- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- ATP-879-380/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00790-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- J. V.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. V. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. 2014 m. rugsėjo 21 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 21 d., apie 09.32 val., kelio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, vairavo automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,49 promilių girtumas).
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo J. V. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal ATPK 126 str. 1 d. administracinę nuobaudą – 1000 Lt (289 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m.
Šalies argumentai
J. V. atstovas advokatas Edvardas Staponkus apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimą pakeisti. Taikyti ATPK 30¹ str. ir J. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatyti ne daugiau 10 mėn. Pirmosios instancijos teismo buvo prašoma įvertinti tai, kad J. V. visiškai pripažino savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, dėl to gailisi, alkoholiniai gėrimai buvo vartoti ne sulaikymo dieną, o dieną prieš tai sulaukus svečių iš užsienio. Tai nebuvo J. V. tyčinis elgesys, kad jis neblaivus sėstų už vairo. Jis buvo įsitikinęs, kad vakare bei nakties metu gerai pailsėjo, jokių neigiamų alkoholio vartojimo pasekmių ryte nejautė, vairavo automobilį įsitikinęs, kad yra blaivus. J. V. nėra baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam. Be to nustatytas labai nedidelis neblaivumas virš įstatymu nustatytos leistinos normos. J. V. turi sveikatos problemų, po atliktos operacijos yra neįgalus. Mano, kad nėra nustatyta, kad J. V., sėsdamas prie automobilio vairo, būtų žinojęs ar įtaręs apie savo neblaivumą, tai yra šį administracinį teisės pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Ši papildoma aplinkybė, kuri yra viena iš esminių, teismo neįvertinta, nors turi didelę reikšmę individualizuojant nuobaudą.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą netenkinti, palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimą. Byla išnagrinėta pilnutinai įvertinus visas įvykio aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliantas kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimą, taikyti ATPK 30¹ str. – sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
ATPK 126 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi už minėto pažeidimo padarymą yra numatyta viena pagrindinė administracinė nuobauda, kuri skiriama kartu su papildoma – su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl administracinės nuobaudos J. V. paskyrimo įvertino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), yra neįgalus asmuo (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), bei paskyrė jam sankcijoje numatytos baudos minimumą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Pažymėtina, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra reikšminga tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Tokią nuobaudą laikyti per griežta nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė tėra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama parenkant skirtinos nuobaudos rūšį ir dydį. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam pačiam ir kitiems asmenims, dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. J. V. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – neblaivus vairavo transporto priemonę, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. J. V. nustatytas 0,49 promilių girtumas negalėjo atsirasti dėl neatsargumo, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Nes tik pats J. V. pasirinko laiką kada vartoti alkoholį ir kada vairuoti transporto priemonę, tik jis pats turėjo įvertinti savo būklę ir tik jis už tai buvo atsakingas. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. V. vartojo alkoholį dėl neatsargumo, todėl jis tyčia vartodamas alkoholį, tikrai privalėjo suprasti ir suprato, kad po to vairuodamas transporto priemonę, gali būti neblaivus. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo. Be to nustatytas 0,49 promilių girtumas, nėra pagrindas pripažinti, jog J. V. organizme rastas alkoholio kiekis tik nežymiai viršijo leistiną normą (0,41 promilės).
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. V. atsakomybė pagal ATPK 126 str. 1 d. individualizuota tinkamai, nuobauda jam paskirta teisingai, ji nėra aiškiai per griežta, nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. V. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.