Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Liudo Žuklio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-61588-17, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-09-27 Ukmergės r. apyl. teismo, pagal LR BK 178 str., 1 d., 178 str., 2 d., 178 str., 4 d., BK 63 str., 3 d., 4 MGL bauda; 2) 2006-11-24 Rokiškio r. apyl. teismo, pagal LR BK 178 str., 2 d., 302 str., 1 d., 178 str., 1 d., 63 str., 1 d., 4 d., 1 m. 3 mėn., laisvės apribojimo, ir 2 MGL bauda; 3) 2011-02-25 Ukmergės r. apyl. teismo, pagal LR BK 149 str., 1 d., 150 str., 1 d., BK 63 str., 1 d., 5 d., 1 p., - 3 m., 2 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2014-04-01 Ukmergės r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal LR BK 140 str. 1 d. 6 , LR BK 145 str. 1 d. 6 mėn. viešųjų darbų, neatlygintinai dirbant po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. D. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

jis 2017 m. lapkričio 25 d., apie 08 val. 30 min., savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia sugriebė sugyventinei E. P. už kairės rankos ir kumščiu vieną kartą trenkė į kairį veido skruostą ir tokiu būdu nukentėjusiajai E. P. padarė galvos sumušimą, pasireiškusį kairiojo skruosto srities minkštųjų audinių saikingu patinimu, t. y. nukentėjusiajai E. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. D. parodė, kad su įtarimu sutinka, gailisi. Gyvena su E. P., gyvena jo motinos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra sugyventiniai, augina sūnų A. D.. 2017 m. lapkričio 25 d. jis su E. P. susipyko, nes iš vakaro vėlai grįžo namo, E. P. nepranešė ir pastaroji supyko. Grįžęs nuėjo miegoti, ryte E. P. buvo pikta, žodžiais priekaištavo, pradėjo krautis daiktus. E. P. turėjo jo piniginę, nenorėjo atiduoti. Ji elgiasi spontaniškai, tai skiriasi, tai taikosi, per metus tai kartojasi 10 kartų. Pasakė, kad ji neišeis, kol negrąžins piniginės. E. P. sakė pasitraukti, grasino suduoti į galvą, bandė paimti nuo spintelės virtuvėje kavamalę ir metė. Tuomet jis trenkė E. P. vieną kartą delnu į kairįjį skruostą, susistumdė. E. P. padavė piniginę motinai, pasiėmė vaiką ir išėjo. Kad trenkė E. P. - negerai. Trenkė vieną kartą per skruostą kumščiu, ne delnu. Labai gailisi. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo skirti mažesnę, švelnesnę bausmę. Jis dirbantis, galėtų sumokėti piniginę baudą, tačiau darbo pobūdis yra automobilių pirkimas - pardavimas užsienyje, todėl prašo skirti jam bausmę, atsižvelgiant į jo darbo pobūdį, nes negaunant pajamų jis negalėtų išlaikyti savo mažamečio vaiko (b. l. 70 - 71, 74).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. D. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. P. parodė, kad 2017 m. lapkričio 25 d., apie 01 val. 30 min., grįžo į namus neblaivus sugyventinis A. D., atsigulė miegoti. Ryte ji atsikėlė apie 07 val. 00 min., buvo susitarusi su motina, kad pas ją važiuos, todėl dėjosi daiktus. Sugyventinis be priežasties pradėjo konfliktuoti, buvo neblaivus, reikalavo atiduoti automobilio raktelius. Ji paaiškino, kad nuveš vaiką pas savo motina, grįš ir atiduos. A. D. rankomis sugriebė jai už kairės rankos bei kumščiu, trenkė į kairį skruostą, tuo sukėlė fizinį skausmą, pastūmė ją ir sūnų A. D., gimusį (duomenys neskelbtini). Po pastūmimo vaikas atsisėdo ant žemės, tačiau jam fizinis skausmas sukeltas nebuvo, sūnus išsigando. A. D. mojavo kumščiais, bet ją apgynė jo motina R. D., kuri kartu gyvena. E. P. atidavė A. D. automobilio raktelius ir išvažiavo taxi automobiliu. Apklausta papildomai parodė, kad išsikėlė iš sugyventinio A. D. namų, gyvens pas motiną R. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Patikslina, kad konfliktas kilo, nes ji buvo nusprendusi ir norėjo išeiti iš A. D. namų. Einant pro duris A. D. paklausė, kur jo raktai, piniginė. Piniginė buvo pas ją, nes ji ją paėmė kaip užstatą, kadangi nebuvo garantuota, kad gaus visus savo ir vaiko daiktus. Todėl paėmė piniginę, ir pasakė, kai atiduos daiktus, grąžins piniginę. Ir tada jis pradėjo šaukti, sakė neišleis, vaiko neduos, ir kumščiu sudavė į skruostą. Piniginę atidavė A. D. motinai. Iš piniginės pinigų neėmė (b. l. 17, 22).

Liudytoja R. D. parodė, kad 2017 m. lapkričio 25 d. būnant namuose, ji girdėjo, kaip E. P. prašė A. D. ją parvežti su sūnumi pas jos motiną. Po kiek laiko A. jos paprašė parvežti E. pas motiną. Visi apsirengėme, ir ėjome per duris. A. D. paprašė E. P., kad ši atiduotų jo piniginę. E. P. atsakė, kad piniginės dabar neatiduos, atiduos, kai paims visus savo daiktus iš buto. Ji (R. D.) pasakė E. P., kad gražintų piniginę, o daiktus gali pasiimti bet kada. Tačiau tada tarp E. P. ir A. D. kilo konfliktas, ji stovėjo tarp pastarųjų bandydama išskirti. A. D. delnu trenkė E. P. į kairį skruostą. Anūkas pradėjo verkti. E. P. bandė paimti kavamalę, tačiau ji neleido. A. D. paėmė vaiką, tačiau E. P. pradėjo šaukti, kad gražintų vaiką. A. D. padavė vaiką, E. P. grąžino piniginę, ir su vaiku išėjo į lauką (b. l. 33-35).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su E. P. medicininiais dokumentais, pateikė išvadą, kad E. P. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs kairiojo skruosto srities minkštųjų audinių saikingu patinimu, sužalojimas padarytas paveikus buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 28).

Psichiatro – narkologo įskaitoje A. D. neįrašytas. Priklausomybės ligomis neserga.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojo byloje nėra.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis A. D. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę E. P. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. D. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 78, 79-81).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo A. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamasis anksčiau buvo teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 38-43). Be to, 10 kartų baustas administracine tvarka. A. D. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta. Įvertinus aptartas aplinkybes, A. D. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, paliekant prokuroro siūlomas skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 straipsnis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. D. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 72² straipsniais gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. D. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: 1) bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) tęsti darbą (duomenys neskelbtini) arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) neatlygintinai per 9 mėnesių laikotarpį išdirbti 135 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. D. galutinę bausmę - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: 1) bausmės atlikimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) tęsti darbą (duomenys neskelbtini) arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) neatlygintinai per 6 mėnesių laikotarpį išdirbti 90 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 72² straipsnį, kaltinamajam A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą šių programų kursą.

Kaltinamajam A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.