Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas) ir Ernesto Spruogio (pranešėjas), sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos – UAB „Žalgirio loto“ atstovui – advokatui Arūnui Šidlauskui, atsakovės – Valstybinės lošimų priežiūros komisijos atstovui – Valstybinės lošimų priežiūros komisijos administracijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajam teisininkui (vyriausiajam specialistui) Arnoldui Dilbai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – UAB „Žalgirio loto“ skundą atsakovei – Valstybinei lošimų priežiūros komisijai dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2008 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. N-137 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ skirtos labdaros ir paramos“ panaikinimo ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja – UAB „Žalgirio loto“ (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokato Arūno Šidlausko (2006 m. lapkričio 30 d. teisinių paslaugų sutartis (b. l. 88)), su skundu (b. l. 9-13) (teisme gautas 2008 m. birželio 28 d.) ir patikslintu su skundu (b. l. 4-8) (teisme gautas 2008 m. liepos 21 d.) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2008 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. N-137 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ skirtos labdaros ir paramos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. N-137) bei priteisti iš atsakovės – Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir Komisija) išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pažymėtina, kad pareiškėjos reikalavimai tinkamai suformuluoti patikslintame skunde, o skunde ir patikslintame skunde pateikti argumentai yra tapatūs, atsižvelgiant į tai, šiame sprendime skundo ir patikslinto skundo prasme bus vartojama skundo sąvoka.

Taigi, Komisija priėmė individualų teisės aktą, skirtą pareiškėjai – UAB „Žalgirio loto“, kuriuo pripažino, kad pareiškėja, privalėdama 8 proc. per 2007 metų IV ketvirtį išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės skirti labdarai arba paramai, skyrė mažiau nei 8 proc., neatsižvelgiant į tai, kad per ankstesnį laikotarpį pervedė didesnes nei 8 proc. sumas, tuo pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

3.1. Dėl faktinių aplinkybių

3.1.1. UAB „Žalgirio loto“ privalomus mokėjimus labdarai ar paramai daro viso ataskaitinio ketvirčio metu bei tam tikras permokų sumas perkelia į kitus ataskaitinius laikotarpius (ketvirčius), tuo tarpu Komisija skaičiuoja ir užskaito tik tas labdaros ar paramos sumas, kurias pareiškėja pervedė laikotarpiu kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui pasibaigus, iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio penkioliktos dienos.

3.1.2. Išplatintų bilietų skaičių ir paskaičiuotas sumas labdarai ar paramai patvirtina 2007 m. III ketvirčio didžiųjų loterijų finansinių rodiklių ataskaita (b. l. 19, 107), 2007 m. IV ketvirčio didžiųjų loterijų finansinių rodiklių ataskaita (b. l. 20, 105) bei 2008 m. I ketvirčio didžiųjų loterijų finansinių rodiklių ataskaita (b. l. 21), pareiškėjos atliktus mokėjimus labdarai ar paramai 2007 m. III ketvirtį ir 2007 m. IV ketvirtį patvirtina 2008 m. birželio 18 d. buhalterinė pažyma dėl paramos sumokėjimo (b. l. 22) bei lydraštis Nr. 1 (b. l. 23) ir lydraštis Nr. 2 (b. l. 42). Pareiškėja pažymi, kad mokėjimo nurodymų, darytų labdarai ar paramai, mokėjimų paskirtyje nurodoma, kad tai „parama pagal Loterijų įstatymą“ (mokėjimo nurodymai (b. l. 24-40, 43-69)).

3.1.3. Atsižvelgdama į tai, kad 2007 m. III ketvirtį pervesta didesnė, negu reikalauja teisės aktai, suma labdarai ar paramai, o 2007 m. IV ketvirtį – mažesnė, pareiškėja 2007 m. rugsėjo 11d. raštu Nr. 2-1058 dėl užskaitos galimybės kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri 2007 m. spalio 22 raštu Nr. (20.4-37)-R-10417 paaiškino, kad šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos dėl įskaitymo negali būti taikomos, o turėtų būti taikomos Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatos. Vadovaudamasi minėtu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu bei Civilinio kodekso normomis, pareiškėja atliko įskaitymą, užskaitydama permokėtas sumas einamųjų mokėjimų sąskaita.

3.2. Dėl atliktos užskaitos galimumo

Motyvuojamoji dalis

3.2.1. Loterijų įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad loterijų organizatoriai 8 proc. nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės privalo skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1550 „Dėl Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1550) patvirtintų Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 24 punktu, juridinis asmuo, organizuojantis loteriją, 8 proc. nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės privalo skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams; labdarą arba paramą juridinis asmuo privalo pervesti labdaros arba paramos gavėjams kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui pasibaigus, iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio penkioliktos dienos.

Taigi, Loterijų įstatymo 7 straipsnis nustato aiškią pareigą loterijų organizatoriui teikti paramą arba labdarą. Už šios pareigos, kylančios iš Loterijų įstatymo, nevykdymą galiojantys teisės aktai nustato atsakomybę, kuri pasireiškia prievartos priemonėmis. Todėl akivaizdu, jog Loterijų įstatymas labdaros ir paramos teikimą nustato kaip privalomą prievolę, kuri savo esme ir režimu tampa panaši į mokestinę prievolę (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis): pareiga teikti paramą ar labdarą atsiranda Loterijų įstatymo pagrindu, loterijos organizatorius privalo teisingai apskaičiuoti labdaros ir paramos sumą, suteikti ją paramos ar labdaros gavėjams ir vykdyti pareigas, susijusias su šios sumos deklaravimu.

3.2.2. Pareiškėja, atsižvelgdama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007 m. spalio 22 raštą Nr. (20.4-37)-R-10417, kuriame paaiškinta, kad šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos dėl įskaitymo negali būti taikomos, o turėtų būti taikomos Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatos, nurodo, kad pagal Civilinio kodekso 6.130 straipsnį, prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Kadangi 8 proc. labdaros ar paramos sumos neatitinka Civilinio kodekso 6.130 straipsnio definicijos, tai įskaitymo instituto nuostatos negali būti taikomos Loterijų įstatymo 7 straipsnyje nustatytos prievolės atžvilgiu.

3.2.3. Pareiškėja pažymi, kad galimybės įskaityti permokėtą paramos ir labdaros sumą šiuo metu nereglamentuoja: 1) Loterijų įstatymas bei Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklės; 2) Labdaros ir paramos įstatymas, kadangi tai prieštarauja pačiai labdaros ir paramos esmei (savanoriškumui); 3) Mokesčių administravimo įstatymas šiems santykiams netaikomas, nes labdara ir parama nėra valstybės nustatytas mokestis (nors Loterijų įstatymo 7 straipsnis labdarai ir paramai suteikia panašų teisinį režimą); 4) Civilinio kodekso įskaitymo instituto nuostatos negali būti taikomos, kadangi labdaros ar paramos teikimas pagal Loterijų įstatymą neatitinka Civilinio kodekso 6.130 straipsnio definicijos. Taigi, labdaros ar paramos permokos įskaitymui galėtų būti taikoma teisės analogija.

Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į tai, jog valstybė nustato galimybę subjektams vykdyti valstybės nustatytų mokesčių permokų užskaitą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 1K-199 patvirtintos Mokesčių permokos įskaitymo mokesčio nepriemokai ir skoloms valstybei padengti taisyklės) bei įvertinant tai, jog labdaros ir paramos teikimas pagal Loterijų įstatymą yra aiškiai apibrėžta prievolė, įgyvendinama valstybės nustatytomis prievartos priemonėmis, kas iš esmės savo teisiniu režimu yra panašu į mokestinę prievolę, labdaros ir paramos permokos užskaitymas būsimų laikotarpių (kalendorinių ketvirčių) labdaros ir paramos mokėjimams turi būti galimas.

3.2.4. Pareiškėja pažymi, kad pervesdama didesnes nei priklauso pagal Loterijų įstatymą sumas labdarai ar paramai, ji nurodo, kad tai yra mokėjimas pagal Loterijų įstatymą ir nesinaudoja Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta lengvata, suteikiančia teisę iš pajamų du kartus atskaityti išmokas, kurios Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos paramai. Taigi, nei valstybei, nei paramos ar labdaros gavėjams žalos nėra padaroma, o pareiškėja nepatiria jokios mokestinės naudos: loterijų organizatorius perveda privalomas labdaros ar paramos sumas anksčiau – viso ataskaitinio kalendorinio ketvirčio laikotarpiu ir nesinaudoja su parama susijusiomis mokestinėmis lengvatomis.

3.2.5. Pareiškėja nurodo, kad sistemiškai aiškinant teisės normas, Taisyklių 24 punkto nuostata, kad labdarą arba paramą juridinis asmuo privalo pervesti labdaros arba paramos gavėjams kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui pasibaigus, iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio penkioliktos dienos turėtų būti aiškinama taip, kad kalendorinio ketvirčio pabaiga yra ataskaitinis periodas, už kurį turi būti paskaičiuojamos išplatintų loterijos bilietų vertės ir atitinkamai labdarai ar paramai privaloma skirti 8 proc. suma, o sumos labdarai ar paramai gali būti pervedamos visu ataskaitiniu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki kito kalendorinio ketvirčio pirmo mėnesio penkioliktos dienos.

3.2.6. Pareiškėja paaiškina, kad labdaros ar paramos teikimas yra specifinė veikla, kuriai keliami tam tikri reikalavimai, t. y. gavėjais gali būti tik Labdaros ir paramos įstatyme nurodyti asmenys, jie privalo turėti atitinkamą statusą, vykdyti visuomenei naudingą veiklą ir pan. Paramos ar labdaros gavėjams dažnai parama ar labdara reikalinga konkretiems projektams, renginiams organizuoti, tam tikrai įrangai pirkti, ir pinigus ar turtą, skirtą paramai ar labdarai, jie nori gauti atitinkamu metu, kad galėtų įgyvendinti savo tikslus. Tačiau, vadovaujantis Komisijos pažodiniu Nutarimo Nr. 1550 aiškinimu, labdarą arba paramą juridinis asmuo privalo pervesti labdaros arba paramos gavėjams nuo kito ketvirčio pirmojo mėnesio pirmos iki penkioliktos dienos, t. y. tik tuo laikotarpiu. Vadinasi, per šį laikotarpį, pareiškėjas privalo pasirinkti paramos ar labdaros gavėjus ir išsiaiškinti, ar parama jiems reikalinga. Nesant įskaitymo galimybės, loterijas organizuojantis asmuo negali pervesti labdaros ar paramos sumų anksčiau, kada tokia pagalba labdaros ar paramos gavėjams yra labiausiai reikalinga. Siekiant paskirstyti paramą ar labdarą nuo mėnesio pirmos iki penkioliktos dienos, išlaukus tris mėnesius, loterijų organizatoriui tektų perduoti pinigus ar turtą bet kokiems paramos ar labdaros gavėjams, neatsižvelgiant į tokių pinigų suteikimo būtinumą, o tai paneigia pačios labdaros ar paramos esmę.

3.2.7. Pareiškėja, vadovaudamasi Civilinio kodekso 2.80 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad juridinių asmenų savarankiškumo apribojimas administraciniais metodais galimas tik įstatymų nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad Loterijų įstatymas bei kiti teisės aktai nedraudžia permokų įskaitymo, Komisija negali, nesant teisinio pagrindo, apriboti tokios bendrovės teisės ir konstatuoti pažeidimą.

3.2.8. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14–192-05 pažymi, kad teisinės valstybės principas bendriausiąja prasme reiškia visuomenės gyvenimo tvarkymą pagal įstatymais įtvirtintas normas ir įstatymo viršenybės pripažinimą visose visuomenės veiklos srityse, tuo tarpu Komisija, konstatuodama pareiškėjos veiksmuose, kuriais prievolė atlikti mokėjimą padaroma anksčiau negu reikalauja teisės aktai, pažeidimą, nesivadovauja įstatymu ir teisinės valstybės pamatinėmis vertybėmis.

Pareiškėja taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A14–1625-05, kuriame konstatuota, kad „teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų“, ir nurodo, kad priešingu atveju įstatymai tampa neveiksmingi, pakertamas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise, sudaromos prielaidos pažeisti žmogaus teises, konstitucinį teisinės valstybės principą, nepaisyti Konstitucijoje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės imperatyvo.

3.2.9. Pareiškėja – UAB „Žalgirio loto“ pažymi, kad, mokėdama labdaros ir paramos sumas anksčiau laiko, nepiktnaudžiavo teisės aktų jai suteiktomis teisėmis, priešingai, stengėsi įvykdyti nustatytą prievolę anksčiau laiko ir pagrįstai bei teisėtai tikėjosi, kad anksčiau laiko įvykdyta prievolė negali pažeisti nustatytų teisės normų ar sukelti neigiamų pasekmių.

4. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2008 m. spalio 7 d. gauti rašytiniai pareiškėjos – UAB „Žalgirio loto“ paaiškinimai (b. l. 139-142), kuriuose pareiškėja pateikia skunde nurodytųjų argumentų papildymus.

II

Atsakovė – Valstybinė lošimų priežiūros komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 93-95) nurodė, kad Nutarimas Nr. N-137 yra teisėtas ir pagrįstas, kad su skunde nurodytais teiginiais ir reikalavimais nesutinka, prašo skundą atmesti, pateikia tokius motyvus.

1.1. Komisija, išanalizavusi pareiškėjos pateiktas didžiųjų loterijų ataskaitas už 2007 metus nustatė, kad UAB „Žalgirio loto“ 2008 m. I ketvirtį labdaros ir paramos gavėjams pervedė 176 447 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt šešis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt septynis litus), t y. 4,49 proc. (8 proc. sudarytų 314 553 Lt (tris šimtus keturiolika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt tris litus)) nuo praėjusio ketvirčio nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės, kuri buvo 3 931 911 Lt (trys milijonai devyni šimtai trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai vienuolika litų). Remiantis pareiškėjos žodiniu paaiškinimu, ankstesniais laikotarpiais labdaros arba paramos gavėjams pervedus didesnes negu teisės aktuose numatytas 8 proc. sumas, šiomis permokomis sumažinta 2008 m. I ketvirčio labdaros ir paramos suma.

1.2. Komisija, susipažinusi su Komisijos administracijos Kontrolės skyriaus Finansinės veiklos analizės ir pinigų plovimo prevencijos poskyrio 2008 m. gegužės 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-287 (b. l. 100), konstatavo, kad pareiškėja, remiantis Loterijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi bei Taisyklių 24 punktu, privalėdama 8 proc. per 2007 m. IV ketvirtį išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams ir pervesti lėšas šiam ketvirčiui pasibaigus iki 2008 m. sausio 15 d., per 2007 m. IV ketvirtį išplatinusi 1 463 670 didžiųjų skaitmeninių ir momentinių netiesioginio ryšio loterijų bilietų (kurių nominali vertė 3 926 699 Lt (trys milijonai devyni šimtai dvidešimt šeši tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt devyni litai)) ir turėdama labdarai arba paramai skirti 314 136 Lt (trijų šimtų keturiolikos tūkstančių vieno šimto trisdešimt šešių litų) sumą, labdarai arba paramai 2008 m. I ketvirtį pervedė tik 176 447 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt šešis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt septynis litus ), ir tai buvo 4,5 proc. nuo 2007 m. IV ketvirtį išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės (skirtumas – 137 689 Lt (vienas šimtas trisdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt devyni litai)); tokiu būdu pareiškėja – UAB „Žalgirio loto“ pažeidė Loterijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Taisyklių 24 ir 30.1 punktus.

2.1. Atsakovė pažymi, kad nei Loterijų arba Labdaros ir paramos įstatymuose, nei Taisyklėse neįtvirtintos nuostatos, kad juridiniai asmenys, organizuojantys didžiąsias loterijas, gali savo pareigą vykdyti anksčiau t. y. pervesti labdarą ir paramą nesibaigus kalendorinių metų ketvirčiui. Loterijų organizavimą reglamentuojantys teisės aktai taip pat nenustato jokių labdaros ir paramos skaidymo ar apskaičiavimo būdų.

2.2. Atsakovė nurodo, jog pareiškėja, teikdama labdarą ir paramą per visą kalendorinį metų ketvirtį siekia dviejų tikslų – teikti labdarą ir paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą ir tokį labdaros ir paramos teikimą užskaityti loterijų organizavimo tvarkos vykdymo prasme (bendrovės 2008 m. liepos 10 d. raštas Nr. 02-2786 (b. l. 131)), kad, remiantis bylos medžiaga, pareiškėja teikė labdarą ir paramą per visą kalendorinių metų ketvirtį ir tokį labdaros ir paramos teikimą prilygina Loterijų įstatyme ir Taisyklėse nustatytos prievolės vykdymui.

Atsakovė pažymi, kad loterijų organizavimą reglamentuojantys teisės aktai nustato labdaros ir paramos skyrimo terminus ir dydį, bet nenustato jokių labdaros ir paramos užskaitymų loterijų organizavimo tvarkos prasme. Labdaros ir paramos įstatyme nustatyta, kad juridiniai asmenys turi teisę teikti bet kokio dydžio labdarą ir paramą bet kuriuo kalendoriniu metų ketvirčio metu, tačiau toks savanoriškas labdaros ir paramos teikimas turėtų būti suprantamas ne loterijų organizavimo tvarkos, Loterijų įstatymo ar loterijų taisyklių vykdymo prasme, o kaip savanoriškas labdaros ir paramos teikimas pagal Labdaros ir paramos įstatymą.

Komisijos nuomone, juridiniai asmenys, organizuojantys didžiąsias loterijas, vykdydami Loterijų įstatymą ir Taisykles, labdarą arba paramą privalo teikti nustatytais terminais ir tvarka t. y. kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui pasibaigus, iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio penkioliktos dienos, o labdaros ir paramos teikimas nuolat, nesilaikant loterijų organizavimo tvarkos (labdaros ir paramos dydžių ir terminų), laikytinas tik savanorišku, o ne privalomu labdaros ir paramos teikimu pagal Loterijų įstatymą ir Taisykles.

3. Dėl administracinių metodų taikymo ir teisinės valstybės principo

Atsakovė pažymi, kad Nutarimu Nr. N-137 jokių papildomų pareigų nenustatė, tik konstatavo, kad pareiškėja, nepervesdama nustatyto dydžio labdaros ir paramos, pažeidė teisės aktų reikalavimus, ir sprendė klausimą dėl poveikio priemonių taikymo pareiškėjai. Komisija,vadovaudamasi Taisyklių 34 ir 35 punktais, turėjo teisę taikyti pareiškėjai poveikio priemones, tačiau, atsižvelgusi į pažeidimo pobūdį, poveikio priemonių netaikė. Taigi, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Komisija nesivadovavo įstatymu ir teisinės valstybės vertybėmis. Priešingai, Komisija, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, įvertino visas faktines aplinkybes, t. y. atsižvelgė į licencijuojamos veiklos pažeidimo pobūdį ir pareiškėjai netaikė teisės aktuose nustatytų poveikio priemonių.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjos – UAB „Žalgirio loto“ atstovas – advokatas Arūnas Šidlauskas, remdamasis skunde, patikslintame skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, papildomai paaiškino, kad Nutarimas Nr. N-137 turi įtakos tolesnei pareiškėjos – UAB „Žalgirio loto“ veiklai: pareiškėja nežino, kaip elgtis, kadangi ateityje galimos poveikio priemonės.

2. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės lošimų priežiūros komisijos atstovas –Komisijos administracijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiasis teisininkas (vyriausiasis specialistas) Arnoldas Dilba (2008 m. rugpjūčio 1 d. įgaliojimas Nr. IVL-456 (b. l. 151)), remdamasis atsiliepime į skundą pateiktais motyvais, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo, rašytinių paaiškinimų ir atsiliepimo motyvus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus bei išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2008 m. gegužės 30 d. priėmė nutarimą Nr. N-137 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ skirtos labdaros ir paramos“ (b. l. 17-18, 97-98), kuriame nustatyta:

Rezoliucinė dalis

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (Žin., 2003, Nr. 73-3341) 24 straipsnio 3 punktu ir 25 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktais, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 739 (Žin., 2001, Nr. 53-1875; 2003, Nr. 16-5266), 5.5, 6.1, 6.2, 6.14 punktais, Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1550 (Žin., 2003, Nr. 116-5264), 24, 34 ir 35 punktais, susipažinusi su Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – Priežiūros komisija) administracijos Kontrolės skyriaus Finansinės veiklos analizės ir pinigų plovimo prevencijos poskyrio 2008 m. gegužės 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-287, Valstybinė lošimų priežiūros komisija (toliau – Priežiūros komisija) nutaria:

1. Konstatuoti, kad: Bendrovė, remiantis Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi bei Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1550, 24 punktu, privalėdama 8 proc. per 2007 metų IV ketvirtį išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams ir pervesti lėšas šiam ketvirčiui pasibaigus iki 2008 m. sausio 15 d., per 2007 metų IV ketvirtį išplatinusi 1 463 670 didžiųjų skaitmeninių ir momentinių netiesioginio ryšio loterijų bilietų (kurių nominali vertė 3 926 699 Lt) ir turėdama labdarai arba paramai skirti 314 136 Lt sumą, labdarai arba paramai š. m. pirmame ketvirtyje pervedė tik 176 447 Lt ir tai sudarė 4,5 proc. nuo IV ketvirtyje išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės (skirtumas 137 689 Lt); taip bendrovė pažeidė Loterijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį (<..> loterijų organizatoriai 8 proc. nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės privalo skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams <...>), Licencijavimo taisyklių 24 (Juridinis asmuo organizuojantis loteriją 8 proc. nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės privalo skirti labdarai arba paramai Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme <...> nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams <..> labdarą arba paramą juridinis asmuo privalo pervesti kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui pasibaigus, iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos<...>) ir 30.1 (Licencijos turėtojas privalo vykdydamas licencijoje nurodytą veiklą, laikytis įstatymų, kitų teisės aktų ir šių Taisyklių reikalavimų) punktus.

2. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniame laikotarpyje (2007 m. IV ketvirtyje) bendrovė pervedė didesnes labdaros ir paramos sumas negu nustatyta teisės aktuose, bendrovei poveikio priemonių netaikyti, kartu atkreipiant bendrovės dėmesį į tai, kad ateityje privalu griežtai laikytis Licencijavimo taisyklėse numatytos labdarai arba paramai skirtų lėšų pervedimo tvarkos bei terminų.

2. Pareiškėja – UAB „Žalgirio loto“ prašo teismo, be kita ko, panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2008 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. N-137 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ skirtos labdaros ir paramos“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Sprendžiant, ar pareiškėjos prašymas yra pagrįstas, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste būtina išsiaiškinti Loterijų įstatymo 7 straipsnyje, Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklių 24 ir 30.1 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą.

2.1. Pažymėtina, kad pagal Loterijų įstatymo 7 straipsnį loterijų organizatoriai 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės privalo skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams. Šioje įstatyminėje nuostatoje įtvirtinta imperatyvi loterijų organizatorių pareiga 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams. Nors pagal Labdaros ir paramos įstatymą (2000 m. liepos 11 d. redakcija), jo 2 straipsnį, tiek labdara, tiek parama yra savanoriško pobūdžio, tačiau minėtoji loterijų organizatorių pareiga 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams yra privaloma ir nesavanoriška. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Loterijų įstatyme nėra nuostatų, kokia tvarka bei terminais minėtos piniginės lėšos turi būti skiriamos labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams.

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1550 „Dėl Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklių 24 punkte nustatyta, jog juridinis asmuo, organizuojantis loteriją, 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės privalo skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams; labdarą arba paramą juridinis asmuo privalo pervesti labdaros arba paramos gavėjams kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui pasibaigus, iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio penkioliktos dienos. Taigi, Taisyklių 24 punkte yra nustatyta ne tik imperatyvi loterijų organizatorių pareiga 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams (ji identiška Loterijų įstatymo 7 straipsnyje nustatytajai pareigai), bet ir tvarka bei terminai, kuriais minėtos piniginės lėšos turi būti skiriamos labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams, o būtent – labdarą arba paramą juridinis asmuo privalo pervesti labdaros arba paramos gavėjams kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui pasibaigus, iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio penkioliktos dienos. Aiškinant pastarąją Taisyklių 24 punkto nuostatą konstatuotina, jog ji taip pat įtvirtina imperatyvią pareigą loterijų organizatoriams, tačiau šios pareigos turinį lemia pirminė (kartu ir įstatyminė) loterijų organizatorių pareiga 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams: vadinasi, abi šias pareigas – pirma, pareigą 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams ir, antra, pareigą labdarą arba paramą pervesti labdaros arba paramos gavėjams kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui pasibaigus, iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio penkioliktos dienos, reikia aiškinti sistemiškai, t. y. kartu (neatsiejant vieną nuo kitos). Nei Loterijų įstatyme, nei Taisyklėse nėra draudžiama loterijų organizatoriams pareigą 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams įvykdyti išankstiniais mokėjimais, t. y. pervedant pinigines lėšas Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams daugiau negu 8 procentus nominalios išplatintų per ketvirtį loterijos bilietų vertės. Kadangi, kaip minėta, loterijų organizatorių pareiga 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams yra privaloma ir nesavanoriška, todėl aiškinti, esą per ketvirtį pervesta permoka (virš 8 procentų nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės) yra savanoriškas pagal Labdaros ir paramos įstatymą, jeigu pats loterijos organizatorius tokio pervedimo nelaiko savanorišku pervedimu, negalima. Priešingas aiškinimas būtų nesisteminis, t. y. atliktas aiškinant vieną pareigą (pareigą 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams) ir kitą pareigą (pareigą labdarą arba paramą pervesti labdaros arba paramos gavėjams kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui pasibaigus, iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio penkioliktos dienos) atsiejant vieną nuo kitos.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, mokesčių teisėje valstybė nustato galimybę subjektams vykdyti valstybės nustatytų mokesčių permokų užskaitą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 1K-199 patvirtintos Mokesčių permokos įskaitymo mokesčio nepriemokai ir skoloms valstybei padengti taisyklės (2007 m. rugpjūčio 1 d. redakcija)). Pažymėtina, kad mokestinius santykius reguliuoja viešosios teisės normos. „Šioms normoms būdingas subordinacinis (imperatyvus) teisinio reguliavimo metodas, kurio esmė yra ta, kad teisinių santykių subjektų veika griežtai reglamentuota teisės normose, jų teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos, o veikos pasirinkimo laisvės paprastai nėra. Nors mokestiniai teisiniai santykiai pagrįsti asmens pavaldumo principu, tačiau minėto teisinio reguliavimo metodo taikymas riboja valstybinės institucijos subjekto veikos besąlyginį valdingumą, įpareigodamas instituciją, jos pareigūną, realizuojantį valdingus įgalinimus, veikti vadovaujantis bendraisiais viešosios teisės principais, kurių vienas reikšmingiausių – įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas, reiškiantis, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus, o atlikdamas administracinius veiksmus, susijusius su asmens teisėmis ir laisvėmis, šis subjektas negali peržengti jam įstatymų suteiktos kompetencijos ribų (Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. plenarinės sesijos nutartis (Administracinė byla Nr. A-11-648-2003)). Pažymėtina ir tai, kad loterijų organizavimo santykius reguliuojančios normos taip pat yra viešosios teisės normos. Todėl tai, kad loterijų organizatorių įstatyminė pareiga 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams yra imperatyvi, lemia ir tai, kad, kol įstatymais ar kitais teisės aktais nėra tiksliai sureguliuota, loterijų organizatorių per ketvirtį pervesta permoka (virš 8 procentų nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės) nėra savanoriškas pagal Labdaros ir paramos įstatymą, jeigu pats loterijos organizatorius tokio pervedimo nelaiko savanorišku pervedimu, o bet koks viešojo administravimo subjektas, inter alia Valstybinė lošimų priežiūros komisija, paneigdama sisteminį loterijų organizavimo santykius reguliuojančių teisės aktų aiškinimą, negali savo sprendimais nustatyti tokių apribojimų ir/ar pareigų loterijų organizatoriams, kurių nėra įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad konstituciniams teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (kad jie yra konstituciniai nurodyta Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d. nutarime) prieštarautų toks įstatymų aiškinimas, kad, kai loterijų organizatoriai, laikydami, jog jie vykdo įstatyme įtvirtintą imperatyvią pareigą ir nesavanoriškai teikia labdarą ir paramą, viešojo administravimo subjektas aiškintų, jog tai yra savanoriškas labdaros ir paramos teikimas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Taisyklių 24 punkto nuostatos nereiškia, jog jos loterijų organizatoriams draudžia iš anksto atlikti pareigą 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams sumokant permokas ir jas vėliau užskaityti kaip sekančių laikotarpių (kalendorinių ketvirčių) labdaros ir paramos mokėjimus.

2.3. Taisyklių 30.1 punkte nustatyta, kad licencijos turėtojas privalo, vykdydamas licencijoje nurodytą veiklą, laikytis įstatymų, kitų teisės aktų ir šių Taisyklių reikalavimų. Taigi, ši norma yra bendro pobūdžio, įpareigojanti licencijos turėtoją laikytis teisėtumo principo.

3. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste ginčas kilo iš esmės dėl minėtų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo, o pareiškėjos prašymas panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2008 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. N-137 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ skirtos labdaros ir paramos“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą yra grindžiamas minėtų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo ydingumu. Atsakovė neginčija, jog pareiškėja atlieka mokėjimus Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams, jos nuomone, per ketvirtį pervesta permoka (virš 8 procentų nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės) yra savanoriškas mokėjimas pagal Labdaros ir paramos įstatymą, o todėl permokas vėliau užskaityti kaip sekančių laikotarpių (kalendorinių ketvirčių) labdaros ir paramos mokėjimus negalima.

Šiame sprendime minėta, kad nei Loterijų įstatyme, nei Taisyklėse nėra nuostatų, draudžiančių loterijų organizatoriams iš anksto atlikti pareigą 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams sumokant permokas ir jas vėliau užskaityti kaip sekančių laikotarpių (kalendorinių ketvirčių) labdaros ir paramos mokėjimus. Todėl konstatuotina, jog pareiškėjos – UAB „Žalgirio loto“ skundas tenkintinas, o Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2008 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. N-137 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ skirtos labdaros ir paramos“ naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

4. Pareiškėja taip pat prašo priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ir pateikia mokėjimo nurodymo Nr. 73 kopiją (b. l. 2), kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, iš viso 122,70 Lt (vienas šimtas dvidešimt du litai ir 70 centų). Todėl pareiškėjai priteistinos šios išlaidos – 122 ,70 Lt (vienas šimtas dvidešimt du litai ir 70 centų).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos – UAB „Žalgirio loto“ skundą atsakovei – Valstybinei lošimų priežiūros komisijai dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2008 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. N-137 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ skirtos labdaros ir paramos“ panaikinimo ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo patenkinti: Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2008 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr. N-137 „Dėl UAB „Žalgirio loto“ skirtos labdaros ir paramos“ panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, taip pat pareiškėjai – UAB „Žalgirio loto“ iš atsakovės – Valstybinės lošimų priežiūros komisijos priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu – iš viso 122,70 Lt (vieną šimtą dvidešimt du litus ir 70 centų).

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.