Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungė, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N., vykdantis veiklą pagal individualios veiklos pažymą, 2011-05-14, (duomenys neskelbtini), Plungėje, K. D. priklausančio namo kieme, leido dirbti jo naudai, t.y. vykdyti trinkelių klojimo darbus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Plungėje, Š. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Plungėje, sutaręs dėl darbo užmokesčio, darbo dienos pradžios bei pabaigos, nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, neišdavęs jų tapatybę patvirtinančių dokumentų, apie darbuotojų priėmimą neinformavęs VSDFV teritorinio padalinio. Tokiais veiksmais V. N. pažeidė LR DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 99 str. 3 d. reikalavimus.

Atsakomybėn traukiamas V. N. kaltės nepripažino ir parodė, kad su K. D. yra labai gerai pažįstami. K. D. jo paprašė padėti organizuojant trinkelių klojimą, t.y. su D. tarėsi, kad jis jam padės padaryti darbus pigiai, kad jis jam nusamdys žmones, kurie jam padarys tuos darbus. Jis sutiko, atvažiavęs pamatavo ir pasakė apytikslę kainą kiek būtų už kvadratą. Padėjo pigiau nupirkti trinkelių, UAB „Palska“ pigiau išnuomojo techniką su visomis sąskaitomis, padarė darbus, už kuriuos atsiskaitė pats K. D.. Kadangi pats nebeturėjo laiko, nebespėjo ir pats trinkelių nekloja, paskambino žmonėms kurie tai daro, t.y. E. B., vėliau susitikę aptarė sumą kokia būtų už kvadratą ir pasakė, jog kai turės laiko tegu važiuoja matuotis, kad nurodyti tikslią atliktų darbų kvadrato kainą. Pasižiūrėjo jo (E. B.) patentą, patentas buvo galiojantis ir jie pasirašė rangos sutartį. Pas K. D. matuoti atvažiavo E. B., Š. M. ir D. K.. Nurodo, kad tą dieną jie atvažiavo tik išsimatuoti, dėl darbų tarėsi tik su E. B., o kas tie kiti nepažįsta.

Liudytojas K. D., parodė, kad N. yra jo pažįstamas, žinojo, kad jis tais darbais užsiima, todėl V. N. pasisiūlė jam padėti. Sutarėme kainą - 112 kvadratų po 70 Lt už kvadratą. Kitų asmenų, kurie dirbo prie trinkelių klojimo darbų jis nepažįsta, dėl darbų tarėsi tik su V. N., kuris nusisamdė „bobkatą“, pats pabuvo, pasidarbavo, pasakė kiek reikia sumokėti už „bobkatą“, pinigus įdavė V. N., kuris už jį iš kart vietoje sumokėjo. Jis sakė, kad vienas negalės darbų padaryti, pasidarė pagrindą ir pasakė, kad nusisamdys pagalbinius, nes vienas nesugebės.

Liudytojas Š. M. parodė, kad jis atėjo padėti draugams išgerti. Jie norėjo greičiau išsimatuoti ir truputį „prikibo“. Į tą kiemą buvo užėjęs tik šiaip. V. N. mažai pažįsta, jis tą dieną negėrė, bet atvažiuodavo pažiūrėti, truputį kompaniją palaikydavo. Pas D. buvo dvi dienas. Padėti prašė draugas, pavardės nežino. Buvo draugiškai susitarę, kad mokės 300 Lt.

Liudytojas E. B. parodė, kad tą dieną pas D. jie nedirbo, atvažiavo tik išsimatuoti lygius ir pasižiūrėti gruntą, o kiti asmenys tame kieme atsidūrė atsitiktinai. V. N. paskambino ir pasiūlė nuvažiuoti apsižiūrėti kiemą, buvo sudaryta rangos sutartis gegužės pradžioje. Sutartis buvo dėl trinkelių klojimo. Mes tarėmės kainą už kvadratą 15 Lt ir plius bortai. Mes važiavome tą dieną pažiūrėti kaip gruntas yra nukastas ir pasimatuoti lygius. Už darbus sumokėti turėjo V. N., sutarėme apie 2000 Lt. Su M. ir K. tarėsi jis. jie tik padėjo, nes vienam sunku išsimatuoti. Nurodo, kad turėjo verslo liudijimą, bet per aplaidumą jis pora dienų buvo pasibaigęs.

Liudytojas J. L. parodė, kad gegužės 13 d. skyriaus administratorės telefonu buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) Plungėje yra vykdomi trinkelių klojimo darbai ir, kad 5 asmenys dirba nelegaliai. Gegužės 14 d., tai buvo šeštadienis, tarnybiniu automobiliu nuvyko minėtu adresu, pravažiavo pro šalį, nes nenorėjo sukelti įtarimo, matė, kad žmonės dirba, matėsi 3-4 dirbantys žmonės. Apie 10 val., kartu su Plungės r. policijos pareigūnu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) numerio kiemą. Fotonuotraukose nelabai pavyko užfiksuoti paties darbo proceso, kadangi žmogus, kuris pylė žvyrą į karutį, spėjo sureaguoti ir užfiksuotas buvo pasirėmęs ant kastuvo. Du asmenys gulsčiuku tikrino trinkelių klojimo dangos lygį ir greta jų stovėjo to namo šeimininkas K. D.. Paprašėme parašyti paaiškinimus. Paaiškinimuose K. D. nurodė, kad jis tarėsi dėl trinkelių klojimo su V. N., kurio nei telefono, nei adreso nurodyti negalėjo. E. B. nurodė, kad su juo atsiskaityti žadėjo V. N., nurodė, kad turi verslo liudijimą, kurį yra išsivežęs R. B.. Kai šeštadienį fiksavo darbų pradžią, matėsi, kad keli metrai dangos yra iškloti trinkelėmis.

Liudytojas L. G. parodė, kad 13 d. buvo gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) name dirba 5 trinkelių klojėjai, buvo pabrėžta, kad nelegaliai ir buvo pareikalauta nedelsiant patikrinti. Kadangi buvo tokia informacija, jie privalo reaguoti ir šeštadienio ryte buvo nuvykta minėtu adresu, padarytos nuotraukos ir buvo rasti tie asmenys, kurie yra protokole paminėti, kurie dirbo žemės grunto lyginimo darbus su kastuvais ir matavimo darbus, plytelės dar nebuvo pardėtos kloti, bet buvo paruoštas tas plotas kur jos turėjo būti klojamos. Tada buvo paprašyta pateikti atitinkamus dokumentus, paaiškino, kad darbo sutartys nėra sudarytos, darbo pažymėjimų neturėjo ir neturėjo verslo liudijimų ir jokių kitokių sutarčių neturėjo. Vienas vienintelis E. B. pareiškė, kad turi verslo liudijimą, tačiau tas jo verslo liudijimas buvo pasibaigęs ir verslo liudijimą jis įsigijo tik po patikrinimo, t.y. 16 dieną. Visi jie dirbo neteisėtai ir paaiškino, kad darbus organizavo N.. N. būtų mokėjęs 70 Lt/kv. m., iš viso buvo 112 kvadratų. Buvo paimti paaiškinimai, kita medžiaga ir buvo surašytas protokolas. Nebuvo minėta, kad yra kažkokia rangos sutartis ir tokia sutartis nebuvo pateikta, dėl kurios jis abejoja ir mano, kad tokią sutartį galima sudaryti bet kada, kadangi įrašytas Nr. 1, niekas knygų netikrina, mano, kad tokią sutartį galima padaryti ir po to. Taip pat ir nelegaliai dirbantys asmenys nurodė, kad darbus organizavo N..

Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2011-05-13 pagal telefonu gautą anoniminę informaciją nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Plungėje, rasti trys asmenys, vykdantys kiemo dangos trinkelių klojimo parengiamuosius darbus: vienas kasė žvyrą, dviese, stebint namo šeimininkui K. D., prie namo tikslino dangos pagrindo nuolydį.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

LR DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo darytina išvada, kad šioje byloje A. N. kaltinamas LR ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties įstatymų nustatyta tvarka, o taip pat leidęs dirbti asmeniui, nors teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti LR ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., vienas tinkamų subjektų yra tas, kas susitarė dėl darbo ir faktiškai suteikė darbą. Iš K. D. parodymų, duotų tiek įvykio dieną tiek ir teismo posėdžių metu, aišku, kad su V. N. susitarė dėl kiemo trinkelių klojimo darbų, susitarė dėl kainos (70 Lt už 112 kv. m.), t.y. 7840 Lt, V. N. ieškojo darbininkų, tarėsi su jais dėl kainos (2011-08-29 teismo posėdžio metu E. B. parodė, kad A. N. turėjo sumokėti apie 2000 Lt, skirtumas 5840 Lt, kas patvirtina A. N. naudos siekimą). Iš Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui E. B. duotų paaiškinimų neabejotinai seka, kad būtent V. N. buvo tas asmuo, su kuriuo E. B. buvo susitaręs dėl darbo pobūdžio (kloti trinkeles) bei atlyginimo pinigais (nors konkretaus atlygio dar nebuvo sutaręs) ir darbo laiko.

Byloje įrodyta, kad D. K., E. B. ir Š. M. realiai dirbo V. N. naudai – ruošėsi kloti trinkeles, t. y. jie buvo rasti darbo vietoje (duomenys neskelbtini), Plungėje. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, nelegalaus darbo tyrimo akto, L. G., J. L., D. K., E. B., Š. M. ir K. D. paaiškinimų, kitos bylos rašytinės medžiagos nustatyti visi DK 93 straipsnyje numatyti darbo sutarties požymiai: buvo susitarimas dėl darbo, D. K., E. B., Š. M. atliko pagalbinių darbininkių funkcijas, pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (darbdavys V. N. nurodė, kokie darbai turi būti atlikti, buvo nustatytas darbo laikas – 2011-05-14 E. B., Š. M. paaiškinimuose - nuo 8 val. iki 17 val., D. K. paaiškinime nuo 9 val. iki 18 val.), buvo susitarta dėl atlyginimo (D. K. už 30 Lt skolą, Š. M. už 300 Lt, E. B. dėl konkrečios sumos nebuvo sutaręs). Veika, draudžiama pagal ATPK 41³ straipsnį, apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: atlyginant pinigais, natūra ar kt. Faktiškai dirbdami D. K., E. B., Š. M. turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį.

Nors V. N. tvirtina, kad su E. B., prieš jiems pradedant dirbti, pasirašė rangos sutartį, ką teisme patvirtino ir pats E. B., teismas atmeta tokius jų parodymus, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams – liudytojų K. D., L. G. ir J. L. parodymams bei rašytinei bylos medžiagai. V. N. teismui pateikta rangos sutartis nepaneigia teisės pažeidimo padarymo fakto. Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, V. N. tik 2011-06-20 teismo posėdžio metu pradėjo tvirtinti apie su E. B. sudarytą rangos sutartį. Tuo tarpu, nei 2011-05-14 E. B., nei 2011-05-20 V. N. paaiškinimuose neminėjo apie jokias sudarytas sutartis, priešingai 2011-05-20 V. N. darbo inspekcijai duotame paaiškinime nurodė, jog su darbininkais būtų atsiskaitęs K. D.. Patikrinimo dieną, pareigūnams nebuvo pateikta jokių rangos sutarčių bei jų registravimo žurnalo, patikrinimo metu dalyvavo E. B., tačiau jis nepateikė tikrinusiems pareigūnams jokių dokumentų patvirtinančių rangos sutarčių buvimo faktą.

V. N. kaltę padarius šį pažeidimą įrodo ir rašytiniai bylos įrodymai – 2011-06-02 administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2011-06-02 nelegalaus darbo tyrimo aktas, 2011-05-14 D. K., E. B., Š. M. ir K. D. paaiškinimai, kita bylos rašytinė medžiaga. Visi šie duomenys įrodo, kad D. K., E. B., Š. M. dirbo V. N., kaip asmens suinteresuoto finansine nauda, naudai nelegaliai, t.y. esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbo nesudarius darbo sutarties (DK 98 str. 1 d. 1 p.). Teismų praktikoje analogiška veika pripažįstama ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-01 nutartis byloje Nr. N5 – 478/2007).

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad V. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, taip pat atsižvelgia ir į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo kaltės laipsnį, asmenybę – V. N. verčiasi individualia veikla, duomenų apie jo ankščiau padarytus administracinius teisės pažeidimus ar nusikalstamas veikas teismas neturi. Teismas įvertina tai, kad pažeidimas faktiškai truko neilgą laiko tarpą, kas mažina pažeidimo pavojingumą.

Teismas taip pat įvertina tai, kad nelegalus darbas daro didelę žalą visuomenei - pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, sveikas ir saugias darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Įvertinant visas aplinkybes, pažeidėjui skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta minimali bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Skirti švelnesnę baudą nei numato įstatymas šiuo atveju nėra galimybės, kadangi nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai.

Skiriant nuobaudą V. N. teismas vadovaujasi bendrosiomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis LR ATPK 30 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą:

už nelegaliai dirbusį D. A.-3000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą;

už nelegaliai dirbusį A. B.-3000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą;

už nelegaliai dirbusį S. A.-3000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą;

Subendrintą nuobaudą paskirti jam 9000 Lt baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 57568. Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 3 kabinetą (Vytauto 2, Plungė), priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo 40 dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.

Atsižvelgdamas į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu teismas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.