- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-27
- Bylos Nr.
- 1S-400-449/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta, Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- E. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Kažio, Aloyzo Kruopio ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. V. (E. V.) gynėjos Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 12 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 149 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 11 punktus kaltinamas tuo, kad jis nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. 1 val. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. 7 val., turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su A. M., gimusia (duomenys neskelbtini), įsibrovė į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl senyvo amžiaus, sudavė nukentėjusiajai rankomis ne mažiau kaip vieną smūgį į nosį bei kojomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius per kojas, nuo ko ji nukrito ant grindų, gulinčiai nukentėjusiajai rankomis spaudė burną bei daužė jos galvą į grindis, rankomis spaudė jai pilvą, nukentėjusiajai priešinantis tyčia sudavė smūgius jai per rankas, iš viso padarė ne mažiau kaip septyniolika sužalojimų – burnos lūpų gleivinių nubrozdinimus, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, rankose, kojose, kepenų plyšimus, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, taip palaužęs A. M. pasipriešinimą, jėga nuplėšė jos drabužius, iš viršaus ją užgulė bei jėga įkišo savo lytinį organą į jos makštį, padarydamas išilginį makšties sienelės plyšimą, atsiveriantį į pilvaplėvės ertmę, taip nukentėjusiąją išžagino, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, slėpdamas savo padarytą nusikaltimą – išžaginimą, tyčia jėga įkišo bulvę A. M. į burną, tuo užkimšo jos kvėpavimo takus, dėl ko nuo uždusimo svetimkūniu nukentėjusioji mirė, taip, slepiant kitą nusikaltimą, nužudė bejėgiškos būklės A. M..
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka E. V. 2016 m. spalio 12 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi kaltinamajam E. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis E. V. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kitomis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo E. V. gynėja skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį.
4.1. Skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje suėmimo termino pratęsimo motyvu nurodomi nusikaltimų sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga, nulemianti griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo skyrimą ir jo termino pratęsimą. Teismų praktikoje bei teisės doktrinoje yra laikomasi vienareikšmės nuomonės, kad aplinkybės, leidžiančios spręsti apie įtariamojo (kaltinamojo) galimą bėgimą (slėpimąsi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo yra įtariamojo (kaltinamojo) šeiminė padėtis, darbo santykiai, nuolatinė gyvenamoji vieta, sveikatos būklė ir pan. Ir tik įvertinus visų minėtų aplinkybių visumą, galima spręsti, ar manymas, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra pagrįstas. BPK 121 straipsnyje įtvirtintos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos įpareigoja kardomąją priemonę skiriančią bei jos rūšį parenkančią instituciją atsižvelgti tiek į nurodytas, tiek ir į kitas BPK 121 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas aplinkybes. Gynėja nurodo, kad nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo skyrimo pagrindu gali būti tik tada, kai remiantis šia aplinkybe, galima padaryti išvadą, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, t. y. tokia išvada turi būti patvirtinta ir kitomis, minėtuose BPK straipsniuose nurodytomis, aplinkybėmis. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-09-14 nutartyje byloje Nr. 1S-259/2011 yra nurodęs, kad vien tik gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra pagrindas skirti ar pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
4.1.1. Teismas kaltinamajam E. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą ir gresiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą laikė pakankamu pagrindu konstatuoti esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo skyrimo (jo termino tęsimo) pagrindui, ir neatsižvelgė į tas baudžiamojo proceso įstatyme nurodytas aplinkybes, kurių visuma gali apspręsti prognozės dėl galimo bėgimo (slėpimosi) pagrįstumą, arba, priešingai, parodyti, jog tokia tikimybė yra labai menka ar iš viso neegzistuoja. Teismas neįvertino, kad E. V. yra neteistas, yra dar labai jauno amžiaus, jam 22 metai, taip pat, jog jis baigęs mokyklą vertėsi įvairiais laikinais darbais ir gaudavo pajamas pragyvenimui. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad E. V. gerai charakterizuojamas, gyvena kartu su savo pensininke močiute, deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir padeda jai buityje, tokia pagalba ypatingai reikalinga, nes jos sveikatos būklė yra sunki. Gynėjos nuomone, teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad E. V. yra nevedęs. Jo jaunas amžius savaime pateisina šeimos nesukūrimą. Visos šios aplinkybės, pasak gynėjos, rodo, kad E. V. socialiniai ryšiai yra pakankamai tvirti. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad E. V. būtų rengęsis ar mėginęs bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Jis buvo sulaikytas 2016-10-12, iki tol - 2016-10-05 buvo apklaustas kaip liudytojas, taigi turėjo galimybę įgyvendinti ketinimą bėgti ar slėptis.
4.2. Skunde gynėja nurodo ir tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT), taikydamas minėtas Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra išaiškinęs, jog iki nuteisimo įtariamasis turi būti laikomas nekaltu, todėl jo suėmimas yra išimtinė asmens laisvės apribojimo priemonė ir galima tik išskirtinėse bylose. EŽTT taip pat yra pažymėjęs, jog net sudėtingiausiose bylose suėmimas negali būti taikomas automatiškai, o nacionaliniai teismai turi rimtai apsvarstyti švelnesnių kardomųjų priemonių taikymą.
4.3. Gynėjos nuomone, skundžiamos nutarties išvados prieštarauja tiek BPK nuostatoms, reglamentuojančioms kardomųjų priemonių skyrimą, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, tiek ir Europos žmogaus teisių teismo formuojamai praktikai. Be to, teismas nesvarstė galimybės paskirti E. V. švelnesnes kardomąsias priemones. Gynėjos manymu, tokios kardomosios priemonės kaip intensyvi priežiūra ar namų areštas, derinant jas su kitomis kardomosiomis priemonėmis - registravimusi policijos įstaigoje, dokumento paėmimu ir pan., užtikrintų kaltinamojo E. V. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas pratęsdamas kaltinamajam E. V. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi Baudžiamojo proceso kodekso bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
8. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką.
8.1. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis E. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tokie duomenys užfiksuoti specialistų išvadose, apžiūrų protokoluose ir jų prieduose, tarnybiniuose pranešimuose, liudytojų apklausų protokoluose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Svarstant suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme.
9. Kardomosios priemonės - suėmimo terminas E. V. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
10. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
10.1. E. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalys). Už jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau, kaip teisingai nurodo ir kaltinamojo gynėja, būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas E. V. suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Teismas atsižvelgė ir į E. V. charakterizuojančius duomenis: E. V. baustas administracine tvarka, iki sulaikymo oficialiai nedirbo, baigęs mokyklą toliau nesimokė, bylos duomenys patvirtina, kad darbo biržoje jis nebuvo registruotas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su senele, ir šios aplinkybės yra gana svarbios, tačiau nesudaro pagrindo teigti, jog tokie socialiniai ryšiai kaltinamąjį saisto taip, kad duotų pagrindą manymui, jog jis nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Tokie E. V. turimi socialiniai ryšiai nedarė jo elgesiui teigiamos įtakos ir nesulaikė nuo galimo nusikalstamų veikų padarymo. Įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, darytina išvada, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, E. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šios išvados nepaneigia kaltinamojo gynėjos skunde nurodomos aplinkybės, jog kaltinamojo pagalba buityje reikalinga jo senelei, taip pat, jog žinodamas apie atliekamą tyrimą jis neapsislėpė ir nepabėgo. Tuo pačiu pastebėtina, kad E. V. nėra vienintelis šeimos narys, kuris gali pasirūpinti jo senele.
11. Kaltinamajam E. V. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Taikoma kardomąją priemone E. V. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti E. V., nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme pagal iš anksto nustatytą posėdžių grafiką. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pabėgus (pasislėpus) nuo teismo, užsitęstų baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, kaltinamajam šiuo metu taikoma kardomoji priemonė negali būti pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutartyje jau aptartas kaltinamojo E. V. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, pritaria apygardos teismo išvadai, kad švelnesnės kardomosios priemonės, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo E. V. gynės skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo E. V. (E. V.) gynėjos Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi kaltinamajam E. V. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.