Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. B. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 01034-470/2010, kuria patenkintas pareiškėjo AB Šiaulių banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prisidėjimu prie atskirojo skundo suinteresuotas asmuo N. B. suinteresuoto asmens L. B. individualios įmonės prašymą panaikinti skundžiamą nutartį palaikė, dėl šių motyvų:

1) teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Dauguma Kreditavimo sutarties Nr. IL-2007-51-12 punktų yra kredito gavėjo įsipareigojimai bankui ir banko teisės. Tik Sutarties 7.1 ir 7.2 punktuose yra numatytos kredito gavėjo teisės - grąžinti kreditą anksčiau laiko ir teisė kreiptis į banką dėl naudojimosi kreditu laikotarpio pratęsimo. Pastarąja teise kredito gavėjas bandė pasinaudoti, kai įmonę ištiko pirmieji finansiniai sunkumai, tačiau bankas į jokias derybas nesileido ir terminų nepratęsė. Apie skolininko pastangas pasinaudoti viena iš banko jam suteiktų teisių liudija 2010-05-17 ir 2010-06-16 bankui rašyti prašymai. Prašymuose akcentuota, kad kreditų mokėjimo atidėjimas yra švelnesnė alternatyva tiek skolininkui, tiek bankui, nes tokiu būdu skolininkas galėtų išsaugoti verslą ir turtą, o visi banko paskolinti pinigai taip pat nedingtų. Prašymuose taip pat buvo akcentuota, kad tarp N. B. ir L. B. vyksta santuokos nutraukimo byla, kad jie turi du nepilnamečius vaikus ir nori pasidalinti turtą bei įsipareigojimus bankui. Į prašymuose išdėstytus argumentus bankas nereagavo;

2) 2008 m. prie bankui įkeisto pastato šeimos lėšomis buvo pristatytas priestatas, kuriame yra įrengta auto serviso katilinė. Šis statinys yra pastatytas savavališkai. Šiuo metu pasikeitė savavališką statybą reglamentuojantys įstatymai ir atsirado galimybė priestatą įteisinti. Jau yra kreiptasi į atitinkamas institucijas dėl priestato įteisinimo. Šis procesas gali užtrukti kelis mėnesius. LR hipotekos įstatymo 9 str. 2 d. numato, kad nekilnojamojo turto įkeitimas apima vėliau prie to turto jo savininko valia prijungtus ar dėl gamtinių įvykių prisijungusius daiktus. Todėl kol priestatas - katilinė nėra įteisintas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, iš varžytynių pardavus įkeistą turtą, naujam savininkui atitektų ir priestatas, tokiu būdu N. B., kaip šio turto bendrasavininkė, patirtų didelių nuostolių;

3) šiuo metu Varėnos rajono apylinkės teisme nagrinėjama N. B. ir L. B. santuokos nutraukimo byla, kurioje be kitų klausimų yra sprendžiamas ir turto padalijimo klausimas. Įkeisto turto pardavimas iš varžytynių šiuo metu turėtų neigiamos įtakos ir suinteresuotų asmenų nepilnamečiams vaikams, būtų pažeistos N. B. turtinės teisės;

4) pagal Kreditavimo sutartį Nr. IL-2007-51-12 prievolių užtikrinimui yra įkeistas ne tik skolininko turtas, bet numatyta ir kredito gavėjo garanto garantija 80 procentų kredito sumos. Šiaulių bankas yra tik vienas iš daugelio L. B. IĮ kreditorių – įmonė yra skolinga darbuotojams, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Vienas iš kreditorių jau kreipėsi Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos L. B. IĮ iškėlimo. Tai taip pat yra viena iš priežasčių šiuo metu neskelbti varžytynių įkeistam turtui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Hipotekos teisėjo nutartį priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 straipsnio nustatytų ribų (CPK 338 straipsnis), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu per įkeitimo sutartyje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo nevisiškai (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. CK 4.196 straipsnyje ir 4.216 straipsnyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui. LAT yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. ir 4.216 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai (LAT 2003-12-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1151/2003). Šių teisės normų paskirtis - apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog AB Šiaulių bankas ir L. B. individuali įmonė 2007-08-16 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. IL-2007-51-12 (b.l.9-15), kurios pagrindu bankas suteikė L. B. IĮ 102 000 Lt kreditą, kurį L. B. IĮ įsipareigojo grąžinti iki 2012-08-15 Kreditavimo sutarties 2.2.4. p. ir Grąžinimo grafike nustatytomis dalimis ir terminais. Savo įsipareigojimus L. B. IĮ vykdė netinkamai: nustatytais terminais negrąžino bankui kredito dalių ir nemokėjo priskaičiuotų palūkanų, dėl ko nuo 2010-07-01 Kreditavimo sutartis buvo nutraukta (b.l.18). Kredito grąžinimui užtikrinti 2007-08-16 hipotekos lakštu ident. Nr. (duomenys neskelbtini) bankui buvo įkeistas L. B. ir N. B. priklausantis nekilnojamasis turtas: 427/1406 dalys garažų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Senosios Varėnos k. (šios 427/1406 dalys garažo, atlikus pastato kadastrinių matavimų patikslinimą pakoreguotos ir atitinka 43744/141596 dalis garažo) (b.l.64), o taip pat 2007-08-16 įkeitimo lakštu ident. Nr. (duomenys neskelbtini) bankui buvo įkeistos L. B. IĮ ir N. B. priklausančios turtinės teisės: žemės nuomos teisės į 3219/10599 dalį 1,0599 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Senosios Varėnos k., Varėnos r., po pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kylančios iš 2005-12-14 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N38/2005-584 (b.l.8081), o taip pat kredito grąžinimui užtikrinti 2008-02-26 įkeitimo lakštu ident. Nr. (duomenys neskelbtini) bankui buvo įkeistas L. B. IĮ priklausantis kilnojamasis turtas: 24 vnt. automobilių remonto įrengimų pagal 2008-02-22 įkeičiamų įrengimų sąrašą, esantys (duomenys neskelbtini), Senosios Varėnos k., Varėnos r. (b.l.82-83). 2010-07-19 kreditorius kreipėsi su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš L. B. IĮ pagal 2007-08-16 Kreditavimo sutartį Nr. IL-2007-51-12 (b.l.1-2), nukreipiant išieškojimą į įkeistus daiktus, kadangi skolininkas pilnai savo įsipareigojimų neįvykdė - susidariusios skolos kreditoriui negrąžino. 2010-07-21 buvo priimta Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis dėl įkeistų daiktų arešto (b.l.21-22) ir skolininkas bei įkeisto daikto savininkai buvo įspėti, kad negrąžinus skolos vieno mėnesio laikotarpyje nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui. 2010-12-08 kreditorius pateikė pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeistų daiktų, kadangi skolininkas per jo įspėjimo terminą savo skolinio įsipareigojimo neįvykdė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo argumentai, jog bankas kreipdamasis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis - vienašališkai nutraukė sutartį, neatsižvelgė į skolininko 2010-05-17 ir 2010-06-16 prašymus pakeisti sutarties sąlygas ir atidėti kredito mokėjimo terminus, atmestini. Byloje minimoje Sutartyje yra numatytos procedūros dėl tam tikrų sutarties nuostatų keitimo, tačiau tai yra šalių teisė, bet ne pareiga. Įstatymai dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto pagal hipotekos taisykles (CPK 558 str., CK 4.192 str.) nustato specialią procedūrą - išieškojimą ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį. Atsižvelgiant į bylų dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, t. y. prašymų nagrinėjimą pagal Hipotekos registre registruotus formalius duomenis, hipotekos teisėjas patikslina, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 str. pagrindu. Hipotekos teisėjo kompetencijai įstatymų nėra numatyta sprendžiant tokio pobūdžio bylas, nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčus dėl skolų dengimo ir sutarčių vykdymo, juolab vertinti, kokios priežastys sutrukdė skolininkams/įkeisto turto savininkams įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, vyko ar nevyko derybos tarp kreditoriaus ir skolininkų, prieš kreditoriui kreipiantis į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog aplinkybė, kad skolininkai rašė bankui prašymus dėl skolų mokėjimo terminų atidėjimo, nereiškia, kad tarp banko ir skolininkų vykdo derybos, juolab, jog bankas buvo įsipareigojęs prieš skolininkus nepradėti skolos išieškojimo proceso. Iš atskirojo skundo motyvų matyti, jog bankas būtų laikomas sąžiningu tik tuo atveju, jei jis būtų apskritai nereikalavęs iš skolininkų įvykdyti prievoles bankui ar netgi pačiam bankui nenaudingomis sąlygomis sutikęs su skolininkų reikalavimais. Todėl teigti, kad bankas pažeidė skolininkų interesus ir/ar bankui keliamus veiklos vykdymo standartus, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija laiko, jog skundo argumentai, kad bankas, kreipdamasis į hipotekos skyrių, piktnaudžiauja savo teisėmis, yra nepagrįsti. Piktnaudžiavimas savo teise reiškia, jog civilinės teisės yra įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, jog be teisinio pagrindo būtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar daroma žala kitiems asmenims, arba prieštaraujama subjektinių teisių paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.). Kreditorius savo nuožiūra, laisvai naudodamasis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynyba (CK 1.137 str. 1 d.), pasirenka tokį teisių gynimo būdą, kad jos būtų maksimaliai apsaugotos. Hipotekos kreditoriaus teisė nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į įkeistą turtą, kai skolininkas negrąžina eilinės paskolos sumos dalies ir kreditorius reikalauja grąžinti visą likusią sumą prieš terminą, yra pripažįstama LAT praktikoje. LAT 2003-12-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003 išaiškino, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis ir CK 4.216 straipsnio 1 dalis gali būti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis (nagrinėjamoje byloje - kredito sutartis) turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi nagrinėjamu atveju prisiimtų finansinių įsipareigojimų bankui pagal sudarytas kreditavimo sutartis skolininkai neįvykdė, su banku neatsiskaitė, tai bankas, realizuodamas jam kaip hipotekos kreditoriui CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. suteiktas teises, pagrįstai kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos iš jam įkeisto turto išieškojimo, skundžiama nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, kuriuose minima, jog šiuo metu L. B. įmonė yra reorganizuojama, sudaromos naujos sutartys su klientais, renkami nauji lojalūs įmonei darbuotojai, vyksta skyrybų procesas tarp L. B. (skolininko) ir N. B., kadangi šios faktinės aplinkybės neturi teisinės reikšmės skundžiamos apeliacine tvarka teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus N. B. prisidėjimo prie atskirojo skundo argumentus, jog teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Iš bylos medžiagos ir skundžiamos apeliacine tvarka teismo nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, jas tinkamai įvertino, teismo nutarties išvados atitinka nustatyta bylos aplinkybes, todėl šioje dalyje prisidėjimas prie atskirojo skundo atmestinas (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, kuriuose nurodoma, jog vienas iš L. B. IĮ kreditorių jau kreipėsi Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos L. B. IĮ iškėlimo. Šiam teiginiui pagrįsti jokių leistinų rašytinių įrodymų N. B. nepateikė.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-16 nutartį palikti nepakeistą.