Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. M. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. M. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės apskrities VPK) Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. S.-M. 2021-09-27 surašytos tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 64-IS-17 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo K. M. M. susižalojimo“ (toliau – ir Išvada) 2 punktą, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėjo susižalojimas nėra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat nėra susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, dėl to susižalojimas nepriskirtinas nei vienam iš Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 59 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sąlyga mokėti Statuto 59 straipsnyje numatytą kompensaciją;

2) įpareigoti Marijampolės apskrities VPK pripažinti, kad pareiškėjo susižalojimas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu ir su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

3) įpareigoti Marijampolės apskrities VPK išduoti pareiškėjui siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją patirto sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti.

Pareiškėjas prašė skundą patenkinti ir skunde nurodė, jog Išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog jis 2021-08-31 apie 20.45 val. susižalojo kairės kojos čiurną, po atliktos kratos lipdamas laiptais į rūsį sunešti cigarečių į transporto priemonę, vykdydamas įprastas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kurios nėra susijusios su padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl pareiškėjo patirtas sužalojimas tarnybos metu nepriskirtas nei vienam iš Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sąlyga mokėti pareiškėjui Statuto 59 straipsnyje numatytą kompensaciją.

Pareiškėjo teigimu, Išvada yra nepagrįsta, kadangi nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas. Marijampolės apskrities VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja skundžiamą Išvadą surašė tik formaliai apžvelgdama teisės aktus, reglamentuojančius tokio pobūdžio tarnybinių patikrinimų atlikimą. Išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo patirtas sužalojimas nesusijęs su tarnybinių funkcijų vykdymu ir su padidėjusiu pavojumi pareiškėjo sveikatai ar gyvybei.

Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą išmokama jo vidutinio darbo užmokesčio tam tikro dydžio kompensacija.

Tačiau, pareiškėjo teigimu, kaip matyti iš Išvados, skundžiamas atvejis buvo vertinamas tik pagal Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytą trečią alternatyvią sąlygą, t. y. ar pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tik dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

Pareiškėjo nuomone, Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatyta trečioji alternatyvi sąlyga, kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, šiuo atveju apskritai netinka, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimo II dalį, kai pareigūno sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, gali būti priskiriami tokie vidaus tarnybos pareigūnų sužalojimai, kai juos tretieji asmenys sužaloja dėl atitinkamų teisėtai atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje. Ginčo atveju pareiškėjas buvo ne sužalotas, o susižalojo pats. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytą Statuto 59 straipsnio 3 dalyje trečiąją sąlygą, yra pažymėjęs, kad tik tyčinis kitų asmenų elgesys galėtų būti siejamas su konkretų statusą turinčio asmens sužalojimu, kai turimas tikslas padaryti žalą būtent pareigūnui.

Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad tyrimas atliktas formaliai, netgi nekompetentingai, nes atliktas pagal šiam atvejui netinkamą trečiosios alternatyvios sąlygos, numatytos Statuto 59 straipsnio 3 dalyje, kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, vertinimą, ir todėl Išvada turi būti pakeista.

Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodė, jog Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas traumą patyrė tarnybos atlikimo metu, t. y. 2021-08-31 apie 20.45 val., po atliktos kratos ketindamas sunešti cigaretes į transporto priemonę ir lipdamas lauke esančiais laiptais nikstelėjo kairės kojos čiurną, jam nustatytas kairės čiurnos raiščių patempimas. Pareiškėjas buvo gydomas ambulatoriškai, jam išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, tačiau, atsakovo vertinimu, pareiškėjo sveikata sutriko dėl nelaimingo įvykio, kuris nepriskirtinas nei vienam iš Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam atvejui.

Pareiškėjo patirta tarnybos metu trauma neatitinka būtinų sąlygų, numatytų Statuto 59 straipsnio 3 dalyje, spręsti dėl kompensacijos skyrimo. Pareiškėjas traumą patyrė vykdydamas jam priskirtinas tarnybines funkcijas, tačiau sužalojimas buvo nulemtas aplinkybių, kurios betarpiškai nesiejamos su vidaus tarnyba. Taip pat pareiškėjo patirta trauma – kairės čiurnos raiščių patempimas nėra susijęs su padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos administracinių teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobūdis yra nulemtas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei: pavyzdžiui, nusikaltusių asmenų sulaikymas, persekiojimas, įvairių konfliktinių situacijų malšinimas ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-1346/2014).

Nurodė, jog pareiškėjo patirtos traumos aplinkybėmis nėra Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų būtinų sąlygų spręsti dėl kompensacijos skyrimo pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės apskrities VPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. S.-M. 2021-09-27 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 64-IS-17 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo K. M. M. susižalojimo“ 2 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas kairės kojos čiurnos raiščių patempimo traumą patyrė 2021-08-31 apie 20.45 val., tarnybos metu, po atliktos kratos ketindamas sunešti cigaretes į transporto priemonę ir lipdamas lauke esančiais laiptais nikstelėjo kairės kojos čiurną. Pareiškėjas siekia, kad jam nustatyta trauma – kairės kojos čiurnos raiščių patempimas, kurią jis patyrė tarnybinių pareigų atlikimo metu, būtų pripažintas sužalojimu arba jo sveikatos sutrikdymu atliekant tarnybines pareigas, susijusias su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir kad jis būtų siunčiamas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo tam, kad įgytų teisę į kompensacijos išmokėjimą pagal Statuto 59 straipsnio 3 dalį.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, jog pareiškėjas patyrė kairės kojos čiurnos raiščių patempimo traumą tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas, ginčas kilo dėl faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, t. y. ar pareiškėjo tarnybinių funkcijų (pareigų) vykdymas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, ar patirta trauma susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu.

Skundžiamoje Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas traumą patyrė atlikdamas tarnybines pareigas, tačiau jo patirta trauma tiesiogiai nebuvo nulemta priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu. Marijampolės apskrities VPK viršininko 2021-09-27 patvirtintoje Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas susižalojo tarnybinių pareigų atlikimo metu, t. y. 2021-08-31 apie 20.45 val., po atliktos kratos ketindamas sunešti cigaretes į transporto priemonę ir lipdamas lauke esančio pastato laiptais nikstelėjo kairės kojos čiurną. Išvadoje teigiama, jog pareiškėjo susižalojimas nėra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu ar dėl jo tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, taip pat nėra susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, dėl to susižalojimas nepriskirtinas nei vienam iš Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sąlyga mokėti Statuto 59 straipsnyje numatytą kompensaciją ir pareiškėjui siuntimo į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisiją patirto sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti neišduoti.

Statutinių valstybės tarnautojų veiklą, statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Statutas. Statuto 59 straipsnio 3 dalis numato, jog pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą.

Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1-438/2021).

Pareiškėjas skunde teigia, kad jo patirtų sužalojimų aplinkybėms turėjo būti taikytina Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Statuto nuostatos (Statuto 59 str. 3 d.) apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą, būtina išsiaiškinti: 1) ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; 2) ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3312/2011, 2012-06-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2000/2012).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje dėl tarnybinių pareigų atlikimo lydimo padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai yra konstatavęs, jog, aiškinant šią aplinkybę, būtina nustatyti, kiek konkrečiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat kad atliekamų tarnybinių pareigų sąsajos su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai buvimas ar nebuvimas priklauso nuo konkrečių faktinių aplinkybių, kurios susiklosto atliekant atitinkamus tarnybos uždavinius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-25 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-145/2010, 2010-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1149/2010).

Lietuvos administracinių teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobūdis yra nulemtas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei; pavyzdžiui, nusikaltusių asmenų sulaikymas, persekiojimas, įvairių konfliktinių situacijų malšinimas, ir pan.; paprastai tai yra išskirtinės ir trumpalaikio pobūdžio situacijos, į kurias patenka pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis; šios situacijos kyla, kai atsiranda aplinkybės, susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; ir priešingai, kol tokios aplinkybės neatsiranda, pareigūno atliekamos tarnybinės funkcijos, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, paprastai nepatenka į Statuto 40 straipsnio 3 dalies (nagrinėjamo ginčo atveju Statuto 59 str. 3 d.) veikimo sritį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1346/2014).

Nurodytas teisinis reglamentavimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika leidžia teigti, kad kompensacija pareigūnui turi būti mokama tais atvejais, kai jis sužalojamas eidamas tarnybines pareigas ir tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, t. y. nustačius, jog pasekmės (sužalojimas) atsirado dėl tiesiogiai teisės akte įsakmiai nurodyto pareigų vykdymo esant padidėjusiam pavojui ar padidėjusiai rizikai.

Pažymėtina, jog tarnybinių pareigų vykdymą reglamentuoja pareigūno tarnybinę veiklą reguliuojantys teisės aktai – įstatymai, statutai, pareigybės aprašymas, tarnybinės užduotys. Pareigūno sužalojimas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso neabejotinai reiškia, kad turi būti priežastinis ryšys tarp pareigūno tarnyboje atliktų ar atliekamų pareigų (funkcijų) ir kūno sužalojimo. Trečiųjų asmenų neteisėtos veikos prieš pareigūną priežastis yra pareigūno statusas ar pareigūno tarnyboje vykdomos funkcijos (pareigos). Pareigūno sužalojimas turi būti susijęs su tarnybinių funkcijų (pareigų) vykdymu ir tai reiškia, kad tarp patirto sužalojimo ir tarnybos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nagrinėjamo ginčo atveju bylos duomenys neabejotinai patvirtino, jog pareiškėjas po kratos atlikimo įvykio vietoje lipdamas laiptais į rūsį, kuriame buvo sukrautos cigaretės, ir ketindamas jas nunešti į mikroautobusą, žengdamas žingsnį nuo paskutinio laipto pajuto stiprų skausmą kairės kojos čiurnoje. Kaip pirmiau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog susižalojimo metu pareiškėjas vykdė Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.13 punkte numatytas pareigas, susijusias su procesinių prievartos priemonių organizavimu, taikymu, vykdymu. Tačiau pažymėtina, jog nurodytų pareigų pobūdis ir pareiškėjo veiksmai, atliekant pavestas funkcijas, susižalojimo metu nebuvo susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Nurodytos pareiškėjo tarnybinės funkcijos ir pareiškėjo kaip policijos pareigūno statusas, tamsiu paros metu lipant pastato laiptais į rūsį paimti kratos metu rastų cigarečių ir tuo metu susižalojus kairės kojos čiurną, taip pat savaime nebuvo priežastimi, kuri lėmė pareiškėjo sveikatos sutrikdymą – kairės kojos čiurnos raiščių patempimo traumą.

Pareiškėjo trauma buvo patirta atliekant įprastas, su jokiu padidėjusiu pavojumi ar rizika nesusijusias, pareigas (funkcijas), kurių atlikimo metu ir dėl jų atlikimo nekilo jokios grėsmės pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, todėl akivaizdu, jog pareiškėjo tarnybos metu patirtas susižalojimas negali būti vertintinas kaip susižalojimas atliekant tarnybines pareigas (funkcijas), susijusias su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, ar susižalojimas, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu.

Akivaizdu, jog pareiškėjo susižalojimas pirmiau minėtomis aplinkybėmis negali būti vertinamas kaip jo sveikatos sutrikdymas atliekant tarnybines pareigas ar dėl jo tarnybinių pareigų atlikimo, kai tai susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat pareiškėjo susižalojimas negali būti vertinamas kaip susijęs su pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimu ar su pareigūno statusu, kadangi pareiškėjas tarnybines pareigas atliko įprastomis sąlygomis, tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, be to, patirtas sužalojimas nebuvo tiesiogiai nulemtas tarnybinių pareigų atlikimo. Taip pat jokie būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareiškėjo gyvybei ar sveikatai faktoriai atliekant pirmiau minėtas tarnybines funkcijas tarnybinio tyrimo metu nustatyti nebuvo, taip pat pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė ir skunde, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai.

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjas traumą patyrė ne dėl tarnybinių funkcijų vykdymo, t. y. ne dėl to, kad atliko tarnybines funkcijas (pareigas), tačiau dėl nelaimingo atsitikimo vykdant tarnybines funkcijas (pareigas), todėl pareiškėjo susižalojimas negali būti susijęs su sveikatos sutrikdymu, kilusiu dėl tarnybinių funkcijų atlikimo, taip pat pareiškėjo patirta trauma jo tarnybos metu nebuvo susijusi su kito asmens poveikiu, kėlusiu pavojų pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, todėl pareiškėjo patirta trauma nėra susijusi su didesne rizika ir didesniu pavojumi pareiškėjo gyvybei ir sveikatai atliekant tarnybines funkcijas (pareigas).

Pareiškėjas neturi teisės į kompensaciją pagal Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

Taigi naikinti skundžiamos Išvados 2 punktą kaip neteisėtą ir nepagrįstą nėra teisinio pagrindo. Nepatenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Išvados dalį, netenkintini ir išvestiniai reikalavimai įpareigoti atsakovą nustatyti, kad pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi jo gyvybei ar sveikatai, ir siųsti pareiškėją į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicininės ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo K. M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.