Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovei advokatei A. M., atsakovei B. L., jos atstovei advokatei E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei B. L., tretiesiems asmenims E. U., K. U., A. U., Šiaulių miesto 7-ajam notarų biurui dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir atsakovės B. L. priešieškinį ieškovei R. B. dėl juridinio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme sujungus dvi civilines bylas į vieną Nr. 2-1458-797/2014, nustatyta šalių procesinė padėtis ir atsakovės B. L. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo laikomas priešieškiniu ieškovei dėl dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (73 b. l. t. 1).

Ieškovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti - pripažinti S. U. vienasmenį sandorį - 2002 m. vasario 8 d. Šiaulių m.1-ajame notarų biure sudarytą testamentą (reg. Nr. 2-1176) iš dalies negaliojančiu, kaip pažeidžiantį imperatyvias įstatymo normas, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B. priėmė savo motinos J. U., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir naudotis juo ir priteisti iš atsakovės B. L. bylinėjimosi išlaidas. Pateiktame ieškinyje nurodo, kad jos tėvai gyvendami santuokoje įgijo gyvenamąjį namą, kitus pastatus ir statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (taip nurodo procesiniuose dokumentuose), kuris buvo įregistruotas tėvo S. U. vardu. Motina mirė 1998-05-18. Iki mirties testamento motina J. U. nepaliko, dėl to teises į mirusiajai J. U. nuosavybės teise priklausiusią 1/2 dalį santuokoje įgyto turto paveldėjimą pagal įstatymą galėjo pareikšti sutuoktinis S. U. ir vaikai: ieškovė, ieškovės brolis K. U. kaip pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Nurodo, kad tėvas S. U. po motinos mirties per 6 mėnesių terminą nesikreipė į notarinę kontorą dėl mamos palikimo dalies priėmimo kaip ir ji su broliu. Po sutuoktinės J. U. mirties S. U. nuosavybės teisė priklausė tik į 1/2 dalį santuokoje įgyto turto, o viso turto valdymo faktą tėvas S. U. turėjo įrodyti teisme, o to nepadaręs, neišreiškė valios priimti mirusios sutuoktinės J. U. palikimo. Nurodo, kad 2002-02-08 sudarydamas testamentą B. L. naudai, palikti galėjo tik jam priklausančią 1/2 nuosavybės dalį, dėl to, turėdamas įstatymo numatytą teisę tik į pusę šio turto, testamentas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl ko yra pagrindas pripažinti testamentą iš dalies negaliojančiu. CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino pradžia yra palikimo atsiradimo diena, t. y. 2013 m. sausio 31 d., kuomet mirė S. U., todėl įstatymo nustatyto termino ginčyti testamentą nepraleido. Po motinos mirties toliau lankė tėvą, su juo kalbėjosi dėl motinos dalies turto ir turtinių teisių įregistravimo pagal įstatymą. Tėvas jai yra pasakęs, jog viską paliks jiems, paprašė, kad nedalintų turto į dalis iki jis bus gyvas. Ji, gerbdama tėvo valią, į notarų kontorą nesikreipė, bet palikimą priėmė. 1998 m. gegužės 18 d. mirus J. U., ji viena savo asmeninėmis lėšomis mamą laidojo, dėl to kreipėsi į Šiaulių r. savivaldybę, kur buvo išduotas leidimas palaidoti motiną į kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) Ginkūnų kapinėse. Po motinos mirties 1998-05-19 VSDFV Šiaulių skyriuje jai buvo išmokėta vienkartinė 951,45 Lt išmoka, socialiniame skyriuje - buvo išmokėta mamai priklausiusi pensija, pasiėmė paliktą auksinį žiedą, servizą, patalynę, asmeninius mamos daiktus, pastatė paminklą, prižiūri kapą, o lankydama tėvą S. U., duodavo jam pinigų namo Daržininkų g. 15, Vijoliuose, Šiaulių r. priežiūrai, sunaudotos elektros energijos apmokėjimui, namo šildymui reikalingo kuro pirkimui, t. y. ji kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė išreiškė valią priimti motinos palikimo dalį ir ją priėmė, pradėjusi faktiškai jį valdyti.1999 m. rugsėjo 30 d. tėvui patyrus insultą ir tapus neįgaliam, atsakovė B. L. pakeitė namo durų spynas, užrakino vartelius, neleisdavo tėvui kalbėtis su ja telefonu ir į namą nieko neįsileido, tokiais veiksmais atsakovė užkirto jai kelią toliau faktiškai valdyti paveldėtą motinos ½ dalį turto. Nurodo, kad juridinę reikšmę turintis faktas jai sukels teisines pasekmes, nes pripažinus, jog ji primė motinos palikimą, bus pagrindas gauti mamos palikimo dalį.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir atsiliepime nurodo, kad ieškovė R. B. neturi teisės reikšti ieškinio ir prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po savo motinos J. U. mirties, faktiškai jį valdydama, o taip pat neturi reikalavimo teisės prašyti pripažinti iš dalies negaliojančiu S. U. testamentą. Ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė savo mamos J. U. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir naudotis juo, nes tuo metu galiojęs 1964 m. Civilinio Kodekso 587 straipsnis numatė du palikimo priėmimo būdus: kreipimąsi į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą arba faktinį paveldimo turto valdymą. Palikimas priimamas laisva valia, vienu iš šių įstatyme numatytų būdų. Ši įstatymo norma yra imperatyvi. Joje nebuvo numatyta, kad įpėdinis gali priimti palikimą abiem nurodytais būdais, o tai reiškia, kad įpėdinis galėjo priimti palikimą tik vienu iš nurodytų būdų.I. R. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama atnaujinti terminą palikimui po J. U. mirties priimti. Šiuo pareiškimu ieškovė pripažino, kad palikimo po savo motinos J. U. mirties nepriėmė. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi R. B. pareiškimo netenkino, neprailgino termino palikimui po J. U. mirties priimti. Nutartis įsiteisėjusi (civ. b. Nr. 2-4676-459-2013). Įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė R. B. po savo motinos mirties palikimo nepriėmė įstatyme nustatytais būdais, todėl neturi teisės prašyti nustatyti palikimo priėmimo fakto (CPK 279 str. 4 d.).Ieškovė neturi teisės ginčyti S. U. dalies testamento, kuriuo S. U. man paliko visą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Jeigu testamento 1/2 dalis ir būtų nuginčyta, ieškovė šios namų valdos dalies nepaveldėtų, nes nepriėmė palikimo po savo motinos J. U. mirties.Tik nuginčijusi visą testamentą ieškovė turėtų teisę paveldėti pagal įstatymą savo tėvo S. U. turtą. Teismo sprendimas dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančiu ieškovei nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Ieškovė nepagrįstai teigia priėmusi J. U. palikimą faktiškai jį valdydama, pasiėmusi pagal motinos žodinį patvarkymą jai paliktą auksinį žiedą, servizą, patalynę, asmeninius daiktus, nes paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų, relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu. J. U. palikimą sudaro nekilnojamasis turtas. Po J. U. mirties, iš asmenų, pretenduojančių į palikimą, palikimo dalį sudarančioje namų valdoje gyveno S. U., jis mokėjo mokesčius už elektrą, dujas, pirko kurą, rūpinosi namo remontu: pakeitė du namo langus plastikiniais, suremontavo virtuvę, iškalė lubas kartono plokštėmis, antrame namo aukšte suremontavo langus - juos glaistė, dažė, įdėjo duris, suremontavo antro aukšto virtuvę, dažė tvorą, išbetonavo kiemą, iš vieno kambario įrengė vonios kambarį: išklijavo sienas ir grindis plytelėmis, sumontavo vonią, klozetą, prausyklą, o iki šių darbų atlikimo pagilino šulinį, antrame namo aukšte pastatė vandens baką, pastatė du kieto kuro pečius, dujinį katilą, o ieškovė jokių aktyvių veiksmų siekdama valdyti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), neatliko, nesielgė kaip turto savininkė, nepateikė įrodymų, kad nuolat mokėjo mokesčius, rūpinosi pastatų priežiūra. Tėvo lankymas, bendravimas su juo negali būti laikomas faktiniu nekilnojamojo turto valdymu. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kurį palaiko ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. U., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai jį valdydamas, po mirties savo žmonos J. U., mirusios (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Priešieškinyje nurodo, kad 2013 m. sausio 31d. S. U. mirė, dėl paveldėjimo atsakovė kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės 7-ojo notarų biuro notarę N. M., paveldėjimo byla yra užvesta. S. U. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra jo dukra R. B. ir jo 2003 metais mirusio sūnaus K. U. trys vaikai, kurie paveldėtų atstovavimo teise, jei nebūtų testamento. Jai žinoma, kad įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į notarę dėl paveldėjimo pagal įstatymą po S. U. mirties per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, nei vienas iš neginčijo testatmento, todėl ji yra vienintelė S. U. turto paveldėtoja - jo įstatyminė įpėdinė. Notarė negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į visą testamente nurodytą turtą - žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nes, notarės teigimu, šis turtas buvo S. U. ir jo (duomenys neskelbtini) mirusios žmonos J. U. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tik įrodžius, kad testatorius S. U. po savo sutuoktinės mirties paveldėjo jos turto dalį, būtų nustatyta, kad visas testamente nurodytas turtas priklausė S. U. jo mirties dieną. R. B. kreipėsi į teismą, prašydama prailginti terminą palikimui po motinos mirties priimti, tuo ieškovė pripažino, kad nėra priėmusi palikimo po savo motinos mirties. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi R. B. pareiškimo nepatenkino, nutartis įsiteisėjo (civ. b. Nr. 2-4676-459-2013). Nurodo, kad S. U. vienintelis iš pirmos eilės įstatyminių įpėdinių priėmė palikimą, faktiškai jį valdydamas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu 1964 m. CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (2003-03-31 LAT nutartis civ. b. Nr. 3K-3-416/2003). S. U. ir J. U. mirties metu, ir iki savo mirties gyveno namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) buvo joje registruotas, naudojosi visais pastatais, žemės sklypu, už visą namų valdą mokėjo mokesčius už viso namo elektrą, dujas, visą žemės mokestį, remontavo, prižiūrėjo, pirko kurą ir šildė gyvenamąjį namą, dirbo žemę, augino daržoves, t. y. palikimą priėmė. 1999 m. rugsėjo 30 d. jis patyrė insultą, po ko liko liekamieji reiškiniai - kairės kūno pusės paralyžius, jis pats apsitarnauti negalėjo, jam buvo reikalinga nuolatinė pagalba, persikėlė gyventi pas jį, jo vardu ir jo lėšomis mokėjo mokesčius už namų valdos išlaikymą, jo nurodymu prižiūrėjo žemės sklypą ir aplinką.

Su pateiktu priešieškiniu ieškovė nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad po J. U. mirties nei vaikai, nei sutuoktinis S. U. per 6 mėnesius nesikreipė pas notarą ir neišreiškė valios priimti mirusios J. U. palikimo dalies. Nors laiku į notarų kontorą nesikreipė, tačiau mirusios mamos palikimo dalį priėmė. Iki 2001-07-01 galiojusio 1964 m. red. CPK 574 straipsnis numatė, kad įprastinio namų apyvokos ir apstatymo reikmenys pereina įstatyminiams įpėdiniams, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Atsakovė tėvų šeimą pradėjo griauti dar iki mamos J. U. mirties, tėvai pradėjo tarpusavyje pyktis ir mama persikėlė gyventi pas ją (duomenys neskelbtini). Ji atsinešė kai kuriuos baldus, savo visus asmeninius daiktus, dar iki mirties ji paliko savo auksinį žiedą. Po motinos mirties ji pasiėmė paliktą auksinį žiedą mamos asmeninius daiktus, be to, kreipėsi į Šiaulių r. savivaldybę dėl leidimo palaidoti mamą, jai 1998-05-19 VSDFV Šiaulių skyriuje buvo išmokėta vienkartinė 951,45 Lt išmoka ir motinai priklausiusi pensija, tačiau duomenų apie tai pateikti negalinti, nes Sodra duomenis saugo ne daugiau kaip 10 m. Tėvą po motinos mirties lankė, duodavo pinigų namo (duomenys neskelbtini) rajone, priežiūrai: elektros apmokėjimui, kuro pirkimui namui šildyti. Tėvas jai pažadėjo, kad mamos palikimo dalis atiteks vaikams. Tėvui susirgus, tėvas judėjo sunkiai, jam reikėjo vežimėlio, atsakovė tuo pasinaudojo ir apsigyveno tėvų name, kur pakeitė durų spynas, įdėjo spyną į vartelius, kieme paleisdavo agresyvų šunį, neleido tėvui kalbėtis su manimi net telefonu, taip kliudydama ir užkirsdama galimybes susisiekti su tėvu. Nurodo, kad paveldėjimo teisės normos nenumato, kad testamentinis paveldėtojas turi teisę kreiptis su pareiškimu į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad testatorius iki savo mirties faktiškai valdė daugiau turto, nei paliko pagal testamentą, nes priešingu atveju būtų iškreipta testatoriaus valia. Šiuo atveju pareiškėja būtent taip ir nurodo, kad S. U. nepriėmus sutuoktinės palikimo, testamentu palikti jis galėjo tik jam priklausančią 1/2 dalį turto, o nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės mirties jos palikimo dalį priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti, pareiškėja gautų daugiau turto, nei jai palikta testamentu. Dėl to B. L., nebūdama įpėdine pagal įstatymą, pareiškimą dėl tokio juridinio fakto nustatymo, teismui pateikė neturėdama tam teisės, dėl ko laikytina netinkama šalimi šiame procese, kuriai priimtas teismo sprendimas nesukurs jokių teisinių pasekmių. Šios kategorijos bylose netinkamos šalies pakeitimas tinkama nėra galimas. Todėl kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia pagal CPK 293 str. 1 p.

Ieškovė ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka, paaiškina, kad motina J. U. išsikraustė iš bendro sutuoktinių namo, nes užleido namo antrą aukštą gyventi sūnui, ieškovės broliui K. U.. Motina apsigyveno pas ieškovę, mirė kaime, pas žmogų, kurį prižiūrėjo. Po motinos mirties ji priėmė jos palikimą: žiedus, auskarus, siuvimo mašiną, motiną palaidojo, davė tėvui 1000 Lt dujų katilui įrengti, todėl laiko, kad priėmė motinos palikimą. Paaiškino, kad atsakovė jai netrukdė lankytis pas tėvą.

Ieškovės atstovė prašo reikalavimą dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia spręsti teismo nuožiūra, o ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tiek ieškovė, tiek jos tėvas priėmė mirusios J. U. palikimą faktiškai valdydami kartu su kitais įpėdiniais.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, palaiko priešieškinį, paaiškino, kad S. U. pradėjo rūpintis po to, kai jį ištiko insultas. Jai žinoma, kad jo žmona su juo negyveno, gyveno pas kitą vyrą, ne pas dukrą, o po sutuoktinės mirties S. U. liko gyventi name, jį remontavo, mokėjo mokesčius ir jis priėmė palikimą po sutuoktinės mirties, nes dukra prie to neprisidėjo, su tėvu nesutarė ir tik labai retai aplankydavo jį.

Atsakovės atstovė prašo ieškinį atmesti, tenkinant priešieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Tretieji asmenys E. U., K. U., A. U. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai. Pateikti atsiliepimai, kuriuose nurodo, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu ir prašo jį atmesti, nes ieškinyje nurodyti faktai neatitinka realybės, nes J. U. išsikraustė gyventi į Pumpučių k. pas sugyventinį, kur jie nuvykdavo aplankyti senelės,padėdavo tvarkytis ūkyje, ieškovės pas motiną nėra matę, tuo tarpu turtu Šiauliuose rūpinosi senelis S. U. ir jų tėvas K. U.. Senelė mirė Toliočių k. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovė savo motiną palaidojo viena, nepagrįsta, nes ir jų tėvai prisidėjo prie šių išlaidų, o K. U. motinos J. U. mirties metu buvo Maskvoje, todėl su laidojimu sisujusius dokumentus ir sutvarkė ieškovė. Nė karto nėra matę R. B., kad ji lankytų senelį ar rūpintųsi namu bei ūkiu, nes buvo seniai susipykę, ieškovė nedalyvavo savo tėvo laidotuvėse, jos turtinė buvo sunki, nes buvo nuolatinės skolos už šildymą, girtuokliaujantis vyras, todėl pinigų ieškovė seneliui negalėjo duoti. Jie išsikėlė iš namo 1999 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn., išsikrausčius turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo senelis S. U.. Su priešieškiniu tretieji asmenys sutinka.

Trečiasis asmuo E. U., dalyvavusi pirmame teismo posėdyje paaiškino, kad senelė J. U. turėjo žalingų įpročių, vartojo alkoholį, todėl išsikėlė į kaimą gyventi, nėra mačiusi pas senelę papuošalų, bėra mačiusi, kad teta R. B. lankytų senelį S. U.. Paaiškino, kad senelis priėmė sutuoktinės palikimą, nes mokėjo mokesčius, dirbo daržus, dengė stogą.

Trečiasis asmuo Šiaulių 7-ojo notarų biuro notarė į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo ginčą spręsti teismo nuožiūra, neturi suinteresuotumo šios bylos baigtimi.

Ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti, mirus J. U.. Ieškovė nurodo, kad motinos palikimą priėmė ji faktiškai pradėjusi jį valdyti, nes pasiėmė motinos asmeninius dauktus, siuvimo mašiną, davė tėvui S. U. pinigų name, esančiame Darželio g. 35, Šiauliuose, dujų katilui įsirengti. Atsakovė nurodo, jog S. U. po sutuoktinės J. U. mirties priėmė palikimą, nes rūpinosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, remontavo ir valdė turtą kaip savininkas.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Civiliniam kodeksui, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Šioje byloje palikimas atsirado 1998-05-18 mirus J. U., todėl taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ieškovė yra J. U. ir S. U. dukra, kad J. U. mirė (duomenys neskelbtini), o S. U. – (duomenys neskelbtini) (8-11 b. l. t.1). Pateiktas santuokos liudijimas patvirtina, kad ieškovės tėvai susituokė 1954-01-23 (7 b. l. t.1), o išrašas iš nekilnojamojo turto registro duomenų įrodo, kad S. U. ir J. U. santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, gyvenamamąjį namą ir kitus pastatus bei statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie registruoti S. U. vardu (10-12 b.l. t. 2). Pateiktas 2002-02-08 testamentas patvirtina, kad savo turtą S. U. po savo mirties palieka B. L., atsakovei šioje byloje (12 b. l. t. 1). 2013-04-10 Šiaulių miesto savivaldybės 7-ojo notro biuro pažyma įrodo, kad po J. U., mirusios (duomenys neskelbtini), notarų biure paveldėjimo bylos nėra užvestos (13 b. l. t. 2).

Dėl faktinio valdymo. Ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. U., ji viena savo asmeninėmis lėšomis mamą laidojo, dėl to kreipėsi į Šiaulių r. savivaldybę, kur buvo išduotas leidimas palaidoti motiną į kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) Ginkūnų kapinėse. Po motinos mirties 1998-05-19 VSDFV Šiaulių skyriuje jai buvo išmokėta vienkartinė 951,45 Lt išmoka, socialiniame skyriuje - buvo išmokėta mamai priklausiusi pensija, pasiėmė paliktą auksinį žiedą, servizą, patalynę, asmeninius mamos daiktus, pastatė paminklą, prižiūri kapą, o lankydama tėvą S. U., duodavo jam pinigų namo (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (taip nurodo procesiniuose dokumentuose) priežiūrai, sunaudotos elektros energijos apmokėjimui, namo šildymui reikalingo kuro pirkimui, t. y. ji kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė išreiškė valią priimti motinos palikimo dalį ir ją priėmė, pradėjusi faktiškai jį valdyti. 1999 m. rugsėjo 30 d. tėvui patyrus insultą ir tapus neįgaliam, atsakovė B. L. pakeitė namo durų spynas, užrakino vartelius, neleisdavo tėvui kalbėtis su ja telefonu ir į namą nieko neįsileido, tokiais veiksmais atsakovė užkirto jai kelią toliau faktiškai valdyti paveldėtą motinos ½ dalį turto. Nurodytas aplinkybes grindžia leidimo laidoti išdavimu, pažyma iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, kad skyrius negali išduoti pažymos apie laidojimo pašalpą, kadangi dokumentai saugomi tik 10 m., nuotraukomis, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodoma, jog užfiksuoti du žiedai ir auskarai bei pranešimu apie mišias, liudytojų parodymais (17, 18, 82-84 b. l. t. 1). Teismo posėdyje ieškovė R. B. patvirtino, kad atsakovė jai netrukdė lankytis pas tėvą, neužkirto kelio priimti palikimą (2014-11-11 garso įrašas).

Teisme apklausti liudytojai K. Ž. patvirtino, kad jos sesuo J. U. išėjo iš savo namų (duomenys neskelbtini), nes užleido antrą aukštą sūnaus šeimai, kodėl jai neliko vietos pas sutuoktinį, negalėjo paaiškinti. Sutuoktinis gyveno name. Pas dukrą išėjo su savo asmeniniais daiktais, papuošalais, baldų neėmė, patvirtino, kad J. U. gyveno ir kaime, kur prižiūrėjo vieną vyrą. Matė, kad R. B. davė tėvui 1000 Lt, daugiau kuo ieškovė prisidėdavo prie namo išlaikymo, negalėjo pasakyti (2014-09-24 garso įrašas, b. l. 124-125 t. 1).

Liudytojas A. B. patvirtino, kad jam buvo apie septynerius metus kai senelė J. U. atsikraustė gyventi pas ieškovę - jo motiną, kodėl ji negyveno su seneliu, jis negalėjo pasakyti. Yra matęs, kad senelė turi papuošalų, yra matęs segint auskarus. Po senelės mirties namu rūpinosi, mokesčius mokėjo senelis, mama atnešė lauknešėlį, teigė, kad jame buvo ir pinigų, bet kiek - nežino, jis buvo skirtas seneliui. Nurodo, kad ieškovė turėjo prisidėti prie namo, bet tiksliai nežino. Senelė gyveno pas ieškovę ne name, o kitame pastate, nes name nebuvo tiek vietos, pripažino, kad senelė J. U. gyveno ir kaime (2014-09-24 garso įrašas, b. l. 124-125 t. 1).

Liudytoja J. F. patvirtino, kad kūdikių namuose dirba sodininke, o S. U. kiemas yra kaimynystėje, todėl pažinojo S. U., o vėliau ir atsakovę, kuri prižiūrėjo sergantį S. U., juo rūpinosi. Ieškovės nebuvo mačiusi, tik teisme pamatė pirmą kartą. Visada namu rūpinosi S. U., prižiūrėjo sodą, turėjo du šiltnamius, augino daržoves, kurias kartais į turgų nunešdavo. A. J. Urbonienę jai žinoma iš S. U. ir kitų kaimynų, kad sutuoktinė gyveno su kažkokiu vyru, vis juos keisdavo ir nuomonė apie ją susiformavo negera, be to, ji mėgo išgerti (2014-09-24 garso įrašas, b. l. 124-125 t. 1).

Liudytoja G. B. yra buvusi ieškovės kaimynė, kai gyveno ieškovė Veterinarijos gatvėje. Patvirtino, kad nėra mačiusi pagyvenusios moters gyvenančios pas ieškovę, ūkio pastate iš viso niekas negyveno, ne tam skirtos patalpos buvo (2014-11-11 garso įrašas).

Iš liudytojų parodymų matyti, kad liudytojas A. B., J. F. patvirtino, kad po J. U. mirties namu rūpinosi, jį prižiūrėjo S. U.. Pasak liudytojo A. B., jo motina turėjo prisidėti prie namo, yra atnešusi seneliui laiknešėlį, buvo jame pinigų, bet kiek, negali pasakyti. Liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad J. U. ne nuolat gyveno pas ieškovę, kad mirė kaime, kad turėjo papuošalų, liudytojas A. B. patvirtino, kad auskarus segėjo J. U., nors pateiktos teismui nuotraukos patvirtina, kad jie yra su etikete, ieškovės atstovė patvirtino, kad juose nėra inicialų, jog jie priklausė J. U. (84 b. l. t. 1).

Byloje taip pat nustatyta, kad J. U. turėjo žalingų įpročių - gerdavo, dėl ko negyveno su sutuoktiniu, apie tai, kad J. U. turėjo žalingų įpročių, dėl ko ji tik trumpai gyveno pas ieškovę, kuri neapsikentusi ją išvarė ir vėliau gyveno kaime, teisme patvirtina trečiojo asmens E. U. paaiškinimai, kaip minėta, ir liudytojų parodymai dėl gyvenimo kaime, ne pas ieškovę, o pati susiklosčiusi situacija, kodėl J. U. išėjo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrįstai teismui kelia abejonių dėl to, ar apskritai koks nors turtas galėjo likti po ieškovės motinos mirties, kurį ji teigia priėmusi kaip palikimą (CPK 178, 185 str.). Liudytoja K. Ž. patvirtino, kad R. B. davė tėvui 1000 Lt, daugiau kuo ieškovė prisidėjo prie namo išlaikymo, negalėjo pasakyti.

Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kasacinis teismas, aiškindamas 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, nurodo, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Tai sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku: tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus.

Šioje byloje ieškovė R. B. teigia, kad pasiėmė kai kuriuos motinos daiktus, motiną palaidojo, davė pinigų tėvui name įrengti dujų katilui, tačiau kasacinio teismo išaiškinta, jog ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas ar epizodinis veiksmas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą, tačiau toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko bendraturčio pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą: nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan., ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ilgą laiką nesutarė su tėvu, jį lankė tik labai retai, neprižiūrėjo jo kai jam reikėjo pagalbos po tėvą ištikusio insulto. Iš trečiųjų asmenų atsiliepimo matyti, jog po motinos mirties pati ieškovė sunkiai materialiai vertėsi, nes turėjo skolų už butą, sutuoktinis buvo girtuoklis, neturėjo galimybės duoti pinigų tėvui. Per baigiamąsias kalbas ieškovė nepagarbiai atsiliepė apie mirusį savo tėvą, todėl tikėtina, kad įrodymų visuma apibūdina buvusius blogus santykius su tėvu, kas leidžia teismui spręsti, jog ieškovė neprisidėjo prie namo, esančiame (duomenys neskelbtini) priežiūros, remonto, pinigais prie dujų katilo įrengimo ir nepriėmė motinos palikimo. Byloje liudytojų, trečiųjų asmenų rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais nustatyta, jog ieškovės motina J. U. iš bendrosios jungtinės nuosavybės (duomenys neskelbtini)išsikėlė ir gyveno kaime, ne nuolat pas ieškovę, todėl ieškovė neįrodė, tos aplinkybės, kad motinos daiktus ji priėmė kaip palikimą, nes kartu nebegyveno. Paaiškinimų, liudijimų nenuoseklumas, nurodant gyvenimo pas ieškovę, kaime aplinkybes, mirties vietą teismui leidžia abejoti įrodymais apie faktinį motinos palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji motina palaidojo, pastatė antkapį, gavo išmoką mirus motinai, nesusiję su palikimo priėmimu, nes tai nesudaro palikimo turinio. Ieškovė šioje byloje neįrodė, kad išreiškė savo va­lią įgy­ti nuosa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjos tur­tą kaip sa­vo (CPK 178, 185 str.).

Prie šios civilinės bylos prijungta civilinė byla Nr. 2-4676-459-2013, iš kurios matyti, kad R. B. kreipėsi į teismą, prašydama prailginti terminą palikimui po motinos J. U. mirties priimti, tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi R. B. pareiškimo netenkino. Nutartis įsiteisėjusi. 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. numatė palikimo priėmimo būdus:1) kreipimąsi į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą 2) arba faktinį paveldimo turto valdymą. Palikimas priimamas laisva valia, vienu iš šių įstatyme numatytų būdų. I. R. B. kreipimasis į Šiaulių apylinkės teismą dėl termino atnaujinimo palikimui po J. U. mirties priimti įrodo, jog ieškovė pripažino, kad po savo motinos mirties nepriėmė jos palikimo. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės nurodyta pozicija, kad tokiu būdu įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė R. B. po savo motinos mirties palikimo įstatyme nustatytais būdais nepriėmė (CPK 178, 185, 279 str. 4 d.).

Ieškovės atstovė prašė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, nustatant faktą, kad ieškovė priėmė palikimą kartu su kitais įpėdiniais, t. y. tėvu ir broliu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad K. U. vaikai nėra pareiškę tokio reikalavimo, o byloje esantys įrodymai patvirtina kitas aplinkybes, nei nurodo ieškovė, todėl toks prašymas nepagrįstas (CPK 178, 185 str.).

Atsakovė prašo nustatyti, kad nurodo, kad po sutuoktinės J. U. mirties palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, priėmė S. U.. Tai atsakovė grindžia trečiųjų asmenų paaiškinimu, liudytojų parodymais J. F., rašytiniais įrodymais, tą patvirtino ir liudytojas A. B.. Ieškovė atsikerta ir nurodo, kad atsakovė neturi reikalavimo teisės, todėl negali reikšti tokio reikalavimo. Nepagrįstai ieškovė nurodo, kad atsakovė neturi reikalavimo teisės, nes tokią teisę jai suteikia jos vardu parašytas testamentas.

Apklausti liudytojai patvirtino, kad S. U. iki J. U. mirties ir po jos gyveno (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo namą, mokėjo mokesčius, dirbo žemę, augino daržoves, remontavo namą, rūpinosi jo šildymu, t. y. savo valią priimti palikimą išreiškė valdydamas turtą kaip savo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad iki S. U. mirties name yra pakeisti du langai, už kuriuos sumokėjo S. U., nupirktas katilas 2000 m., dujinis katilas, vandens tiekimo sistema, name buvo įrengtas vonios kambarys, klozetas, prausykla, antrame aukšte pastatė vandens baką, nes name įvestas vietinis vandentiekis ir kadangi S. U. buvo iš dalies paralyžiuotas, todėl jo lėšomis ir prašymu samdė darbininkus, mokėjo už medžiagas atsakovė (42-51 b. l. t. 2).

Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės; gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas, mokesčių mokėjimas ir kitokia turto priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi ir priėmė jį, tai patvirtina įrodymų visuma, todėl juridinis faktas, kad S. U. po sutuoktinės mirties primė jos palikimą, faktiškai pradėjęs tą turtą valdyti, nustatytinas (CPK 178, 185 str., LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-382/2010). Juridinis faktas nustatytinas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia. Ieškovė pareiškė tokį reikalavimą ir nurodė, kad tėvas S. U. 2002-02-08 testamentu palikti galėjo tik dalį turto, todėl prašo testamento dalį pripažinti negaliojančia. Ieškovės atstovė šį reikalavimą palieka spręsti teismui. Atsakovė atsikerta ir nurodo, kad S. U. priėmė J. U. palikimą jį faktiškai valdydamas, jam priklausė visas žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) be to, net jei ir būtų teismo pripažinta, kad jis palikimo nepriėmė, ginčijamas testamentas vis tiek būtų galiojantis, nes testatoriaus valia yra aiški.

2002-02-08 testamentu S. U. paliko jam priklausantį žemės sklypą, gyvenamą namą, ūkio pastatus, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini)B. L. (12 b. l. t.1). Civilinio kodekso 5.16 ir 5.17 str. numato testamento ar jo dalių negaliojimo pagrindus ir kad teisę pareikšti ieškinį dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia gali tik tie įpėdiniai, kurie paveldėtų, jei teismas testamento dalį pripažintų negaliojančia. Šiuo atveju teismui nustačius, kad palikimą po J. U. mirties priėmė jos sutuoktinis, ne ieškovė, į tai, kad nenustatyta, jog testamentas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Kadangi ieškinys atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš ieškovės ir yra 4000 Lt už atstovavimą ir 144 Lt žyminio mokesčio išlaidos. Taip pat iš ieškovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir yra 66,88 Lt (88, 93, 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė 1998-05-18 mirusios sutuoktinės J. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai jį valdydamas.

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš ieškovės R. B. atsakovei B. L. 4144 Lt (keturis tūkstančius šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. B. 66,88 Lt (šešiasdešimt šešis litus, 88 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.