Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Jurgitai Jakumaitei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. sunkiai ir nežymiai sutrikdė sveikatą žmogui, o būtent: 2015 m. sausio 14 d. apie 19 val. 40 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl to, kad netinkamai įvertino S. Š. ir A. G. veiksmus, kai pastarieji guldė jį miegoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevisiškai atsibudęs po miego, pamanė, kad jį puola, ir išsigandęs, turimu peiliu vieną kartą dūrė S. Š. į kaklo sritį, tuo padarydamas durtinį-pjautinį kaklo sužalojimą su durtine-pjautine kaklo žaizda, esančia kaklo priekiniame paviršiuje bei žaizdos kanalu sužalojusiu paviršines venas ir arterijas bei kiauryminiu trachėjos sužalojimu, kas remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.7. punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką R. M. pasišalindamas iš kambario prabėgdamas pro A. G., šiam stovint į jį nugara, dūrė peiliu du kartus A. G. į dešinės kojos šlaunį, padarydamas dvi durtines-pjautines žaizdas dešiniosios šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusįjį S. Š. iki įvykio pažinojo, kartu su juo dirbo toje pačioje darbovietėje. A. G. iki įvykio nepažinojo. Tuo metu 3-4 mėn. niekur nedirbo, gyvena pas tetą (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną atėjo pas nukentėjusįjį R. M. į jo namus – bendrabučio kambarį, paprašė pas jį laikinai pagyventi. Jam atėjus R. M. buvo blaivus. Su savimi atsinešė maisto, alkoholinių gėrimų – degtinės, vyno ir alaus, cigarečių. Pas R. M. į namus atėjo nukentėjusysis A. G.. Trise vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo neblaivus, todėl užmigo. Netrukus pajuto, kad jį kažkas liečia, judina. Atmerkęs akis nesuprato, kur jis yra. Griebė peilį ir juo kažkam dūrė. Peilis buvo nedidelis, panašus į virtuvinį, nedidele plastmasine rankena, geležtė neilga, apie 15-20 cm. Jis nesuvokė kas vyksta, dūrė tiesiai prieš save, pajuto kad dūrė žmogui, tačiau kur pataikė ir kam įdūrė, nepamena. Nepamena, kiek kartų dūrė peiliu. Griebėsi peilio, nes anksčiau jau buvo užpultas. Išsigando, išbėgo į 4 aukšto koridorių, beldėsi į kambarių duris, tačiau niekas neatidarė. Buvo tamsu ir jam pasirodė, kad jį kažkas vejasi. Pamatęs moterį su vyru paprašė jų iškviesti policijos pareigūnus. Tuo metu nesuvokė ką daro. Po to išbėgo į lauką, peilį buvo įsikišęs į kišenę. Nepajuto kaip peiliu sužalojo A. G.. Bėgdamas peilį išmetė. Pasislėpė namuke-garaže, kur jį sulaikė policijos pareigūnai. Kadangi be jo, R. M., S. Š. kambaryje nieko nebuvo, A. G. sužalojo jis. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl visų įvykio aplinkybių nepamena. Sutinka su pareikštu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštu ieškiniu. Nukentėjusiųjų atsiprašo. Pasižada žalą atlyginti.

Iš 2015-01-16 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), penktame aukšte, durys rakinamos kodine spyna, bendrabučio tipo, kambarys Nr. (duomenys neskelbtini), kambaryje matosi girtavimo požymiai, ant abiejų sofų lovų masyvios į kraują panašios dėmės. Centre kambario stalas, ant kurio mėtosi obuoliai, apipilti rusvu skysčiu, tuščias 250 g butelis nuo degtinės „Stumbras“, kitame buteliuke apie 50 g likusio skysčio, tokios pat rūšies degtinės, ties lova mėtosi ant žemės stikliukas, ant grindų prie lango mėtosi peilio plastikinė apsauga juodos spalvos, ties sekcija esančia prie lovos mėtosi dėklas cigaretėms, ant stalo krauju sumirkęs rankšluostis, ties lova grindys su kraujo krešuliais (1 t., b.l.9-34).

Iš 2014-03-18 apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėti daiktai, paimti įvykio vietos apžiūros metu, buteliukai nuo degtinės „Stumbras“- 2 vnt., dėžutė su buteliuku su maisto papildu „Šaltalankių aliejus“, metalinė dėžutė cigaretėms, stikliukas, žiebtuvėlis, peilio plastikinis juodos spalvos įdėklas (1 t., b.l.37- 43).

Iš 2014-03-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daiktai, kuriuos nukentėjusysis S. Š. pateikė, kaip R. M. priklausančius daiktus, kurie po nusikaltimo buvo palikti jo bute, mobilaus telefono pakrovėjas, vaistai, tušinukas, kepurė, drabužiai (1 t., b.l. 68-75).

Iš 2015-03-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas R. M. mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, kurį nukentėjusiojo sesuo H. T. pateikė tyrimui (1 t., b.l. 134-136).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 120/15(03) nustatyta, kad S. Š. padarytas durtinis-pjautinis kaklo sužalojimas su durtine-pjautine kaklo žaizda, esančia kaklo priekiniame paviršiuje bei žaizdos kanalu sužalojusiu paviršines venas ir arterijas, bei kiauryminiu trachėjos sužalojimu, esančiu žemiau trachėjos I žiedo, II ir III trachėjos žiedų srityje. Sužalojimas padarytas 2015-01-14 tiesiogiai trauminiu būdu paveikus kaklo priekinį paviršių kietu aštriu duriančias pjaunančias savybes turinčiu daiktu/įrankiu, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Durtinis-pjautinis kaklo sužalojimas su kiauryminiu trachėjos sužalojimu, remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.7. punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymo mastas (1 t., b.l. 80-81).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 115/15(03) matyti, kad A. G. buvo padarytos dvi durtinės-pjautinės žaizdos dešiniosios šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje. Sužalojimai įgauti dviejų trauminių poveikių pasekoje galimai 2015-01-14, nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 126-127).

Iš 2015-01-19 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelų matyti, kad įtariamasis R. M. savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l.173-189).

Iš 2015-01-20 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelių matyti, kad nukentėjusysis S. Š. savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 57-66).

Iš 2015-01-16 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelių matyti, kad nukentėjusysis A. G. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 109-116).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusysis A. G. atpažino R. M. kaip asmenį, kuris 2015-01-14 sužalojo jį į dešinę šlaunį bei perpjovė gerklę S. Š. (1 t., b.l. 102-108).

Iš alkotesterio Drager Alcotest 3810 parodymų kvito matyti, kad kaltinamajam R. M. 2015-01-18 12.20 val. nustatytas 2.87 prom. girtumas (1 t., b.l. 150).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. M. dūrė peiliu nukentėjusiajam S. Š. į kaklo sritį, padarydamas durtinį-pjautinį kaklo sužalojimą su durtine-pjautine kaklo žaizda, esančia kaklo priekiniame paviršiuje bei žaizdos kanalu, sužalojusiu paviršines venas ir arterijas bei kiauryminiu trachėjos sužalojimu. Minėti sužalojimai sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. Š. sveikatą. Kaltinamasis R. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ir duodamas parodymus teisme, prisipažino 2015-01-14 dūręs nukentėjusiajam S. Š., tik negalėjo paaiškinti visų įvykio aplinkybių. Kaltinamasis paaiškino, kad įvykio metu kartu su nukentėjusiaisiais S. Š. ir jo draugu A. G. vartojo alkoholinius gėrimus, užmigęs pajuto, kad jį kažkas liečia. Staigiai pabudęs ir pamanęs, kad jį puola, peiliu dūrė šalia esančiam asmeniui. Kadangi daugiau kambaryje pašalinių asmenų nebuvo, teigia, kad nukentėjusiajam peiliu dūrė jis, R. M.. Nukentėjusysis A. G. atpažino kaltinamąjį R. M. kaip asmenį, kuris peiliu sužaloji jį bei nukentėjusįjį S. Š.. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, jo parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus kituose įrodymuose. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam S. Š. padarytas durtinis-pjautinis kaklo sužalojimas su durtine-pjautine kaklo žaizda, esančia kaklo priekiniame paviršiuje bei žaizdos kanalu, sužalojusiu paviršines venas ir arterijas bei kiauryminiu trachėjos sužalojimu, sužalojimas padarytas kietu aštriu duriančias pjaunančias savybes turinčiu daiktu, dėl nukentėjusiajam S. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tą dieną buvo girtaujama, tyčia sužalojo nukentėjusįjį S. Š., ir dėl to jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Byloje surinktos ir ištirtos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusįjį S. Š. peiliu sužalojo kaltinamasis R. M.. Kaltinamojo R. M. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą R. M. padarė tiesiogine tyčia: durdamas peiliu nukentėjusiajam, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – sunkų nukentėjusiojo R. M. sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis R. M. prabėgdamas pro A. G. tyčia du kartus dūrė peiliu A. G. į dešinės kojos šlaunį, padarydamas dvi durtines-pjautines žaizdas dešiniosios šlaunies viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis pripažino galėjęs sužaloti A. G., tačiau dėl girtumo ne viską atsimena.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. M., atėjęs į S. Š. butą ir durdamas peiliu A. G. į dešinės kojos šlaunį, numatė, kad gali sukelti nukentėjusiajam sužalojimus ir veikė tiesiogine tyčia, nes jis suvokė daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numatė pavojingų padarinių kilimą, ir jų norėjo. Kaltinamojo R. M. padaryta veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Kaltinamasis R. M. padarė vieną sunkų smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Anksčiau jis buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, tačiau teistumai išnykę. Kaltinamasis R. M. nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo, jokio pragyvenimo šaltinio neturėjo. R. M. prisipažino padaręs nusikaltimus, atsiprašė nukentėjusiųjų ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarinių. Nukentėjusieji jokių materialinių pretenzijų kaltinamajam neturi. Šios aplinkybės pripažįstamos kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusieji įvykio metu taip pat buvo neblaivūs, nes kartu su kaltinamuoju tą vakarą girtavo, ir nors nukentėjusieji neskatino kaltinamąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš juos, tačiau savo elgesiu, girtumu nesutrukdė išvengti nustatytų padarinių. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamajam R. M. skiriamos BK 135 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijoje numatyti šių bausmių vidurkiai. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 2 p., už R. M. padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

Kardomoji priemonė – suėmimas, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (1 t., b.l. 163-164).

Kaltinamasis R. M. prisipažino padaręs nusikaltimus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo R. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. sausio 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo (1 t., b.l. 156-157, 163-164).

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 528,60 Eur civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo R. M. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (1 t., b.l. 89-96). Nukentėjusysis S. Š. dėl kaltinamojo R. M. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos -528,60 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašais ( t.1, b.l. 92-93. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis R. M., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo R. M. priteisiama 528,60 Eur Klaipėdos teritorinė ligonių kasai.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilio plastikinis juodos spalvos įdėklas, saugomas Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo skyriaus trečiajame skyriuje (1 t., b.l. 45), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2015-02-03 nutarimu nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į R. M. visų rūšių turtą (kilnojamą, nekilnojamą, pinigines lėšas, tame tarpe bankų sąskaitose), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas, nes nenustatyta, kad R. M. turi turto.

Elektroninės laikmenos (2 CD), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje (2 tome prie viršelio).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamojo R. M. priteisti 69,48 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Prašyme nurodė, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 ( Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011; 2014, Nr. 2014-12121), 14.1.2.1. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 69,48 Eur, ir prašo jas priteisti valstybės naudai iš kaltinamojo R. M.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šioje byloje kaltinamajam R. M. gynėjas paskirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nes kaltinamasis yra suimtas. BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet ne privalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Vadovaujantis šia nuostata, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kaltinamojo gynėjo dalyvavimas yra privalomas, kai kaltinamasis yra suimtas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra nepagrįstas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas priteisti iš kaltinamojo R. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. – trijų (3) metų laisvės atėmimo bausmę;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. – šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą trijų (3) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą dvejiems (2) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti R. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. sausio 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Kaltinamajam R. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 528,60 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo R. M. 528,60 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. M. visų rūšių turtą (kilnojamą, nekilnojamą, pinigines lėšas, tame tarpe bankų sąskaitose), nustatytą 2015-02-03 Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš kaltinamojo R. M. 69,48 Eur valstybės naudai, atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilio plastikinį juodos spalvos įdėklą, saugomą Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo skyriaus trečiajame skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Elektronines laikmenas (2 CD), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtas kaltinamasis nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.