Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-01-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-825-454/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-18
Bylos Nr.
e2YT-825-454/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20357-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Pareiškėjas
R. J.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-825-454/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20357-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5;
3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. J. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo sūnus R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti tėvo turtą. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti palikimo priėmimo tikslu.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Po tėvo mirties liko nekilnojamas turtas: 2 kambarių 50,94 kv. m. butas adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį turtą tėvas valdė asmeninės nuosavybės teise – jo įgijimo pagrindas 2015 m. liepos 10 d. dovanojimo sutartis Nr. 7KV-3345. Tėvas testamento nebuvo surašęs, todėl mirusiojo turtas paveldimas įstatyminių įpėdinių. Pareiškėjas yra vienintelis mirusiojo vaikas. Tėvo sutuoktinė, o pareiškėjo motina K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė dar (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir jo tėvas iki pat tėvo mirties gyveno tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjas liko gyventi tame pat būste, kuriame gyveno kartu su tėvu, naudojasi visomis buto patalpomis, tėvo įgytais baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, buitine technika, moka visus mokesčius. Pareiškėjas nesikreipė į notarą ir pareiškimo paveldėti tėvo turtą nerašė – iš karto po tėvo mirties pradėjo faktiškai naudoti tėvo turtą. Tačiau, jau pasibaigus terminui, per kurį reikia paduoti pareiškimą notaro biurui dėl palikimo priėmimo, pareiškėjui paaiškėjo, kad turto kurį jis faktiškai naudoja ir valdo po tėvo mirties, negali įforminti savo vardu, nes nepateikė notaro biurui pareiškimo dėl tėvo palikimo priėmimo ir negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Kadangi po tėvo mirties pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti visą jo turtą: visas buto patalpas, baldus, rakandus, namų apyvokos daiktus, turtą prižiūri, moka mokesčius – aktyviais veiksmais perėmė valdyti visą tėvo turtą, yra teisinis pagrindas tai įteisinti juridiškai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo palikimo priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad pareiškėjas priėmė palikėjo palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo tėvai D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus (pareiškėjas) R. J.. Pareiškėjo motina K. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas D. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra vienintelis mirusiojo D. J. vaikas. Pareiškėjo tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įgijimo pagrindas 2015 m. liepos 10 d. dovanojimo sutartis Nr. 7KV-3345). Pareiškėjo ir jo tėvo deklaruota gyvenamoji vieta yra šiuo adresu. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjas nurodo, kad jis ir jo tėvas iki pat tėvo mirties gyveno minėtame bute. Po tėvo mirties pareiškėjas liko gyventi tame bute, kuriame gyveno kartu su tėvu, naudojasi visomis buto patalpomis, tėvo įgytais baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, buitine technika, moka visus mokesčius ir pateikė mokėjimo kvitus. Pareiškėjas nesikreipė į notarą ir pareiškimo paveldėti tėvo turtą nerašė – iš karto po tėvo mirties pradėjo faktiškai naudoti tėvo turtą.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nustačius, jog pareiškėjas priėmė palikėjo palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymui.

Suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant dėl juridinio fakto nustatymo surašytini sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pateiktais rašytiniais įrodymais pareiškėjas įrodė, kad jis po savo tėvo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir valdo jo palikimą. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinių faktų nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių, todėl jo kreipimasis yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Artūras Šafronas