Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per šešis mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą 4330,30 Lt turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2006-08-19, apie 17 val. 30 min., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėtu raktu atrakinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), duris, pagrobė bendros 1230,30 Lt vertės 9 prailginimo velenus ir 3100 Lt vertės betono-metalo pjaustytuvą STIHL TS400.

Prokurorė ir civilinio ieškovo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino A. M. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra akivaizdžių ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, ir apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis, yra nepagrįsti.

Nustatydamas įvykių aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo V. P. ir liudytojo S. A. parodymais. V. P. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir apylinkės teisme parodė, kad 2006-08-31, apie 7 val. 30 min., įėjęs į rūsį, kurio durys nebuvo išlaužtos, pastebėjo, kad pavogti devyni prailginimo velenai, betono-metalo pjaustytuvas „Stihl TS400“. S. A., dirbantis gretimoje įmoje, pasakė jam, kad matė, kaip A. M. po darbo, apie 17.30 val., atvažiavęs savo automobiliu „Mazda 626“, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūsio nešė ir dėjo į minėtą automobilį prailginimo velenus, tik nematė, kaip dėjo betono-metalo pjaustytuvą. Tada jis paskambino A. M. ir pasakė, ką pasakojo S. A.. Iš pokalbio su A. M. jis suprato, kad A. M. prisipažino pavogęs velenus bei pjaustytuvą, pažadėjo atvykti į darbą ir atlyginti žalą. Tačiau kitą dieną A. M. išvyko į Angliją. Liudytojas S. A. patvirtino pokalbio su V. P. buvimo faktą ir parodė, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog tai buvo 2006 m. rugpjūčio 19 d.), apie 17.30 val., eidamas į savo kabinetą, esantį (duomenys neskelbtini), matė, kaip keli žmonės, vilkintys UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūbais, iš rūsio, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, neša prailginimo velenus ir deda į šviesios spalvos automobilį „Mazda 626“, stovintį 7 metrų atstumu nuo pastato. Vienas iš darbininkų buvo A. M., kitų neatpažino. Neįtarė, kad daroma vagystė, kadangi pamanė, kad darbininkai ruošiasi kitai darbo dienai. Jų nuolat nestebėjo, todėl nematė, kad dėtų į automobilį betono-metalo pjaustytuvą „Stihl TS400“. Netikėti minėtų asmenų parodymais nėra pagrindo. Liudytojas S. A. jokių asmeninių santykių nei su V. P., nei su A. M. nepalaiko, pažįsta juos tik iš matymo, kaip šalia esančios bendrovės darbuotojus. Aptartas aplinkybes V. P. nurodė tik tada, kai pastarasis prasitarė, jog iš bendrovės pavogti velenai ir pjaustytuvas. Be to, jis nedvejodamas iš nuotraukų atpažino A. M. kaip asmenį, kuris iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūsio nešė ir dėjo į šviesios spalvos automobilį „Mazda 626“ prailginimo velenus. Šiuos savo parodymus S. A. patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Beje, nuteistasis A. M. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nepaneigė tos aplinkybės, jog S. A. nurodytu laiku buvo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, tačiau, priešingai nei S. A., parodė, jog iš rūsio nešė ne velenus, o kastuvus. Tačiau šią A. M. versiją S. A. įtikinamai paneigė, parodydamas, jog gerai atskiria kastuvus nuo velenų ir praeidamas pro šalį jų sumaišyti negalėjo. V. P. apeliacinės instancijos teisme taip pat patvirtino savo parodymus ir pagrįsdamas savo įsitikinimą, jog velenus ir pjaustytuvą pavogė būtent A. M., įtikinamai paaiškino, kad jų bendrovė yra nedidelė, visos materialinės vertybės matomos, nuo 2006 m. rugpjūčio 19 d. (kai S. A. matė A. M. išnešant velenus) iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. (kai V. P. pastebėjo vagystę) bendrovė jokių darbų, kuriems būtų reikalingos pavogtos darbo priemonės, neatliko, taigi kiti bendrovės darbuotojai šių daiktų paimti negalėjo. Be to, po atsitiktinio pokalbio su S. A. jis paskambino A. M., kuris prisipažino pavogęs velenus ir pjaustytuvą, ir prižadėjo atvykti į bendrovę pirmadienį (2006 m. rugsėjo 4 d.) ir atlyginti nuostolius, tačiau savo pažado neištesėjo ir, nepranešęs apie pasikeitusias aplinkybes, išskrido anksčiau (2006 m. rugsėjo 3 d.) į Angliją, netgi nepasiėmęs paskutinio atlyginimo, nors logiškai mąstant išvykstant į svetimą šalį pinigai ypač reikalingi. Kolegijos nuomone, tokie A. M. veiksmai, ypač atsižvelgiant į tai, kad apie išėjimą iš darbo ir išvykimą į Angliją A. M. buvo pranešęs darbdavio atstovams iš anksto, tik patvirtina byloje surinktais ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose ištirtais įrodymais patikimai nustatytas įvykio aplinkybes, kad A. M. 2006-08-19, apie 17 val. 30 min., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėtu raktu atrakinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), duris pagrobė bendros 1230,30 Lt vertės 9 prailginimo velenus ir 3100 Lt vertės betono-metalo pjaustytuvą STIHL TS400.

Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo A. M. kaltė inkriminuoto nusikaltimo padaryme neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 str. 1 d. klausimu. Baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės ar jo veikų kvalifikavimo klausimu daryti priešingas išvadas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.