Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamosios gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Telšiuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, slaugytoja, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nebausta, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. buvo perduota teismui, kaltinant ją tuo, kad ji 2015-02-17, apie 11 val. 35 min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nustatytas vidutinis 1,58 % promilių girtumas, prie pastato, esančio Chemijos g. 4B Kaune, norėdama išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patruliui G. M. į uniforminių kelnių kišenę įdėjo 20 eurų nominalo kupiūrą tikslu išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad būdama neblaivi vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, tokiu būdu siekdama papirkti valstybės tarnautoją davė mažesnį negu 1 MGL, tai yra 20 eurų vertės kyšį savo tarnybines pareigas atliekančiam policijos pareigūnui - Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patruliui G. M. už neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus, prašydama pareigūno nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, t.y. įtariama padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 227 str.4 d.

Kaltinamoji R. G. teisiamajame posėdyje kalta neprisipažino ir parodė, kad nesiekė papirkti policijos pareigūno, pradžioje nurodė, kad davė pareigūnui 20 eurų už tai, kad policijos pareigūnas padėjo supildyti visus dokumentus ir buvo malonus, kad jai reikia išeiti, nes sūnui reikia atlikti operaciją, vėliau nurodė, kad tikslo papirkti policijos pareigūno neturėjo, ji pati į įvykio vietą dėl administracinio teisės pažeidimo išsikvietė policijos pareigūnus. Prašė pareigūno, kad išleistų iki namų, nes jos sūnų turėjo guldyti į ligoninę, taip pat, kad leistų pareiti namo pasikrauti telefoną, nes gyvena netoliese. Buvo pasimetusi, išvargusi, todėl davė pareigūnui 20 eurų, šiuos pinigus davė ne dėl to, kad išvengti administracinės atsakomybės, o dėl to, kad galėtų išeiti ir sugrįžti, kad ją išleistų iki namų. Be to, jos niekas neįspėjo, kad gresia atsakomybė už kyšio davimą.

Liudytojas G. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad protokolą kaltinamajai pildė jo kolega V. O. Jų skyriuje yra langelis, kur su žmonėmis bendrauja per langelį. Jo kolega V. O. pildė protokolą kaltinamajai, o jis sėdėjo prie langelio. Netrukus prie langelio priėjo R. G. ir paprašė, kad jis išeitų į koridorių su ja pakalbėti. Jam išėjus į koridorių kaltinamoji išsitraukė 5 ir 20 EUR kupiūras ir bandė jam įdėti į kišenę. Ji bandė įdėti į kišenę pinigus už tai, jog ją paleistų. Ji prašė, kad jie būtų geri ir ją paleistų, nes ji skuba. R. G. buvo paaiškinta, kad rašomas protokolas, jog tai užtruks 15-20 minučių, o tada ji galės eiti. Ji vis tiek kišo tuos pinigus. R. G. buvo perspėta, jog jai grės už tai atsakomybė. Mano, kad ji siūlė tuos pinigus už tai, kad ją paleistų, neminėjo, kad nebūtų rašomas protokolas, bet suprato, kad ji siekia išvengti administracinės atsakomybės. Vėliau, R. G. išėjus iš pastato į lauką ir jam pasivijus kaltinamąją, ji įdėjo į kelnių kišenę jam 20 eurų kupiūrą. Suprato, kad ji bandė išvengti atsakomybės, nes jau jai buvo rašomas protokolas. Jis su administracine byla nebuvo susijęs, nes jo kolega kaltinamajai rašė protokolą. Minėjo, kad jos sūnų operuoja.

Liudytojas V. O. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamosios jis nepažįsta, ją žino tik iš protokolo. Jis pildė R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jam asmeniškai kyšis nebuvo siūlytas, patruliai vyko į įvykio vietą, kurie pristatė ją į Kelių policijos valdybą. Išnagrinėjus visas aplinkybes dėl administracinio teisės pažeidimo jam nekilo abejonių dėl kaltinamosios kaltės, todėl pradėjo pildyti protokolą. Buvo sunkoka su kaltinamąja susišnekėti, kadangi ji buvo neblaivi. Jis žino, kad kolegai M. buvo siūlytas kyšis, kad kaltinamoji būtų paleista. Girdėjo ir matė, jog kaltinamoji bandė duoti pinigus M., matė, kad M. traukėsi nuo kaltinamosios. Neatsimena, ar kaltinamoji prašė nerašyti protokolo. K. M. jos prašė neduoti pinigų kelis kartus, bet galiausiai kaltinamoji tuos pinigus jam įkišo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. G. padaryta nusikalstama veika taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- iš tarnybinio pranešimo dėl nustatytos nusikalstamos veikos požymių ir galimybės procesą užbaigti pagreitinto proceso tvarka matyti, kad 2015-02-17 apie 11.35 val. gautas patrulio G. M. tarnybinis pranešimas apie tai, kad R. G. 2015-02-17 apie 11,35 val. siekdama išvengti administracinės atsakomybės patruliui G. M. davė 20 eurų kyšį (b.l. 3-7).

- Iš 2015-02-17 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulio G. M. užfiksuoto tarnybinio panešimo, matyti, kad 2015-02-17, apie 11 val. 30 min. jam būnant eismo įvykių registravimo skyriuje jo kolega V. O. pildė LR ATP protokolo dokumentus vairuotojai R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) už vairavimą neblaiviai ir sukeltą eismo įvykį. Vairuotoja priėjusi prie jo paprašė trumpam išeiti iš eismo įvykių registravimo skyriaus į koridorių pasikalbėti. Jam išėjus į koridorių moteris priėjo prie jo išsitraukė 20 eurų kupiūrą ir bandė ją jam įkišti. Jis nuo pilietės atsitraukė ir pasakė, kad taip nesielgtų. Perspėjo apie gresiančią atsakomybę už tokius veiksmus. Moteris dar kelis kartus bandė jam įkišti pinigus, tačiau jai to padaryti neleido ir pasodino ant suoliuko esančio koridoriuje bei liepė laukti kol bus surašytas ATP protokolas ir nuėjo atgal į eismo įvykių registravimo skyriaus patalpas. Po minutės pastebėjo, kad moters ant suoliuko nėra ir išėjo į lauką jos ieškoti. Išėjus iš pastato Chemijos g. 4B pastebėjo R. G. einančią Pramonės pr. link. Jis priėjęs prie jos suėmė už kairės rankos ir pasakė, kad jai dar rašomas protokolas ir ji negali savavališkai pasišalinti. Tada moteris jam įkišo 20 eurų banknotą į uniforminių kelnių kišenę. Jis ją atvedė atgal į eismo registravimo skyrių ir apie įvykį informavo viršininkę R. B. (b.l. 8).

- Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta - budėtojų dalis, Chemijos g. 4B patalpose. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta 20 nominalo eurų kupiūra Nr. U52965269015, kuri perduota saugoti į Kauno AVPK Buhalterijos depozitinę sąskaitą (b.l. 6).

- Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole užfiksuota, jog R. G. 2015-02-17, 08 val. 54 min. nustatytas 1.58 % promilių girtumas (b.l. 16).

- Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas kaltinamosios R. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas (b.l. 40,41)

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 20 nominalo eurų kupiūra Nr. U52965269015, kuri perduota saugoti į Kauno AVPK depozitinę sąskaitą (b.l. 12-14).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, pagal kurią atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji R. G. 2015-02-17, apie 11 val. 35 min., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nustatytas vidutinis 1,58 % promilių girtumas, prie pastato, esančio Chemijos g. 4B Kaune, norėdama išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patruliui G. M. į uniforminių kelnių kišenę įdėjo 20 eurų nominalo kupiūrą tikslu išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad būdama neblaivi vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, tokiu būdu siekdama papirkti valstybės tarnautoją davė mažesnį negu 1 MGL, tai yra 20 eurų vertės kyšį savo tarnybines pareigas atliekančiam policijos pareigūnui - Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patruliui G. M. už neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus, prašydama pareigūno paleisti ją. Kadangi ištyrus įrodymus nebuvo nustatyta, kad kaltinamoji prašė nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, o buvo nustatyta, kad ji prašė pareigūno paleisti ją, tikslu išvengti administracinės atsakomybės, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad R. G. prašė nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, nurodant, kad prašė paleisti. Nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdantį policijos pareigūną ir paveikti jį tokiu būdu taip, kad jis savo pareigų neatliktų ir nesurašytų jai administracinės teisės pažeidimo protokolo. Aplinkybė, kad ne G. M. pildė kaltinamajai administracinio teisės pažeidimo protokolą šiuo atveju veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu, kaltinamoji tiksliai nežinojo kuris pareigūnas jai pildė administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl šiuo atveju ji manė, kad paperka būtent tą pareigūną, kuris sprendė jos administracinės atsakomybės klausimą, pasikviesdama G. M. išeiti ir pasiklabėti su kaltinamąja ji galvojo, kad būtent G. M. sprendžia jos administracinės atsakomybės klausimą. Kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad ji nesiekė išvengti administracinės atsakomybės duodama pareigūnui 20 eurų kyšį, vertintinos kaip kaltinamosios gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, ši kaltinamosios versija buvo paneigta. Liudytojas G. M. nurodė, kad kelis kartus įspėjo kaltinamąją, kad yra numatyta atsakomybė už kyšio davimą, tačiau ji vis tiek davė kyšį policijos pareigūnui, siekdama, kad ją paleistų, t.y. siekė išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat teismas vertina pirminius kaltinamosios parodymus, kurie yra užfiksuoti tarnybiniame pranešime dėl nustatytos nusikalstamos veikos požymių ir galimybės procesą užbaigti pagreitinto proceso (b.l. 5), kur pati kaltinamoji nurodė, jog gailisi ir siekė išvengti administracinės atsakomybės, taip pat pirmojo teisiamojo posėdžio metu (b.l. 34,35) kaltinamosios duotus parodymus. Kaltinamosios nurodyta aplinkybė, kad ji nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, nes ji pati iškvietė į įvykio vietą policijos pareigūnus, nepaneigia fakto, kad duodama kyšį policijos pareigūnui, ji siekė išvengti administracinės atsakomybės. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji veikdama tiesiogine tyčia tiesiogiai davė 20 eurų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiam policijos pareigūnui. Tai reiškia, kad ji siekė paperkamo valstybės tarnautojo – policijos pareigūno neteisėto neveikimo vykdant jam priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent sulaikyti įtariamus teisės pažeidėjus, kad jiems būtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas nustačius tam faktinį bei teisinį pagrindą. Tokiu būdu ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4d., kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas baudžiamasis nusižengimas.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas R. G. pripažinti kalta padariusią BK 227 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Bausmės skyrimas.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažįsta tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kadangi teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji tik iš dalies pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai nesigailėjo, todėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.), kadangi tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 20 str.).

R. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, ji veikė tiesiogine tyčia, suprato savo veikos žalingą poveikį, norėjo taip pasielgti ir pasielgė.

Teismas, skirdamas kaltinamajai R. G. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: kaltinamoji padarė baudžiamąjį nusižengimą, ji veikė tiesiogine tyčia, siekdama išvengti administracinės atsakomybės papirko policijos pareigūną. Taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – ji yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, priklausomybės ligų centre neregistruota, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina BK 227 str. 1 d. sankcijoje numatyta švelniausia bausmė - bauda. Paskirtos bausmės dydis atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, kad administracine tvarka nebausta, iš dalies pripažino padariusi nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, yra kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatytinas bausmės dydis artimas minimumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje 2015-03-10 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1084 (b.l. 46), kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Angelė Fominienė teikė antrinę teisinę pagalbą R. G. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2015-03-10 dienos sudaro 46,32 eurų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajai gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažintos R. G. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Turtui areštas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Nusikalstamai veikai padaryti panaudota priemonė – pinigai (20 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 str. 2 ir 3 dalys).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. G. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jai 3 (trijų) MGL, t.y. 114 (vieno šimto keturiolikos) eurų baudą.

Į. R. G. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

I. R. G., kad sumokėjus baudą, ji privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai, vykdomąjį dokumentą išsiunčiant antstoliui.

Daiktinį įrodymą - vieną 20 eurų nominalo kupiūrą, paimtą 2015-02-17 dienos kvitu nr. 003506 nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės nuosavybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. G. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.