Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. K., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškime nurodė, kad 2013 m. gegužės 12 d. mirė jo tėvas R. K., kuris testamento nebuvo sudaręs, todėl po jo mirties įpėdiniai paveldi pagal įstatymą. Mirusysis R. K. turėjo du vaikus (sūnus), t. y. pareiškėją - M. K. ir pareiškėjo brolį - D. K.. R. K. mirties dieną buvo išsituokęs - su suinteresuotu asmeniu J. K. santuoka nutraukta 1999 m. balandžio 8 d. (ištuokos liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kitos santuokos R. K. nebuvo sudaręs. Pareiškėjo brolis D. K. po tėvo R. K. mirties atsiradusio palikimo nepriėmė, 2013 m. gegužės 16 d., jis pareiškėjui padovanojo paveldėjimo teises į visą turtą ir visas turtines teises, likusias po tėvo R. K. mirties. Šiaulių miesto teismas 1992 m. balandžio 29 d. sprendimu nutraukė R. K. ir J. K. santuoką, tačiau santuokoje įgytas turtas nepadalintas. R. K. kaip gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini), taip ir po santuokos nutraukimo liko šiame name gyventi ir gyveno iki pat savo mirties. Mirus tėvui, pareiškėjas kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notaro kontorą ir padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau notaras nurodė, jog negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, nes R. K. buvo išsituokęs, o santuokoje įgytas turtas - 0,0636 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), pastatas - šiltnamis, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), pastatas-oranžerija, kurios unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai, kurių unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) - nutraukiant santuoką, nebuvo padalintas, todėl yra reikalinga kreiptis į teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. priklausė ½ dalis santuokoje su J. K. įgyto turto. Siekdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam 2013-05-12, nuosavybės teise priklausė ½ dalis 0,0636 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - šiltnamio, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-oranžerijos, kurios unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, kurių unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo atstovė advokatė Diana Oseckienė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.

Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškėjo M. K. pareiškimu, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog R. K. nuosavybės teise priklausė ½ dalis turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jos ir mirusiojo R. K. santuoka buvo nutraukta, tačiau bendras jų turtas liko nepadalintas. R. K. po ištuokos liko gyventi santuokos metu įsigytame name, adresu (duomenys neskelbtini), ir gyveno šiame name iki pat savo mirties 2013-05-12. Teismo posėdyje palaikė pareiškėjo pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Pareiškimas tenkintinas.

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

Iš pareiškėjo atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas M. K. yra R. K. ir J. K. sūnus (5 b. l.), R. K. mirė 2013-05-12 (4 b. l.). Iš 2013-05-16 Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro V. Žilinsko išduoto liudijimo matyti, kad M. K. yra priėmęs savo mirusio tėvo R. K. palikimą (6 b. l.). 1992-04-29 Šiaulių miesto teismo sprendimu J. K. ir R. K. santuoka buvo nutraukta, tačiau santuokinis turtas nepadalintas (7 b. l.). Pareiškėjo brolis D. K. po tėvo R. K. mirties atsiradusio palikimo nepriėmė, savo paveldėjimo teises į visą turtą ir visas turtines teises, likusias po tėvo R. K. mirties, padovanojo pareiškėjui (9 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,0636 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), pastatas - šiltnamis, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), pastatas-oranžerija, kurios unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai, kurių unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), registruoti suinteresuoto asmens J. K. vardu (11-14 b. l.), yra įgyti R. K. būnant santuokoje su J. K. - žemės sklypas pirktas iš valstybės 1995-12-18 (valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1029 (15-16 b. l.), iš Akto valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priėmimui matyti, kad gyvenamasis namas su priklausiniais pastatytas ir priimtas naudoti 1985-06-04 (17 b. l.).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaras Viktoras Žilinskas, liudijime nurodė, kad pareiškėjas yra priėmęs 2013 m. gegužės 12 d. mirusio tėvo R. K. palikimą (6 b. l.). Notaras pareiškėjui nurodė, kad nėra galimybės pilnai atlikti paveldėjimo procedūrų, nenustačius palikėjo R. K. ir jos buvusios sutuoktinės J. K. dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Nuosavybės teisė įgyjama įstatyme nustatytais pagrindais. Pagal nuosavybės teisę įgyjančių subjektų skaičių nustatoma nuosavybės teisės forma, o jeigu daiktą nuosavybėn įgyja sutuoktiniai, preziumuojama, kad šis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tokia įstatyminė prezumpcija buvo įtvirtinta R. K. ir J. K. būnant santuokoje, tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 1 d. numatė, kad sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė.

2000 m. Civilinio kodekso 3.88 ir 3.89 straipsniuose detalizuota, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o koks laikomas asmenine jų nuosavybe. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įgijimo momento – iki ar po šio kodekso įsigaliojimo. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Nors santuokos metu įgytas turtas įformintas vieno iš sutuoktinių – suinteresuoto asmens J. K. – vardu (11-17 b. l.), jis laikytinas priklausančiu abiem sutuoktiniams – bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Santuokos ir šeimos kodeksas 21 str. 3 d., CK 25 str. 1 d., 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Santuokos nutraukimo metu turto nepadalinus, šis turtas išsaugo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą. Preziumuojama, kad tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir buvusių sutuoktinių dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Remiantis faktiniais bylos duomenimis, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimais, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam 2013-05-12, nuosavybės teise priklausė ½ dalis 0,0636 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - šiltnamio, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-oranžerijos, kurios unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, kurių unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Konstatuotina, kad pareiškėjui nėra galimybės kitokia tvarka gauti faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų.

Vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam 2013-05-12, nuosavybės teise priklausė ½ dalis 0,0636 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - šiltnamio, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato-oranžerijos, kurios unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, kurių unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.