Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovei R. B., Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei V. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei

Santuokoje su atsakovu pragyveno daugiau nei 6 metus, tačiau jų šeimyniniai santykiai nesusiklostė. Paskutiniu metu gyvena atskirus gyvenimus, neveda bendro šeimos ūkio, praktiškai nebendrauja. Su atsakovu nesutaria, dažnai konfliktuoja, skirtingai vertina sutuoktinio teises ir pareigas, gyvenimo bei šeimos vertybes. Dėl nurodytų priežasčių nėra galimybės išsaugoti šeimos santykius, todėl siekia nutraukti santuoką. Su atsakovu ir sūnumi kol kas gyvena tame pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau yra apsisprendę gyventi atskirai. Atsakovas ruošiasi išsikraustyti gyventi pas tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), ji su sūnumi liks gyventi nuomojamame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Bendrą jų nutarimą gyventi atskirai paskatino ne tik dažni nesutarimai, konfliktai, bet ir skirtingi charakteriai. Suvokusi, kad tarp jos ir atsakovo neliko jokių šiltų jausmų, pagarbos vienas kitam ir abipusio lojalumo, siūlė atsakovui pradėti skyrybų procesą ir nutraukti santuoką bendru sutarimu. Atsakovas atsisakė skirtis ir pradėti skyrybų procesą, nors ir ketina išsikraustyti gyventi pas tėvus. S. B. nepaaiškino, kodėl nenori nutraukti santuokos, nors jų santykiai pašliję ir nėra prasmės vilkinti skyrybų procesą. LR CK 3.28 str. numatyta, kad sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Kadangi atsakovas atsisako santuoką nutraukti bendru sutarimu, kreipiasi į teismą, prašydama santuoką nutraukti dėl abiejų jų kaltės.

LR CK 3.27 str. 1 d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Jai ir atsakovui nepuoselėjant šeimyninių santykių, faktiškai gyvenant skirtingus gyvenimus, santuoka turi būti nutraukta.

LR CK 3.61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes ir jos nenorą taikytis su atsakovu, gyventi santuokoje, santuoka privalo būti nutraukta. Gyventi santuokoje kartu su atsakovu nepavyks, todėl nėra pagrindo taikyti taikinimo institutą.

Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo

Atsakovas savo sūnumi J. B. visuomet rūpinosi, teikė jam išlaikymą, su juo nuolat bendrauja. Kol kas sūnų J. prižiūri ir išlaiko abu. Nepilnametis sūnus J. B., atsakovui išsikrausčius gyventi pas tėvus, liks gyventi su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Toks J. B. gyvenamosios vietos nustatymas, atitiktų ir faktinę padėtį, vaiko interesus. Jos gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiam sūnui gyventi ir vystytis.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo

Iki šiol atsakovas sūnumi rūpinosi, sava dalimi jį išlaikė. Tačiau jiems nutraukus santuoką ir pradėjus gyventi atskirai, iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas sūnui. Ji dirba AB „L. p.“, vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 650 Lt. Gaunamos pajamos nedidelės, todėl prie sūnaus išlaikymo privalo prisidėti ir atsakovas. Atsakovas privalo teikti išlaikymą sūnui, kad būtų užtikrintos visos sąlygos jam gyventi ir vystytis. J. 6 metai, šiais metais pradės lankyti paruošiamąją grupę mokykloje. Tenkindama sūnaus poreikius skiria lėšų ne tik jo maitinimui ir aprangai, bet ir ugdymo prekėms, laisvalaikiui. Ji nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui skiria mažiausiai 200-300 Lt per mėnesį, kita dalimi prie jo išlaikymo prisideda atsakovas. Pagrindiniams sūnaus poreikiams tenkinti vidutiniškai reikia mažiausiai 400 litų per mėnesį. Vien tik maitinimui reikia skirti mažiausiai 200-250 Lt per mėnesį, aprangai, avalynei, buitinėms prekėms apie 100 litų/mėn., higienos, ugdymo ir lavinimo prekėms, būsto išlaikymui daugiau nei 100 litų per mėnesį. Sūnaus poreikiai yra kur kas didesni, nei ji viena gali juos patenkinti, nes turi pasirūpinti ir savais poreikiais, sumokėti mokesčius. Jos pajamos visapusiam sūnaus išlaikymui yra per mažos, todėl nutraukus santuoką, atsakovas privalo sava dalimi išlaikyti sūnų. Atsižvelgiant į sūnaus poreikius, jos galimybes jį išlaikyti, iš atsakovo prašo priteisti po 200 litų per mėnesį periodinėmis išmokomis J. B. išlaikyti. Tai būtina sūnaus išlaikymui skirtina suma, užtikrinanti tik minimalius jo poreikius bei vystymąsi. Išlaikymas iš atsakovo turėtų būti priteistas kas mėnesį mokamomis mėnesinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) litų (LR CK 3.196 str.), nuo ieškinio padavimo dienos.

Dėl turto padalijimo

Santuokos metu neįgijo jokio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise laikytino nekilnojamojo turto. Santuokos metu įgijo šį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikytiną turtą: šaldytuvą (vertė 600 Lt), dujinę viryklę su dujų balionu (vertė 500 Lt), spintelę (vertė 100 Lt), virtuvinį kampą (vertė 150 Lt), siuvimo mašiną (vertė 800 Lt), žoliapjovę (vertė 500 Lt), televizorių (vertė 300 Lt), staliuką (vertė 50 Lt), skaitmeninės televizijos priedėlį (vertė 70 Lt), kambario stalą (vertė 50 Lt), spintą (vertė 100 Lt), 3 kėdes (vertė 300 Lt), lovą (vertė 100 Lt), namų kino sistemą (vertė 400 Lt), skalbimo mašiną (vertė 700 Lt), virtuvines kėdes (vertė 300 Lt), virtuvinį stalą (vertė 150 Lt), spintelę (vertė 250 Lt), kėdes (vertė 200 Lt), indaują (vertė 250 Lt), komodą (vertė 300 Lt), mikrobangų krosnelę (vertė 150 Lt), lygintuvą (vertė 150 Lt), lyginimo lentą (vertė 100 Lt), siurblį (vertė 150 Lt).

Po santuokos nutraukimo turtas turėtų būti padalintas tokiu būdu:

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninėje nuosavybėje po santuokos nutraukimo paliktina: šaldytuvas (vertė 600 Lt), dujinė viryklė su dujų balionu (vertė 500 Lt), spintelė (vertė 100 Lt), virtuvinis kampas (vertė 150 Lt), siuvimo mašina (vertė 800 Lt), žoliapjovė (vertė 500 Lt), televizorius (vertė 300 Lt), staliukas (vertė 50 Lt), skaitmeninės televizijos priedėlis (vertė 70 Lt), kambario stalas (vertė 50 Lt), spinta (vertė 100 Lt), 3 kėdės (vertė 300 Lt), lova (vertė 100 Lt), namų kino sistema (vertė 400 Lt) – iš viso turto už 4 020 Lt;

atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninėje nuosavybėje po santuokos nutraukimo paliktina: skalbimo mašina (vertė 700 Lt), virtuvinės kėdės (vertė 300 Lt), virtuvinis stalas (vertė 150 Lt), spintelė (vertė 250 Lt), kėdės (vertė 200 Lt), indauja (vertė 250 Lt), komoda (vertė 300 Lt), mikrobangų krosnelė (vertė 150 Lt), lygintuvas (vertė 150 Lt), lyginimo lenta (vertė 100 Lt), siurblys (vertė 150 Lt) – iš viso turto už 2 700 Lt.

Dalijant santuokoje įgytą turtą, nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo nepilnametis J. B. gyvens kartu su motina, LR CK 3.123 str. 1d.

Atsižvelgiant į jų amžių, galėjimą dirbti, turtinę padėtį, išlaikymo iš atsakovo sau nereikalauj. Santuokos metu neįgijo kreditorinių įsiskolinimų ar kitų skolų. Po santuokos nutraukimo pasiliks santuokinę – B. pavardę.

Teismo posėdyje dalyvavusi ieškovė R. B. ieškinį palaikė pilnai ir prašė tenkinti. Ji nurodė, kad su sutuoktinių neturi bendrų interesų, nesutaria. Laiko, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Sutuoktiniai skirtingai mąsto ir vertina gyvenimo aplinkybes, šeimos interesus. Atsakovas nori didesnės šeimos, o ieškovė nenori, nes gauna per mažai pajamų pragyvenimui. Nesutarimai prasidėjo prieš du metus. Ieškovė dirba daugiau šeimos labui, o atsakovas daugiau leidžia savo malonumams. Ieškovė planuoja sukurti kitą šeimą. Sutuoktiniui buvo ištikima.Pageidauja turto gauti daugiau, jį dalijant, kadangi nepilnametis vaikas pasilieka su ieškove. Ieškovė gauna minimalų mėnesinį atlyginimą ir pajėgs vaiką išlaikyti, o atsakovas gauna pajamų dar mažiau.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Atsakovas S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir ieškovė R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė 2006-01-07 Merkinės RKB, o sudarytą santuoką įregistravo Varėnos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje 2006-01-10, akto įrašo Nr. 2, ir tokias aplinkybes patvirtina santuokos liudijimas (serija AA Nr. 16982) (b. l. 7).

Atsakovo elgesys (neatvykimas į teismo posėdį , nenurodymas aplinkybių dėl bylos nagrinėjimo ar atidėjimo) bei nepateikdamas atsiliepimų (nuo 2012-09-28 iki teismo posėdžio) patvirtina, kad atsakovas nesiekia išsaugoti santuoką su ieškove ir neprieštarauja dėl ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių buvimo. Šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovė nurodo į aplinkybes, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konkrečiai jas įvardija, duoda paaiškinimą apie tokių aplinkybių buvimą, o atsakovas nepateikė absoliučiai jokių atsikirtimų.

CK 3.27 str. 1 d nurodytų pareigų (<...>vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai <...> prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.) nevykdymas, jų pažeidimas gali reikšti šeimos iširimą ir suteikti sutuoktiniui teisę reikalauti nutraukti santuoką ar patvirtinti separaciją.

CK 3.24 str. 2 d. 3 p. numato, kad santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, jeigu santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Santuoka, tarp ieškovės ir atsakovo, sudaryta laikantis CK 3.304 str. tvarkos dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų apskaitos, kadangi buvo pateikta per dešimt dienų, padarytas santuokos įrašas ir išduotas santuokos liudijimas.

CK 3.61 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovas jokių prieštaravimų iki teismo posėdžio pabaigos nepateikė.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tuo pripažindama ir savo kaltę dėl santuokos iširimo. Tai duoda pagrindą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi matyti tiek ieškovės, tiek ir atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo, kai jie bendrais veiksmais nutraukė santuokinį gyvenimą (LR CK 3.61 str.). Nėra jokio pagrindo netikėti ieškovės pateiktais įrodymais ir duotu paaiškinimu, kai atsakovas tokių aplinkybių neginčija civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šalys turi lygias procesines teises ( CPK 42 str.1 d.) ir jomis gali pasinaudoti. Šalys gali vesti bylą patys arba per atstovą. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį teikiama valstybės nemokama garantuojama teisinė pagalba ir apie jos suteikimą skelbiama viešai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kai tėvai gyvena skyrium ( CK 3.169 str.1 d.), o kai kyla ginčas, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų ( CK 3.169 str.2 d.). Ieškovė prašo nustatyti gyvenamąją vietą jos gyvenamoje vietoje. Atsakovas į tokį prašymą nepateikė jokio atsako. Taigi nebelieka kitos galimybės, kaip vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina ( CK 3.169 str.2 d.). Teismas negali nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, priversti gyventi pas tėvą, o ne motiną, be jokio pagrindo, kai nėra žinoma net vaiko tėvo pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 „ Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ nurodė: Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi tėvai.

CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005-06-23 nutarime Nr. 54 “Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” išaiškino teismams, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3.27 str., CK 3.155, 3.165 str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt., lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį (automobilius, vertintus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą, vertybinius popierius (akcijas, obligacijas), juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą.

Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.).Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.).

Nagrinėjant panašias bylas, pagal susiformavusią praktiką (LR CK 6.461 str.) numatyta vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (800 litų per mėnesį).

Atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo, todėl privalo išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovės gaunamos pajamas yra minimalios, todėl jai vienai išlaikyti nepilnametį vaiką yra sunku. Prašomas priteisti išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis po du šimtus litų kas mėnesį nėra per didelis.

Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turto įgijimo ir padalijimo

Ieškovė nurodė, kad per santuokos laikotarpį su atsakovu neįgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Per santuokos laikotarpį įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise laikytiną turtą : šaldytuvą (vertė 600 Lt), dujinę viryklę su dujų balionu (vertė 500 Lt), spintelę (vertė 100 Lt), virtuvinį kampą (vertė 150 Lt), siuvimo mašiną (vertė 800 Lt), žoliapjovę (vertė 500 Lt), televizorių (vertė 300 Lt), staliuką (vertė 50 Lt), skaitmeninės televizijos priedėlį (vertė 70 Lt), kambario stalą (vertė 50 Lt), spintą (vertė 100 Lt), 3 kėdes (vertė 300 Lt), lovą (vertė 100 Lt), namų kino sistemą (vertė 400 Lt), skalbimo mašiną (vertė 700 Lt), virtuvines kėdes (vertė 300 Lt), virtuvinį stalą (vertė 150 Lt), spintelę (vertė 250 Lt), kėdes (vertė 200 Lt), indaują (vertė 250 Lt), komodą (vertė 300 Lt), mikrobangų krosnelę (vertė 150 Lt), lygintuvą (vertė 150 Lt), lyginimo lentą (vertė 100 Lt), siurblį (vertė 150 Lt), iš viso turto už 6 720 Lt.

Santuokoje įgytą bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą padalinti tokiu būdu, kad R. B. po santuokos nutraukimo asmeninėje nuosavybėje tektų turto už 4020 litų, o S. B. – už 2700 litų.

CK 3.123 str.1 d. numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Ieškovė ir nurodo, kad atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog nepilnametis vaikas nuolatos gyvens kartu su ja, nukryptina nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsakovas tokios pozicijos nėra užginčijęs, nepareiškęs savo nuomonės. Nėra pagrindo netenkinti ieškovės nurodomų aplinkybių.

Išvadą teikianti institucija – savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, ieškinį dėl nepilnamečio vaiko interesų, palaiko pagal ieškovės ieškinį ir prašo tenkinti, nes tai atitinka vaiko interesus.

Šalims paliktinos jų santuokoje turėtos pavardės. Ieškovė nurodė, kad šeimos kreditorių neturi, reikalavimų dėl išlaikymo sutuoktiniui nereiškia.

Paduodant ieškinį ieškovė buvo sumokėjusi 104 Lt žyminio mokesčio (turėjo sumokėti 144 Lt) už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies prašė atleisti arba jo mokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo.

CK 3.61 str. 3 d. numato, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai). Nuo žyminio mokesčio atleisti sutuoktiniai- už prašymus nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ( CPK 83 str. 1 d.12 p.). Sumokėtas žyminis mokestis negrąžinamas, nes toks pagrindas atsirado tik pripažinus, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kurie nebuvo atleisti paduodant ieškinį teisme.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 400 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ( CPK 98 str. 1 d.). Išlaidų dydis nepagrįstas įrodymu apie įmokėtą pinigų sumą, todėl neatitinka CPK 98 str.2 d. nuostatų ir netenkintinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvams gyvenant skyrium, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos pakeitimo, pasikeitus aplinkybėms, vienas iš tėvų gali pareikšti ieškinį dėl šių reikalavimų ( CK 3.169 str.3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 3.60-3.65 str., CPK 381-385 str., teismas

nusprendė:

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir ieškovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2006-01-10, Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti nepilnamečio J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su R. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 200 (du šimtus) litų periodines išmokas kas mėnesį sūnui J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti nuo 2012-09-10 iki vaiko pilnametystės

Santuokoje įgytą bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą padalinti tokiu būdu:

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninėje nuosavybėje palikti: šaldytuvą (vertė 600 Lt), dujinę viryklę su dujų balionu (vertė 500 Lt), spintelę (vertė 100 Lt), virtuvinį kampą (vertė 150 Lt), siuvimo mašiną (vertė 800 Lt), žoliapjovę (vertė 500 Lt), televizorių (vertė 300 Lt), staliuką (vertė 50 Lt), skaitmeninės televizijos priedėlį (vertė 70 Lt), kambario stalą (vertė 50 Lt), spintą (vertė 100 Lt), 3 kėdes (vertė 300 Lt), lovą (vertė 100 Lt), namų kino sistemą (vertė 400 Lt), iš viso turto už 4 020 Lt.

S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninėje nuosavybėje palikti: skalbimo mašiną (vertė 700 Lt), virtuvines kėdes (vertė 300 Lt), virtuvinį stalą (vertė 150 Lt), spintelę (vertė 250 Lt), kėdes (vertė 200 Lt), indaują (vertė 250 Lt), komodą (vertė 300 Lt), mikrobangų krosnelę (vertė 150 Lt), lygintuvą (vertė 150 Lt), lyginimo lentą (vertė 100 Lt), siurblį (vertė 150 Lt), iš viso turto už 2 700 Lt.

Nustatyti, kad R. B. ir S. B. šeimos kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Po santuokos nutraukimo R. B. palikti santuokinę B. pavardę.

Atmesti ieškinį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.