- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-02
- Bylos Nr.
- 1S-357-478/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- J. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo J. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2014 m. lapkričio 21 d. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimų, kuriais atsisakyta nuteistąjį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. Klaipėdos apygardos teismo 2001-02-22 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 str. 4 d. 272 str. 3 d., 271 str. 3 d., 105 str. 5, 7, 8, 12 ir 13 p. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 str. 1, 2, 4 ir 5 d., paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso turto konfiskavimu. Klaipėdos apygardos teismo 2003-09-29 nutartimi 1961 m. BK 18 str. 4 d. 272 str. 3 d., 271 str. 3 d., 105 str. 5, 7, 8, 12 ir 13 p. numatytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 4 ir 6 d. 180 str. 3 d., 178 str. 2 d., 129 str. 2 d. 1, 6, 9 ir 11 p. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 str. 1, 2 ir 5 d., paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Bausmės pradžia – 1998-08-15. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008-09-24 nutartimi nuteistasis perkeltas iš Lukiškių TI-K į pataisos namus.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi atmestas nuteistojo J. P. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2014 m. lapkričio 21 d. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimų, kuriais atsisakyta nuteistąjį teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis J. P. skundu prašo panaikinti šią nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
Skunde nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
Nuteistasis pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. l d., prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 325¹ str., 325³ str., ir BVK 164 str. 1 d., tik Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos kompetencijoje yra spręsti klausimą dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, o administracijos funkcijos yra, gavus tokį prašymą, jį ir socialinio tyrimo išvadą perduoti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.
Skunde nurodoma, kad jokia teisės norma nedraudžia nuteistam asmeniui kreiptis į komisiją su prašymu, o BVK 6 str. draudžia taikant bausmių vykdymo įstatymus, asmenį diskriminuoti dėl kokių nors asmeninių savybių. Teismo nurodyto teisinio prasmingumo principo nei BVK, nei teisės teorija nenumato, todėl juo negalima vadovautis. Teismas savo sprendimus turi priimti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o šiuo atveju akivaizdu, kad teismas, priimdamas nutartį, nesivadovavo galiojančiais teisės aktais ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d.
Nuteistasis nurodo, kad teismas savo nutartį grindžia tik prielaidomis, jog lygtinio paleidimo komisija negalėtų priimti jokio kitokio sprendimo, kaip tik atmesti jo prašymą, tuo pagrindu atmesdamas jo skundą. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad komisija priims tokį sprendimą, teismas neanalizavo, ar jis gali būti paleistas lygtinai ar ne, nes tokio klausimo jis nekėlė.
Skunde pažymėta, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, todėl akivaizdu, kad jo teisės pateikti prašymą lygtinio paleidimo komisijai ribojimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013m. liepos 9 d. savo sprendimu byloje Nr. 66069/09,130/10,3896/10 pripažino pareiškėjų: Douglas Gary Vinter, Jeremy NevilleBamber, Peter Howard Moore, nuteistų iki gyvos galvos įkalinimo bausme, ieškinį pagrįstu ir pripažino, kad Didžiosios Britanijos karalystė ir Šiaurės Airija pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį – niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas – kadangi nenumatė galimybės peržiūrėti bausmės sutrumpinimo galimybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į J. P. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. P. skundas atmestinas.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad tiek Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis, tiek Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2014 m. lapkričio 21 d. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Vadovaujantis BVK 158 straipsnio 3 punkto nuostatomis, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
J. P. Klaipėdos apygardos teismo 2001-02-22 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, todėl jo atžvilgiu privalo būti taikomos BVK 158 straipsnio 3 punkto nuostatos.
Nors nuteistasis pabrėžia, kad nuteistųjų prašymus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarsto ir sprendimus priima tiktai Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, todėl Komisijai nesvarsčius jo prašymo, teismas negalėjo daryti išvados, kad jis būtų atmestas, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino teisės normas.
Kaip pažymėta nuteistojo skunde, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Šių taisyklių 325¹ punktas (2012-06-27 Nr. 1R-173 pakeitimas) nustato, kad nuteistųjų prašymai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikiami pataisos įstaigos administracijai. O taisyklių 325² punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija priima šių taisyklių 325¹ punkte nurodytus nuteistųjų prašymus likus 1 mėnesiui iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnyje nustatyto termino. Vis tik BVK 164 straipsnio, apibrėžiančio Lygtinio paleidimo komisijų kompetenciją, 2 dalis nustato, kad Lygtinio paleidimo komisija, svarstydama nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo, vadovaujasi BVK 157 straipsnio nuostatomis.
Kadangi nuteistasis patenka ne į BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyje išvardintų asmenų kategoriją, o į BVK 158 straipsnyje įtvirtintą asmenų, kuriems lygtinis paleidimas negali būti taikomas, sąrašą, pataisos įstaigos administracija neturėjo jokios teisinės pareigos rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo ir perduoti juos kartu su nuteistojo V. P. prašymu nagrinėti Lygtinio paleidimo komisijai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nors nuteistajam ir nėra užkertama teisė teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, Komisija tokio prašymo negali svarstyti dėl BVK 158 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos imperatyvios nuostatos. Toks nuteistojo beprasmiškų lūkesčių realizavimo siekis, iš esmės negalintis sukelti teisinių pasekmių, būtų tik nepagrįstas ir nerezultatyvus bandymas realizuoti įstatymuose nenumatytas galimybes. Be to, nuteistam asmeniui skirtingai taikomos bausmės ir jų vykdymo priemonės negali būti laikomos asmens diskriminavimu dėl jo asmeninių savybių, nes lygtinis paleidimas tiesiogiai susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, įtvirtintu įstatymais, todėl skirtingiems nuteistiesiems už skirtingus nusikaltimus galimos ir būtinos skirti skirtingo poveikio, diferencijuotos ir individualizuotos priemonės, kuriomis siekiama maksimaliai realizuoti teisingumo principą ir bausmės tikslus.
Dėl aptartų aplinkybių tiek teismo nutartis, tiek nurodyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos raštai, iš esmės išaiškinantys tas pačias aplinkybes, yra teisėti ir pagrįsti. Šios įstaigos, kaip valstybinio administravimo subjektai, šiuo atveju veikė teisėtai, nepažeidė nuteistojo A. P. teisių, tinkamai išaiškino jam galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą, esmę, todėl pakartotinai dėstyti tuos pačius, apylinkės teismo jau aptartus argumentus, nėra prasmės.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo nuteistojo skundą, padarė pagrįstas išvadas dėl J. P. prašymo Komisijai pateikimo dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo negalimumo, todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis yra teisinga ir teisėta, naikinti ją nuteistojo skundo argumentais, tame tarpe ir tuo, kad jo skunde išdėstytus argumentus pagrindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas nurodytoje byloje, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
nuteistojo J. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.