- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-25
- Bylos Nr.
- 1S-331-511/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Pareiškėjas
- D. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. K. skundą dėl 2014-03-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01102-11, paliekant galioti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės S. Kairienės 2013-12-09 ir vyr.prokurorės J. Činčikienės 2014-01-28 nutarimus,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2011-09-09 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate pagal D. K. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01102-11 dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2012-12-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 nutartimi buvo patenkintas D. K. skundas ir panaikinti prokurorų 2012-12-06 bei 2013-01-15 nutarimai ir atnaujintas ikiteisminis tyrimas.
Atlikus papildomus procesinius veiksmus, Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2013-12-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
Panevėžio apygardos prokuratūros vyr.prokurorės 2014-01-28 nutarimu atmestas pareiškėjos D. K. skundas dėl 2013-12-09 prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.
Skundžiama 2014-03-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atmestas pareiškėjos D. K. skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01102-11, paliekant galioti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės S. Kairienės 2013-12-09 ir vyr.prokurorės J. Činčikienės 2014-01-28 nutarimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. K. skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-04 nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01102-11. Mano, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai, o jos skundai išnagrinėti neobjektyviai, nenurodant motyvų, kuriais grindžiami skundo atmetimai. Pareiškėja pabrėžia, kad išvados dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo R. J. veiksmuose akivaizdžiai prieštarauja aplinkybėms, kurios nustatytos nenuginčijamų, rašytinių įrodymų pagrindu. Jos manymu, nurodydama tikrovės neatitinkančius paskolos paėmimo tikslus, kaip įtikinamą priežastį paskolos paėmimui, R. J. ją apgavo, kas patvirtina pastarosios veiksmų tyčią, savanaudiškumą, BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Teigia, kad jos turtinė teisė pažeista realiai, o pažeidimas sudaro nusikaltimo sudėties požymius, nes civiliams santykiams nėra būdinga apgaulė tikslu užvaldyti svetimą turtą iš savanaudiškų paskatų. Pareiškėjos teigimu, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakanka tam, kad konstatuoti, jog paskola iš jos buvo gauta apgaulės būdu. Skundu nesutinkama su prokurorės padaryta išvada, jog R. J. pinigus skolindavosi neturėdama tyčios nuslėpti UAB „D“ finansinių sunkumų, UAB „D“ pinigų skolinimosi metu finansinių sunkumų neturėjo ir dalį pasiskolintų pinigų R. J. grąžino. Pareiškėja pažymi, kad visiškai nesiremiama bankroto administratoriaus pranešimu, kuris patvirtina, jog 2007 m. į UAB „D“ kasą nebuvo įnešta 150 000 Lt, o šios bendrovės akcininkė per visą laikotarpį iki 2009 m. į kasą įnešė tik 129 000 Lt. Pareiškėjos teigimu, yra akivaizdu, kad R. J., sakydama, jog skolinasi pinigus verslui nurodė melagingą faktą, kuris ir nulėmė jos sprendimą padėti jai. Mano, kad UAB „D“ buvo naudojama tik pinigų išviliojimui. Teigia, kad nutarime nurodoma, jog bendrovės veikla buvo pelninga, tačiau visiškai neįvertinti tai paneigiantys kitų asmenų, pavyzdžiui M. K., R. K., R. B. parodymai. R. J. nuslėptus UAB „D“ finansinius sunkumus patvirtina ir byloje esantys duomenys apie vykdomąsias bendrovės bei pačios R. J. bylas, bet šie faktai visiškai neįvertinti. Skunde pažymima, kad tik ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pervesta 4000 Lt suma. Pareiškėja taip pat mano, kad turėjo būti įvertintas ir tas faktas, jog R. J. galimai veikė kartu su UAB „D“ buhaltere A. L., kuri duodama paaiškinimus nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie R. J. pasiskolintų lėšų investavimą į bendrovės veiklą, kuomet realiai pinigai nebuvo įnešami, nebuvo įgytas ir koks nors turtas. Taip pat liudytoja melagingai nurodė dariusi piniginius pavedimus iš savo asmeninės sąskaitos į jos sąskaitą, tačiau tokie melagingi parodymai prokurorės nevertinti. Be to, byloje nustatyta, kad A. L. UAB „D“ pinigines lėšas tariamai ūkio išlaidoms pervesdavo į savo sąskaitą, o vėliau tas lėšas pervesdavo į R. J. sąskaitą, kas sudaro pagrindą teigti, jog pinigai ne tik nebuvo įnešami į bendrovės veiklą, bet atvirkščiai – pagal sukurtą schemą iš bendrovės pinigai buvo pasisavinami. Pareiškėja teigia, kad visiškai nepagrįstas yra vyr.prokurorės teiginys, kad 150 000 Lt yra užpajamuoti kaip akcininko, R. J. dukters L. K. paskola, nes tokių duomenų ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra. Skunde pažymima, kad vyr. prokurorės nutarime visiškai nepagrįstai teigiama, kad ji neprieštaravo, jog skolą pagal vekselį grąžintų ne UAB „D“, o R. J.. Pareiškėja teigia taip neteigusi, pinigus skolinusi fiziniam asmeniui – R. J., todėl tokie prokurorės teiginiai rodo tyrimo paviršutiniškumą ir prokurorės nesigilinimą į jos nurodytas aplinkybes.
Skunde teigiama, kad skundžiamoje teismo nutartis yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta, teismo argumentai neteisėti ir nelogiški. Nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad nėra galimybės patikrinti, ar R. J. paskolintas lėšas panaudojo UAB „D“ veiklai, nes medžiagoje esantys duomenys apie piniginius UAB „D“ srautus patvirtina, kad R. J. (nei jos dukra) jai paskolintus pinigus bendrovės veiklai nepanaudojo, pinigų bendrovei neteikė nei per banką, nei per kasą. Pareiškėja pažymi, jog pinigų judėjimui įvertinti galima pasinaudoti BPK 89 str. kreipiantis dėl išvados.
Taip pat pareiškėja teigia, kad visiškai nelogiškas yra patarimas kreiptis su civiliniu ieškiniu, nes jos atžvilgiu esant padarytam nusikaltimui tai ji gali padaryti BPK 109 str. tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Ikiteisminio tyrimo metu nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 str. 1 d. 1 ir 2 p., dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui surašyti (BPK 218 str.), yra išimtinai prokuroro kompetencija. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka. Prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo (jo atstovo) pozicija aptartais klausimais, tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Ikiteisminis tyrimas gali būti nutrauktas tik tuomet, kai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės.
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas R. J. atžvilgiu nutrauktas neįvertinus visų bylos aplinkybių, o pats sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjos D. K. nurodytų aplinkybių nėra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas surinktais bylos duomenimis.
Skundžiamame nutarime akcentuojama, jog R. J. pinigus skolinosi verslo tikslais, tikėdamasi išspręsti įmonėje buvusias finansines problemas ir iš įmonės gauti pelno, pasiskolintus pinigus stengdavosi atiduoti, mokėjo palūkanas, neturėjo tyčios sukčiauti. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje teigiama, jog kilęs ginčas tarp pareiškėjos ir R. J. yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, nes prievolių nevykdymas ar netinkamas vykdymas yra civilinės teisės klausimai, jog iškilusį ginčą pareiškėja galėjo ir gali spręsti teisme civilinio proceso tvarka.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė gali pasireikšti ir tokiais veiksmais, kaip minėtų asmenų suklaidinimas tyčia nurodant neteisingus duomenis, arba nutylint esmines jų apsisprendimui aplinkybes dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo. Byloje yra duomenų, jog 2007-03-08 pagal paskolos sutartį pasiskolindama iš D. K. 150000 Lt, R. J. turėjo didelių įsiskolinimų kitiems asmenims ir galėjo nuslėpti nuo D. K. esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, o tokie veiksmai gali būti vertinami kaip nukentėjusiojo apgaulė. Skundžiamame prokuroro nutarime teigiama, jog bendrovės UAB „D“ veikla buvo pelninga, tačiau neįvertinti kiti ikiteisminio tyrimo duomenys - M. K., R. K., R. B. parodymai, niekaip neįvertinti byloje esantys duomenys apie skolininkės R. J., o taip pat ir UAB „D“ teismo vykdomąsias bylas (T.1, b. l. 101-112). Be to, bylos duomenimis D. K. pinigus skolino ne įmonei UAB „D“, o fiziniam asmeniui R. J.. Šios aplinkybės skundžiamame prokuroro nutarime neįvertintos ir motyvuotai dėl jų nepasisakyta.
Taip pat neįvertinti bylos duomenys, jog pagal R. J., skolindamasi iš D. K. pinigus, nukentėjusiajai D. K. pagal jos parodymus nurodė, jog problemų nekils, nes už šiuos pinigus bus perkama žemės darbų technika. R. J. parodė, jog ji D. K. sakė, kad planuoja pirkti iš Italijos minikrautuvus, jog tam verslui pradėti reikalingi 170 000 Lt, o techniką iš italų reikia įsigyti už grynuosius pinigus. Tačiau iš surinktų bylos duomenų matyti, jog po paskolos sutarties sudarymo UAB „D“ 2007-04-25 įsigijo 103631,12 Lt vertės technikos lizingo būdu, sumokant tik 21762,53 Lt pradinę įmoką, o ne paskolintą sumą grynaisiais pinigais, taip atsiskaitant su pardavėju (3 t., 142-177 b.l.). Todėl ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nepašalintos abejonės, jog iš D. K. pasiskolintos lėšos nebuvo naudojamos R. J. žadėtu būdu.
Skundžiamame prokuroro nutarime nurodoma, jog iš D. K. pasiskolinti pinigai buvo panaudoti bendrovės veiklai ir užpajamuoti įmonėje kaip L. K. paskola. Tačiau šis prokuroro nutarimo teiginys nėra pagrįstas bylos duomenimis. Pagal BUAB „D“ bankroto administratorius 2012-06-04 pranešimo duomenis į UAB „D“ kasą akcininkė L. K. įvairiomis sumomis grynaisiais pinigais įnešė apie 150 000 Lt per pakankamai ilgą laikotarpį nuo 2007-03-08 iki 2009-06-29 (3 t., 135-140 b.l.), todėl minėta prokuroro nutarime nurodyta išvada apie iš D. K. 2007-03-08 gautos 150000 Lt paskolos įnešimą į UAB „D“ sąskaitą nėra pagrįsta surinktais duomenimis. Be to, atlikto ikiteisminio tyrimo kontekste neįvertinti duomenys apie piniginių lėšų judėjimą iš UAB „D“ į R. L. sąskaitą, o po to į R. J. sąskaitą ir tuo motyvuotai nepaneigta kylanti prielaida, jog nebuvo įnešti į bendrovės veiklą, bet pagal sukurtą schemą pasisavinami.
Pastebėtina ir tai, jog nors prokuroro nutarime nurodoma, jog R. J. mokėjo D. K. paskolos palūkanas bei grąžino dalį paskolos, tačiau kiek iš viso sumokėta palūkanų bei grąžinta paskolos, nekonstatuota.
Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, prokurorų išvados dėl R. J. tyčios sukčiauti nebuvimo nėra pakankamai argumentuotos bei pagrįstos, neįvykdyti BPK 2 str. keliami reikalavimai. Esant aptartiems trūkumams, pripažinti pagrįstu ir teisėtu 2013-12-09 prokurorės nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nėra pagrindo. Todėl skundžiami Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2013-12-09 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo byloje nutraukimo, vyr. prokurorės 2014-01-28 nutarimas bei dėl jų priimta Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-03-04 nutartis panaikintini.
Pažymėtina, jog iš naujo tiriant bei vertinant, ar R. J. veika turi BK 182 str. 2 d. numatyto sukčiavimo požymių, atsižvelgtina ir į tai, jog sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui, tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Be to, atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo yra svarbus nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais. Todėl turėtų būti motyvuotai įvertinti ne tik R. J. veiksmai, bet ir pastarosios aplinkybės.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 442 str. 1 d. 2 p. teismas
NUTARIA:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-03-04 nutartį, kuria atmestas D. K. skundas ir priimti naują sprendimą:
panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2013-12-09 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01102-11 nutraukimo bei Panevėžio apygardos prokuratūros vyr. prokurorės 2014-01-28 nutarimą, kuriuo atmestas D. K. skundas.
Ši nutartis neskundžiama.