- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- 1-1487-929/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53445-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- V. Z.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:
V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – 6 mėn. laisvės apribojimo; 2) 2015 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėn. laisvės apribojimo; 3) 2016 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 m. laisvės apribojimo; 4) 2017 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 8 mėn. laisvės apribojimo, uždraudžiant jam turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, taip pat įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką gydytis nuo alkoholizmo, bei per pirmuosius tris bausmės atlikimo mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2018 m. gegužės 14 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Z. tyčia nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent: jis, 2018 m. lapkričio 3 d., apie 16.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia kumščiu sudavė G. Z. tris smūgius į veidą, o pastarajam nugriuvus ant grindų, kojomis sudavė G. Z. tris smūgius į dešinį žastą, du smūgius į kairį žastą, vieną smūgį į krūtinę, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam G. Z. poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, poodines kraujosruvas žastuose, kairiųjų X-XI-o šonkaulių lūžius, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. Z. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis su savo motina L. Z. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynai – G. Z., jo sugyventine L. ir pastarosios motina. Nuo 2018 m. gegužės mėnesio su kaimynais jo santykiai tapo labai įtempti, nes L. kaltina jo motiną, kad neva dėl jos kaltės buvo nubausta už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Kaimynai tarpusavyje dažnai konfliktuoja, kreipiasi į policiją. 2018 m. lapkričio mėnesį kaimynė L. buvo gydoma Utenoje, jos motiną pasiėmė slaugyti giminaičiai, o G. gyveno vienas. 2018 m. lapkričio 3 d., tikslaus laiko neatsimena, antroje dienos pusėje, jau buvo tamsu, jis nuėjo pas G. pasišnekėti. Kai atėjo, G. jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nieko daugiau nebuvo, buvo dviese, kartu su G. išgėrė degtinės, kurią jis atsinešė. Besišnekant, G. prisiminė skriaudas, kilusias tarp jo motinos ir L., jie pradėjo ginčytis. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis prašė G. neliesti šios temos, bet G. darėsi vis agresyvesnis, priekaištavo jam dėl to, kad jo sugyventinė dabar gydoma psichiatrijos ligoninėje. Tada jis neištvėręs, kaire ranka kelis kartus, galėjo būti trys, sudavė G. į veidą, nuo ko G. nukrito ant sofos-lovos. Tada G. atsistojo ir nuėjo į virtuvę, pagalvojo, kad jis eina rūkyti, todėl nuėjo jam iš paskos irgi parūkyti. Koridoriuje, tarp įėjimo į virtuvę ir tualeto, pamatė, kad G. eina atgal, dešinėje rankoje laikydamas medinį pagalį, apie 30 cm ilgio. Pamatęs pagalį išsigando, nes nesitikėjo, kad G. gali jį pulti. Kaire ranka sudavė G. per jo dešinę ranką, tokiu būdu išmušė pagalį iš rankos. Jie priėjo arčiau tos vietos, kurioje vartojo alkoholį, tada kaire ranka jis sudavė G. į veidą. Nuo smūgių G. nukrito, tada jis sudavė G. kojomis į šonus, galvą, krūtinę, neatsimena kiek smūgių sudavė, bet galėjo būti apie 10. G. gulėjo ant grindų, o jis išėjo namo. Gailisi dėl savo poelgio, apmokėjo Vilniaus ligonių kasai išlaidas už G. suteiktą medicinos pagalbą. Kur yra medinis pagalys, kuriuo G. norėjo jį pulti – nežino, pagalys liko G. namuose. Šiuo metu jie su G. bendrauja, dėl konflikto išsiaiškino, jo atsiprašė (b. l. 81-82).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. Z. parodė, kad 2018 m. lapkričio 3 d. jis dirbo, namo grįžo apie 15.00 val., tą dieną išgėrė apie 1 litrą alaus. Namuose jis buvo vienas, kai apie 16.00 val. pas jį, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynas V. Z.. V. su savimi atsinešė nepilną butelį degtinės, bet jis negėrė tos degtinės, kiek atsimena, V. irgi jos negėrė. Jiems bendraujant, pradėjo pyktis dėl V. motinos L. ir jo sugyventinės L., žodis po žodžio, tarp jų kilo konfliktas. Tada V. kaire ranka, nes jis nuo gimimo neturi dešinės rankos, sudavė jam mažiausiai 3 smūgius į veidą, pataikydamas į dešinę akį, nuo smūgių jis nugriuvo ant sofos, juto fizinį skausmą. Tada jis atsikėlė ir nuėjo į virtuvę, virtuvėje pasiėmė į savo dešinę ranką pagalį, apie 30 cm ilgio. Tuo pagaliu norėjo apsiginti nuo V.. Kai grįžo į kambarį, V. savo kaire ranka išmušė pagalį iš jo rankos, vieną kartą sudavė į veidą, nuo ko jis griuvo ant sofos, tada V. nutempė jį nuo sofos ir jam gulint ant grindų kojomis sudavė į šonus, pilvą, galvą, mažiausiai 10 smūgių, jis juto stiprų fizinį skausmą. Tada V. paliko jį gulintį ir išėjo. Į gydytojus jis kreipėsi tik kitą dieną, vakare. Jam viską skaudėjo, nežinojo kaip elgtis, iš skausmo, ryte išgėrė alaus, todėl nuvažiavus į ligoninę nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pagalį, kuriuo gynėsi nuo V., sudegino pečiuje. (b. l. 13, 15-16).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 5 d., 06.40 val., RVUL bendrosios praktikos slaugytoja J. B.Vilniaus m. 2 PK pranešė, kad 2018 m. lapkričio 5 d., 16.17 val. greitoji medicinos pagalba į ligoninę dėl šonkaulių lūžio pristatė G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kuris med. personalui paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 3 d., apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė kaimynas. Suteikus med. pagalbą G. Z. paleistas į namus gydytis ambulatoriškai (b. l. 6).
2018 m. lapkričio 26 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad, pasitelkus Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertę J. M.-Č., buvo apžiūrėta G. Z. asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. 86024/2018. Nurodyta, kad G. Z. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, dešinės pusės 10 ir 11 šonkaulių lūžiai. Sužalojimai buvo padaryti kietais, bukais, ribotą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais, galimai 2018 m. lapkričio 3 d. ir pagal turimus duomenis kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34-35).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4020/2018(01) nurodoma, kad, remiantis G. Z. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, G. Z. padaryta poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos žastuose, kairiųjų X-XI-o šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, nemažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais, kurie visumoje yra būdingi smūgių sudavimui, galimai nurodytomis aplinkybėmis ir užduotyje nurodytu laiku (2018 m. lapkričio 3 d.). Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, šonkaulių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų. G. Z. nustatytos kraujosruvos žastuose galėjo būti padarytos jam ginantis nuo smūgių. G. Z. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, tai yra po pirmo smūgio suduoto į veidą, jam nugriuvus ir dar papildomai suduodant keletą smūgių į veidą ir į žastus. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip trimis trauminiais poveikiais į veidą, trimis trauminiais poveikiais į dešinį žastą ir dviem trauminiais poveikiais į kairį žastą, ir vienu trauminiu poveikiu į krūtinę. Šie trauminiai poveikiai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kitam asmeniui. Po šių trauminių poveikių buvo padaryti išvadoje nurodyti sužalojimai (b. l. 37-39).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad kaltinamojo V. Z. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.
Kaltinamasis V. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 3 d., būdamas namuose pas kaimyną G. Z. adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius į veidą, po ko, G. Z. nukritus, sudavė jam gulinčiam ant grindų dar kelis smūgius koja į šonus, galvą, krūtinę. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su nukentėjusiojo G. Z., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, nurodytomis aplinkybėmis. G. Z. nurodė, kad dėl V. Z. suduotų smūgių juto stiprų skausmą, todėl kitą dieną kreipėsi į gydytojus. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 5 d. nukentėjusysis buvo pristatytas į ligoninę dėl šonkaulių lūžio. Remiantis byloje esančiu G. Z. medicininių dokumentų apžiūros protokolu bei specialisto išvada nustatyta, kad G. Z. sužalojimai galėjo būti padaryti jo nurodytomis aplinkybėmis, aptariamo įvykio metu, tokiais trauminiais poveikiais, kurie nurodyti kaltinime. Šie sužalojimai visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Remiantis pirmiau išdėstytų įrodymais nustatytų ir aptartų faktinių bylos aplinkybių visuma darytina išvada, kad kaltinamasis V. Z. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. Z. sveikatą, tokiu būdu kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 85-88), nukentėjusiajam G. Z. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 89), skundų bei prašymų negauta, nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė, o iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos gautas pranešimas, kad 2019 m. kovo 12 d. V. Z. atlygino 91.80 eurų žalą už nukentėjusiojo gydymą, todėl civilinio ieškinio atsisakoma (b. l. 41).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad jis savo noru atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę V. Z. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. Z. – teistas 4 kartus, daugiausia už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, administracine tvarka baustas, turintis vieną galiojančią nuobaudą, šiuo metu nedirbantis, tačiau dirbęs praeityje. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam V. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. Z. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Z. skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu; 2) pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.
V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.