po smūgio įsijungusi signalizacija, liudytojo parodymai aipe smūgio garsą, automobilių apžiūrėjimas po smūgio, rodo, kad nubaustoji turėjo suprasti ir suprato, kad įvyko automobilių susidūrimas dėl kurio buvo apgadinti abu automobiliai.
Autoįvykis įvyko, kai nubaustoji pažeisdama kelių eismo taisykles atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino, todėl ji padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus numatytus (duomenys neskelbtini) str. 2 d.,130 str. 1 d.
Nubaustajai už jos padarytus pažeidimus paskirta 868 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams. Nors pagrindinė ir papildoma nuobaudos paskirtos nubaustajai inkriminuotų (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 130 str. 1 d. straipsnių sankcijų ribose, tačiau atsižvelgiant į padarytus pažeidimus bei kitas aplinkybes laikytina, kad nubaustajai paskirta papildoma nuobauda savo griežtumu akivaizdžiai neatitinka nei padarytos veikos pavojingumo nei nubaustosios asmenybės.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kontaktas tarp automobilių įvyko gyvenamojo namo kieme, nubaustajai parkuojant savo automobilį, nubaustosios automobilis lietė stovintį nukentėjusiojo automobilį VW Passat, padarydamas nežymius apgadinimus (b.l.17-18), kuriems panaikinti didesnio automobilio remonto iš esmės nereikia, padaryta žala nedidelė, todėl įvykis laikytinas mažareikšmiu.
Byloje nėra duomenų, kad nubaustoji būtų pasišalinusi iš įvykio vietos turėdama tikslą išvengti atsakomybės už kokius nors kitus pažeidimus (byloje nėra duomenų, kad ji vairavo automobilį būdama neblaivi, sukėlė avarinę situaciją pavojingą kitiems asmenims ar jų turtui ir
pan.). Iš įvykio vietos buvo pasišalinta padarius nedidelius kito automobilio apgadinimus parkuojant automobilį.
Atsižvelgiant į pažeidimo ir padarytos veikos mažareikšmiškumą (kliudant stovintį automobilį parkuojantis), į tai, jog pažeidėja administracine tvarka nėra bausta, taip pat laikantis teisingumo bei protingumo kriterijų, bei atsižvelgiant į visą teismų praktiką skiriant šią papildomą nuobaudą už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (tame tarpe ir baudžiamosiose bylose), už pasitraukimą iš įvykio vietos po šio mažareikšmio įvykio, nesukeliant jokio esmingesnio pavojaus kitiems asmenims ar jų turtui, paskyrus pakankamai didelę piniginę nuobaudą, skyrimas netgi minimalios (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos yra akivaizdžiai neteisingas, todėl laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju yra aplinkybių visuma, kurioms esant turi būti taikomas (duomenys neskelbtini) str. ir (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyta papildoma nuobauda skirtina mažesnė, nei numatyta straipsnio sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
I. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimą pakeisti, sumažinant I. D. pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d., bei subendrinant nuobaudas pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskirtą papildomą nuobaudą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki trijų mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.