Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. patikslintą ieškinį atsakovei Ž. M. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo, turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo bei atsakovės Ž. M. patikslintą priešieškinį ieškovui D. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas D. M. pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti laikiną tėvo D. M. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais U. M. ir V. M., nustatant, kad:Nepilnamečiai vaikai su tėvu bendrauja, šia tvarka:

Kiekvieną nelyginį metų savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val.Abu vaikai su ieškovu praleidžia 1/2 dalį (pirmąją) mokyklinių Kalėdinių atostogų - neporiniais metais;Abu vaikai su ieškovu praleidžia 1/2 dalį (antrąją) mokyklinių Kalėdinių atostogų - poriniais metais;Abu vaikai su ieškovu praleidžia Velykines (pavasario) mokyklines atostogas - poriniais metais;Abu vaikai su ieškovu praleidžia pirmąjį ir trečiąjį vasaros atostogų ketvirtį poriniais metais;Abu vaikai su ieškovu praleidžia antrąjį ir ketvirtąjį vasaros atostogų ketvirtį neporiniais metais.Abu vaikai su ieškovu praleidžia rudens mokyklines atostogas - neporiniais metais.Nepilnamečiai vaikai su tėvu švenčių dienomis bendrauja šia tvarka:

Sausio 1 -ają - Naujųjų Metų dieną - neporiniais metais;Katalikų Velykų pirmąją dieną - neporiniais metais;Katalikų Velykų antrąją dieną - poriniais metais;Pirmą birželio sekmadienį - Tėvo dieną - kiekvienais metais;Birželio 18-ąią - V. M. gimimo dieną neporiniais metais;Birželio 19-ąją - kitą dieną po V. M. gimimo dienos - poriniais metais;Birželio 24-ąją - Jonines - poriniais metais;Liepos 6-ąją - Valstybės dieną - neporiniais metais;Liepos 15-ąją- D. M. gimimo diena - kiekvienais metais;

Rugpjūčio 15-ąją - Žolines - poriniais metais;Spalio 3-ąją - U. M. gimimo dieną - poriniais metais;Spalio 4-ąją - kitą dieną po U. M. gimimo dienos - neporiniais metais;Lapkričio 1-ąją - Visų Šventųjų dieną - poriniais metais;Gruodžio 24-ąją -Kūčias - neporiniais metais:Gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis - poriniais metais.Gruodžio 26-ąją- Kalėdų dienomis - neporiniais metais.

(Naujųjų metų ir Kalėdų antrąją dieną tikslinga nustatyti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo numatytas bendravimas pirmąją Kalėdinių atostogų dalį (Kalėdinės atostogos prasideda kartu su Kūčiomis ir įpusėja pirmosiomis sausio dienomis).

Nustatyti, kad bet kuriam iš tėvų pageidaujant vaikus ar bet kurį iš jų išvežti į užsienį, nepriklausomai kuriam laikui, būtina gauti kito tėvo sutikimą, kuris gali būti pateikiamas raštu, elektroniniu paštu ar trumpąja SMS žinute. Ieškovas nurodė, kad norėdamas bendrauti su vaikais, susiduria su problemomis, nes atsakovė visokeriopai trukdo ieškovui, nesudaro galimybių pabendrauti su vaikais laikotarpiais, kurie nėra apibrėžti teismo nutartimis.

Atsakovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad nurodytos faktinės aplinkybės dėl matymosi su vaikais, neatitinka tikrovės. Ieškovo siūlomame pasimatymų su vaikais variante neįvertinta, kad vaikai žiemą serga. Tikslinga įvertinti tai, kad savaitgaliai persidengia su vasaros atostogomis ir visomis minimomis šventėmis. Atsakovės manymu, ieškovas negali su vaikais praleisti ilgiau nei pora savaičių, išskyrus retas išimtis. Vaikai dar yra labai maži, jie auga su mama ir yra labai prisirišę. Ieškovas siūlo sau tais pačiais metais praleisti Kūčias, atostogų pirmą savaitę ir Naujus metus, tačiau tokiu atveju šventiniu laikotarpiu visiškai neturės galimybės praleisti su vaikais motina. Ieškovo siūlomas atostogų ir šventinių dienų tvarkaraštis praktiškai yra sunkiai įgyvendinamas. Atsakovės teigimu, teismo nustatyta galiojanti tvarka yra gera, nereikalinga daryti pakeitimų. Ieškovo pasiūlymui trūksta logikos ir numatyta daug naujų žymiai apsunkinančių bendravimo su vaikais situacijų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi nutarė patenkinti D. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš dalies. Teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė tokią tėvo D. M. laikiną bendravimo nepilnamečiais vaikais U. M. ir V. M. tvarką iki teismo sprendimo priėmimo dienos:

Tėvas D. M. bendrauja su nepilnamečiais vaikas U. M. ir V. M. šia tvarka:

Kiekvieną nelyginį metų savaitgalį, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar lankom ugdymo įstaigos nuo penktadienio 17 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienį 18 vai.Abu vaikai su D. M. praleidžia ½ dalį (pirmąją) mokyklinių Kalėdinių atostogų - neporiniais metais;Abu vaikai su D. M. praleidžia ½ dalį (antrąją) mokyklinių Kalėdinių atostogų poriniais metais;Abu vaikai su D. M. praleidžia Velykines (pavasario) mokyklines atostogas poriniais metais;Vasaros atostogų metu tėvas turi teisę praleisti su vaikais ne mažiau kaip 30 dienų, kurių viena dalis būtų ne ilgesnė nei 15 dienų.

Nepilnamečiai vaikai U. M. ir V. M. su tėvu D. M. švenčių dienomis bendrauja šia tvarka:

Sausio 1-ąją - Naujųjų Metų dieną - neporiniais metais;Katalikų Velykų pirmąją dieną - neporiniais metais;Katalikų Velykų antrąją dieną - poriniais metais;Pirmą birželio sekmadienį - Tėvo dieną - kiekvienais metais;Birželio 24-ąją - Jonines - poriniais metais;Liepos 6-ąją - Valstybės dieną - neporiniais metais;Liepos 15-ąją - D. M. gimimo diena - kiekvienais metais;Rugpjūčio 15-ąją - Žolines - poriniais metais;Lapkričio 1-ąją - Visų Šventųjų dieną - poriniais metais;Gruodžio 24-ąją -Kūčias - neporiniais metais;Gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis poriniais metais;Gruodžio 26-ąją - Kalėdų dienomis - neporiniais metais;Tas iš tėvų, su kuriuo vaikai yra vaikų gimimo dieną, privalo sudaryti sąlygas kitam iš tėvų pasveikinti vaikus jų gimimo dienos proga;Nustatyti, kad bet kuriam iš tėvų pageidaujant vaikus ar bet kuri iš jų išvežti į užsienį, nepriklausomai kuriam laikui, būtina gauti kito tėvo sutikimą, kuris gali būti pateikiamas raštu, elektroniniu paštu ar trumpąja SMS žinute.Švenčių (jei jos sutampa su bendravimu savaitgaliais) ir atostogų metu bendravimo tvarka, nustatyta savaitgaliais, negalioja.Vaiko ligos atveju nustatyta laikina bendravimo tvarka yra netaikoma, tačiau motina privalo sudaryti galimybę tėvui pabendrauti su sergančiu vaiku telefonu ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis. Kitą ieškovo prašymo dalį atmetė.

Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi, nustatant laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, nebuvo išspręsta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka atostogų, švenčių laikotarpiu, taip pat, kad 2017 m. birželio 1 d. nutartimi teismas sprendė dėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės – galimybės ieškovui su vaikais išvykti atostogauti. Teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklostė konfliktinė situacija, kurią šalys privalo išspręsti, neįtraukiant į savo konfliktus vaikų, ir užtikrinti abiejų nepilnamečių vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį su vaikais ar žalingos įtakos jiems darymą.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, siekiant apsaugoti nepilnamečių šalių vaikų interesus, išlaikyti abiejų tėvų teisių pusiausvyrą, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, esant tėvų nesutarimui, siekiant laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, padarė išvadą, jog yra tikslinga pakeisti 2016 m. sausio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti detalesnę laikinąją vaikų bendravimo tvarką su tėvu. Teismas sprendė, kad ieškovo pasiūlyta tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka atitinka tiek šalių, tiek nepilnamečių vaikų interesus, tačiau ji koreguotina, atsižvelgiant į atsakovės argumentus bei suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kuriais remdamasis teismas turėtų ieškovo prašymą atmesti pilna apimtimi, kaip ir daug kritikuodama ir analizuodama ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarką, visiškai nepateikė jokio savo bendravimo tvarkos varianto.Teismo vertinimu, ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 1 dalies 1 punktą būtina papildyti nuostata, kad tėvas bendrauja su vaikais, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar lankomos ugdymo įstaigos nuo penktadienio 17 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val., kadangi mažamečiams vaikams yra būtina tinkamai pasiruošti mokyklai, darželiui, gerai pailsėti prieš mokslo dieną, todėl vaikų grąžinimas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. šiuo atveju labiau atitinka vaikų interesus.Teismo vertinimu ieškovo suformuluoti 1 dalies 5 ir 6 punktai yra nekonkretūs ir neįmanomi įgyvendinti, todėl tikslinga nustatyti, kad vasaros atostogų metu, tėvas turi teisę praleisti su vaikais ne mažiau kaip 30 dienų, kurių viena dalis būtų neilgesnė nei 15 dienų. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog nepilnamečiai vaikai yra itin mažo amžiaus ir negalėtų su tėvu bendrauti ilgesnį laiką. Teismas, sutikęs su atsakovės argumentais, siekiant daugiau aiškumo, nusprendė, jog į bendravimo tvarką tikslinga įtraukti punktą, jog švenčių (jei jos sutampa su bendravimu savaitgaliais) ir atostogų metu bendravimo tvarka, nustatyta savaitgaliais, negalioja. Teismo vertinimu, ieškovo siūloma tvarka, pagal kurią jam tais pačiais metais numatyta praleisti Kūčias, pirmą atostogų savaitę ir Naujuosius Metus su vaikais, atitinka šalių lygiateisiškumo principą, kadangi kitais metais atsakovė turės tokią pat galimybę praleisti Kūčias, pirmą atostogų savaitę ir Naujuosius Metus su vaikais. Teismas sutiko su atsakovės argumentais dėl nepilnamečių vaikų gimtadienių. Teismo vertinimu, tikslinga yra nustatyti, jog tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikai, privalo sudaryti sąlygas kitam iš tėvų pasveikinti vaikus jų gimimo dienos proga. Taip pat teismas sutiko su atsakovės argumentais dėl tėvo bendravimo su vaikais jų ligos metu. Teismas pažymėjo, jog netikslinga sergančiam vaikui nustatinėti bendravimą ne jo gyvenamojoje vietoje. Į laikiną bendravimo tvarką yra įtrauktinas punktas, numatantis, kad ligos metu nustatyta laikina bendravimo tvarka yra netaikoma, tačiau motina privalo sudaryti galimybę tėvui pabendrauti su sergančiu vaiku telefonu ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kuria nustatytos laikinos apsaugos priemonės ir nustatyta tėvo D. M. laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. M. ir V. M. tvarką iki teismo sprendimo priėmimo dienos bendraujant Kalėdinių ir Velykinių (pavasario) atostogų laiku, Kalėdų, Kūčių, Sausio 1 d. Švenčių dienomis pakeisti ir nustatyti, kad:

abu vaikai su D. M. praleidžia ½ dalį (pirmąją) mokyklinių Kalėdinių atostogų - neporiniais metais; Gruodžio 24-ąją-Kūčias - poriniais metais; Gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis - neporiniais metais; abu vaikai su Ž. M. praleidžia ½ dalį (antrąją) mokyklinių Kalėdinių atostogų poriniais metais; gruodžio 31 d. neporiniais, o Sausio 1-ąją - Naujųjų Metų dieną - poriniais metais; Abu vaikai su D. M. praleidžia Velykines (pavasario) mokyklines atostogas poriniais metais; Katalikų Velykų pirmąją dieną - poriniais metais; Katalikų Velykų antrąją dieną - poriniais metais.

Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi dalyje dėl mokyklinių Kalėdinių atostogų, Kūčių ir šv. Kalėdų, bei Naujųjų Metų nustatyta bendravimo tvarka, kadangi ją vykdant, vaikai Kalėdines atostogas praleidžia tik su vienu iš tėvų, t.y. D. M., nes 2017 m. pirma dalis (neporiniai), o 2018 m. - antra dalis (poriniai), tuo būdu mama, t.y. atsakovė, per Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius Metus bendraus su sūnumis tik po vieną ar dvi dienas, t.y. gruodžio 25 ir 26 dienomis, bei sausio 1 -ąją. Atsakovės nuomone, teisingiausiai ir geriausiai būtų, kad tas iš tėvų, kuris praleidžia laiką su abiem vaikais pirmąją Kalėdinių atostogų dalį bendrauja iki gruodžio 31 dienos, o nuo gruodžio 31d. iki antros dalies Kalėdinių atostogų pabaigos - kitas iš tėvų. Tas iš tėvų, su kuriuo vaikai bus iki gruodžio 31 d. sudaro galimybę kitam tėvui pabendrauti su vaikais per Kūčias ir Kalėdas.Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Velykinės (pavasario) atostogos baigiasi Velykų antrąją dieną, kad tiek Velykų pirmąją, tiek ir antrąją dienas vaikai turėtų praleisti su vienu iš tėvų, sudarant kitam tėvui galimybę pabendrauti su sūnumis Velykų pirmąją dieną.

Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį palikti galioti. Ieškovo teigimu, apeliantės atskirasis skundas yra nepagrįstas, kadangi apeliantė klaidingai interpretuoja teismo nutarties nuostatas. Pagal atsakovės aiškinimą, Kalėdinės atostogos, prasidėjusios vienų metų (pvz. 2017 m.) pabaigoje ir pasibaigusios kitų metų (pvz. 2018 m.) pradžioje yra ne tos pačios 2017 metų atostogos, o 2017 m. ir 2018 metų atostogos. Ieškovas pažymi, kad tiek jo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek teismo nutartyje šios atostogos traktuojamos, kaip vienos, t.y. jei Kalėdinės atostogos prasidės 2017 m. gruodžio mėn., nepriklausomai nuo jų pabaigos datos, jos laikytinos būtent 2017 metų atostogomis, kurių pirmoji dalis yra iki Naujųjų metų, o antroji – po Naujųjų metų. 2018 metų Kalėdinės atostogos prasidės ne 2018 m. sausio mėn., o 2018 m. gruodžio mėn. ir taip pat turės dvi dalis: pirmąją – iki 2019 m. pradžios ir antrąja – 2019 metų pradžioje. Ieškovas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su bendravimo tvarka su vaikais Katalikų Velykų pirmąją ir antrąją dienomis, pažymi, kad jis visiškai nepagrįstas ir neargumentuotas, be to sunkiai suprantamas. Ieškovo teigimu, mažamečiai vaikai Velykas praleis su kuriuo nors iš tėvų, pagal teismo nutartį poriniais metais su tėvu antrąją dieną, neporiniais – pirmąją. Su motina – atvirkščiai. Todėl atsakovės prašymas nustatyti, kad Velykų pirmąją ir antrąją dienas vaikai praleidžia „su vienu iš tėvų“ tampa visiškai neaiškus. Atsakovė, net neįvardija su kuriuo iš tėvų jos nuomone vaikai turėtų praleisti abi Velykų dienas. Taip pat ieškovui kyla klausimas, ką norima pasakyti prašymu sudaryti galimybę kitam tėvui pabendrauti su vaikais Velykų pirmąją dieną. Ieškovo įsitikinimu, šio atsakovės prašymo patenkinimas įneštų dar didesnę sumaištį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Vadovaujantis CK 3.155 straipsniu, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.Bylos duomenys tvirtina, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo, turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo klausimas pagal patikslintą ieškinį ir sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimas pagal patikslintą priešieškinį. Byloje kilo ginčas tarp tėvų dėl teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu nustatytos ieškovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, tenkinus ieškovo prašymą iš dalies, nustatyta laikina jo bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovė atskiruoju skundu nesutinka su nustatyta laikina bendravimo tvarka toje dalyje, kurioje nustatyta tvarka bendraujant Kalėdinių ir Velykinių (pavasario) atostogų laiku, Kalėdų, Kūčių, Sausio 1 d. Švenčių dienomis. Įvertinus atskirajame skunde nurodomus nesutikimo su ginčijama teismo nutarties dalimi argumentus, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo atsiliepime nurodytiems argumentams, jog apeliantė klaidingai interpretuoja teismo nutarties nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip matyti iš skundžiamos nutarties dalies, teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, t.y. ieškovui praleidžiant su vaikais pirmąją dalį mokyklinių Kalėdinių atostogų – neporiniais metais, jis su jais tais metais švęs gruodžio 24-ąją – Kūčias, gruodžio 26-ąją – Kalėdas, bei sausio 1-ąją – Naujųjų Metų dieną, tuo tarpu atsakovė tais pačiais metais su vaikais švęs gruodžio 25-ąją – Kalėdas ir praleis antrąją dalį mokyklinių atostogų. Tuo tarpu kitais metais bus atvirkščiai, tokiu būdu yra užtikrintas šalių lygiateisiškumo principas. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teisingiausiai ir geriausiai būtų, kad tas iš tėvų, kuris praleidžia laiką su abiem vaikais pirmąją Kalėdinių atostogų dalį bendrauja iki gruodžio 31 d., o nuo gruodžio 31 d. iki antros dalies Kalėdinių atostogų pabaigos – kitas iš tėvų. Tas iš tėvų, su kuriuo vaikai bus iki gruodžio 31 d. sudaro galimybę kitam tėvui pabendrauti su vaikais per Kūčias ir Kalėdas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys konfliktuoja ir pačios bendru sutarimu nepasiekė abiem pusėms priimtino varianto dėl bendravimo tvarkos, apeliantės atskirajame skunde siūloma tvarka nagrinėjamu atveju neužtikrins tėvams vienodų sąlygų pabendrauti su vaikais šventiniu laikotarpiu, kadangi vieno iš tėvų galimybė pabendrauti su vaikais priklausys išimtinai nuo kito, su kuriuo tuo metu leis laiką vaikai, geranoriškumo. Be to, galimai tokiu būdu bus apsunkintas ir vaikų bendravimas su kitais giminaičiais (pvz. seneliais) šiems gyvenant kituose miestuose. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas nustatė bendravimo tvarką per Velykines (pavasario) mokyklines atostogas ir per šv. Velykas, matyti, kad pagal nustatytą tvarką abu vaikai su ieškovu praleidžia Velykines (pavasario) mokyklines atostogas poriniais metais ir atitinkamai Katalikų Velykų antrąją dieną, o neporiniais metais - Katalikų Velykų pirmąją dieną. Apeliacinio teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka šiai dienai labiausiai atitinka vaikų poreikius ir užtikrina šalių lygiateisiškumo principą, o atsakovės atskirajame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiama nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Nagrinėjamu atveju, reikalinga pažymėti, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima esant situacijai.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartimi yra nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaikais tvarka galiosianti tik iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kas reiškia, jog nustatyta laikina bendravimo tvarka yra tik laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ginčo šalys konfliktuoja ir nagrinėjamu atveju pačios nepasiekė susitarimo dėl labiausiai vaikų poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Teismas pažymi, kad esant bendram tėvų susitarimui šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, jeigu tai nekenks vaikų interesams. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš šalių nėra atimama galimybė kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, jei paaiškėtų, kad šalys piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis.Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis, skundžiamoje dalyje yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.