Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-135/2008

Teisėjas Žilvinas Astrauskas Procesinio sprendimo kategorija 14.1.; 14.5.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gegužės 8 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. G. ir Š. A. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-01-04 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

M. G. - pagal LR BK 180 str. 1 d. (dėl plėšimo A. K. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal LR BK 178 str. 1 d. (dėl L. B. turto vagystės) laisvės atėmimu 1 metams, pagal LR BK 180 str. 1 d. (dėl plėšimo E. K. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal LR BK 178 str. 1 d. (dėl L. K. turto vagystės) laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė M. G. paskirta laisvės atėmimas 2 metams;

Š. A. – pagal LR BK 178 str. 1 d. (dėl L. B. turto vagystės) laisvės apribojimu 1 metams, pagal LR BK 178 str. 1 d. (dėl L. K. turto vagystės) laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė Š. A. paskirta laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., Š. A. įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., mokytis.

Šiuo nuosprendžiu D. S. LR BK 93 str. pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 180 str. 1 d., ir baudžiamoji byla nutraukta, jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad jis 2006-09-11 apie 13.30 val. Dvaro g. 64 namo, Šiaulių m., pirmos laiptinės antro aukšto laiptų aikštelėje, panaudodamas fizinį smurtą A. K. atžvilgiu, pagrobė A. K. priklausančius 350 Lt.

M. G. ir Š. A. nuteisti už tai, kad jie 2006-09-18 apie 14.40 val. Žemaitės g. 50 namo, Šiaulių m., antros laiptinės trečiame aukšte, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais pagrobė L. B. priklausantį 1030 Lt vertės turtą.

M. G. ir Š. A. nuteisti už tai, kad jie 2006-10-19 apie 15 val. Tilžės g. 173 namo, Šiaulių m., penktos laiptinės pirmame aukšte, veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais pagrobė L. K. priklausantį 746 Lt vertės turtą.

M. G. nuteistas už tai, kad jis 2006-10-03 apie 13.15 val. Draugystės pr. 3 namo, Šiaulių m., pirmo aukšto laiptinės aikštelėje, veikdamas kartu su D. S., bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą E. K. atžvilgiu, pagrobė E. K. priklausantį 1225 Lt vertės turtą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis M. G. ir jo gynėja, nuteistojo Š. A. gynėja prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Nors nuteistieji M. G. ir Š. A. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas jiems paskyrė per griežtas bausmes, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmės nuteistiesiems paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį bei ją papildančią ir individualizuojančią specialią nepilnamečiams taikomų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį. Skirdamas M. G. ir Š. A. bausmes už padarytus nusikaltimus, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., priešingai nei nurodo nuteistieji, atsižvelgė ir į LR BK 91 str. įtvirtintus bausmės individualizavimo nepilnamečiams ypatumus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad M. G. padarė keturis baigtus tyčinius nusikaltimus nuosavybei, iš jų du nesunkūs ir du apysunkiai, įvertino M. G. asmenybę, tai, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, vieną kartą teistas taip pat už nusikaltimo nuosavybei padarymą, neišnykus teistumui, šiuo metu jau yra teistas tris kartus ir atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą, policijos pareigūnų ir kaimynų charakterizuojamas neigiamai, kaip linkęs daryti teisės pažeidimus, nedrausmingas, agresyvus, vagiliaujantis, mokyklos charakterizuojamas kaip nelankantis pamokų, visai neturintis motyvacijos mokytis, motinos charakterizuojamas teigiamai, teismas pripažino M. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino dalį nusikaltimais padarytos turtinės žalos, atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis vagystes ir plėšimą padarė bendrininkų grupėje. Todėl nuteistojo teiginiai, kad teismas neatsižvelgė į jo jauną amžių, charakteristikas, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimus, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, nepagrįsti ir atmestini. M. G. argumentai, kad jis augo be tėvo, turi sveikatos problemų, nesudaro teisinio pagrindo švelninti paskirtos bausmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis buvo gydytas vaikų psichiatrijos skyriuje dėl piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis, elgesio sutrikimo ir afektinių epizodų, jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas ir socializuoto elgesio sutrikimas, tačiau teismo psichiatrijos ekspertizės aktu konstatuota, kad M. G. nusikaltimų padarymo metu ir šiuo metu nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, galėjo ir gali visiškai teisingai suprati savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti. Byloje nėra jokių duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad M. G. dėl turimų sveikatos problemų negalėtų atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tai, kad, pasak apelianto, nukentėjusieji A. K. ir L. B. jam atleido, prašė griežtai nebausti, neatitinka tikrovės, taip pat nėra bausmės švelninimo pagrindas. Byloje surinktų duomenų apie M. G. asmenybę ir jo įvykdytas nusikalstamas veikas pakanka padaryti išvadai, kad jis linkęs nusikalsti, nesistengia pasitaisyti, nepaiso visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų. Visa tai pagrįstai teismui leido manyti, kad kitos rūšies bausmių nusikalstamiems nuteistojo polinkiams pakeisti nepakanka, bei paskirti jam žymiai mažesnes negu straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytų bausmių vidurkiai laisvės atėmimo bausmes, po to, vadovaujantis LR BK 63 str. įtvirtintomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, skirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Spręsdamas Š. A. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertino tai, kad jis padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus nuosavybei, nuteistojo asmenybę, tai, kad jis anksčiau neteistas, yra nepilnametis, policijos pareigūnų charakterizuojamas patenkinamai, kaip bendraujantis su asmenimis, linkusiais vykdyti teisės pažeidimus, mokyklos charakterizuojamas kaip lengvai pasiduodantis blogai draugų įtakai, sunkiai kontroliuojamo elgesio, dėl lankomumo, elgesio bei pažangumo problemų buvo svarstytas direkciniuose pasitarimuose, teismas pripažino Š. A. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino dalį nusikaltimais padarytos turtinės žalos, atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje. Todėl apelianto argumentai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl to labai gailisi, atlygino dalį nusikaltimais padarytos turtinės žalos, jo padaryti nusikaltimai nesunkūs, jis anksčiau nebuvo teistas, nusikalto būdamas nepilnametis, po to daugiau nusikaltimų nebedaro, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės. Teismas į minėtas aplinkybes jau atsižvelgė skirdamas bausmę. Pažymėtina, kad teismo diskrecija yra, įvertinus visas bylos aplinkybes, taikyti LR BK 93 str. ir nepilnametį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju teismas, įvertinęs tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su Š. A. asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, pagrįstai jam skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, nustatė laisvės apribojimo terminą, artimą baudžiamajame įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui, nustatė įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti nuteistojo elgesį. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija laiko, kad nėra pagrindo tenkinti Š. A. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 93 str. pagrindu ir bylą nutraukti arba sutrumpinti laisvės apribojimo terminą.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai, baudžiamojo įstatymo nuostatų dėl bausmės individualizavimo nepažeidė ir nuteistiesiems M. G. ir Š. A. paskyrė teisingas bausmes. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo M. G. ir Š. A. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų M. G. ir Š. A. apeliacinius skundus atmesti.