Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2023 m. vasario 23 d. nutarimu R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 449 straipsnio 6 dalį, 505 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutine 430 Eur dydžio bauda už tai, kad 2022 m. gruodžio 25 d. 15.16 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius pastebėjo atvažiavusį lengvąjį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išleido keleivę. Ant priekinio automobilio lango buvo pritvirtintas Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 3 priede nurodytas ženklas, informuojantis, kad su šiuo lengvuoju automobiliu vykdoma keleivių vežimo pagal užsakymą veikla, o ant galinio lango minėto ženklo nesimatė, kadangi buvo tamsintas stiklas. Kontrolieriui priėjus prie šio lengvojo automobilio vairuotojo, prisistačius ir paprašius pateikti teistumo pažymą, vairuotojas pradėjo įžūliai elgtis ir jos nepateikė. Paprašius vairuotojo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, asmuo iš tolo parodė asmens tapatybės kortelę (dėl to nebuvo įmanoma nustatyti asmens tapatybės kortelės originalumo ir asmens duomenų), pateikti ją kontrolieriui E. T. į rankas atsisakė, taip nevykdė teisėtų įgalioto pareigūno nurodymų ir reikalavimų bei kliudė atlikti jam pavestas pareigas. Patikrinus LIS, nustatyta, kad R. K. turi leidimą vežti keleivius už atlygį pagal užsakymą lengvuoju automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis išduotas 2020 m. rugpjūčio 26 d., leidimo Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais R. K. pažeidė Taisyklių 29, 35.1, 35.13 punktus, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs R. K. administracinio nusižengimo bylą pagal jo skundą, ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, išvadas motyvavo, skundžiamoje nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl R. K. kaltumo. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad R. K. turėjo leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o, vykdydamas šią veiklą, jis privalėjo laikytis visų ją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, vienas iš tokių teisės aktų, nustatančių keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą tvarką, yra Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės. R. K. turėjo būti žinoma, kad šių Taisyklių 35 punkte įtvirtinta vairuotojo pareiga keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos vykdymo metu turėti ir valstybinę kelių transporto priežiūrą, kelių transporto kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant ne parodyti, bet būtent pateikti 35.1–35.15 punktuose išvardintus dokumentus, taip pat 29 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog lengvojo automobilio, kuriuo vykdoma keleivių vežimo pagal užsakymą veikla, viduje arba išorėje dešiniajame apatiniame priekinio lango kampe ir dešiniajame viršutiniame galinio lango kampe turi būti pritvirtintas ir transporto priemonės išorėje matomas Taisyklių 3 priede nurodytas ženklas (ilgis ir plotis ne mažesni kaip 100 mm), kai juo vykdoma keleivių vežimo pagal užsakymą veikla. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. T2-120 „Dėl pavedimų, valdant viešąjį transportą“ 2.4 papunktį, vykdyti valstybinę kelių transporto priežiūrą, taip pat organizuoti bei atlikti transporto priemonių, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, ir kitų keleivinių kelių transporto priemonių, vežančių keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, kontrolę Klaipėdos miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose yra pavesta VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 dalimi, VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriai turi teisę sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius, kuriais vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla.

9. Apeliaciniu skundu R. K. ginčija kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų, teigdamas, kad VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius neatitiko jam keliamų sąlygų, be to, elgėsi nepagarbiai. Tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje teisingai ir pagrįstai nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuoti duomenys patvirtina, jog, priešingai, nei teigia R. K., jis pats nepagarbiai, grubiai, emocingai ir pakeltu tonu bendravo su kontrolieriumi, kategoriškai atsisakė vykdyti jo teisėtus nurodymus ir reikalavimus, dėl to nebuvo įmanoma nustatyti asmens tapatybės kortelės tikrumo ir asmens duomenų. Pažymėtina, kad R. K. apeliaciniame skunde kontrolieriui keliamos sąlygos, kad patikrinimo metu kontrolierius turi būti su žymėtu automobiliu, patruliuoti ne vienas, dėvėti vienkartines pirštines ir panašiai, nenumatytos jokiame teisės akte. Nagrinėjamu atveju vaizdo įraše užfiksuoti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad kontrolierius turėjo pažymėjimą, ir net ne vieną kartą prisistatė, t. y. pasakė savo pavardę ir nurodė įstaigą, kad yra iš „Klaipėdos keleivinis transportas“. Tai, kad buvo akivaizdu, jog kontrolierius yra kaip asmuo, vykdantis atitinkamas pareigas, gatvėje buvo aišku ir praeiviams, kurie priėję prie kontrolieriaus klausė dėl automobilių statymo, ar jis mokamas. Be to, kaip teisingai atkreiptas dėmesys ir skundžiamoje nutartyje, kad pats R. K. teismo posėdyje patvirtino, jog kontrolierius jam yra žinomas, pažįstamas iš matymo kaip asmuo, kuris turi teisę tikrinti automobilių stovėjimą. Ir šiuo atveju nėra net menkiausios abejonės, kad R. K. aiškiai suprasdamas, kad jį tikrina VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius, nes kontrolierius turėjo ir akivaizdžiai dar papildomai parodė R. K. pažymėjimą, prisistatė, t. y. nurodė, iš kokios įstaigos yra, taip pat nurodė ir savo pavardę, paprašius pateikti pažymą apie teistumą (neteistumą), sąmoningai, būdamas priešiškai nusiteikęs kontrolieriaus reikalavimui, keldamas kontrolieriui sąlygas, kurios nenumatytos teisės aktuose, jos nepateikė, taip pat atsisakė pateikti ir asmens dokumentą tam, kad būtų galima nustatyti asmens tapatybę, ir taip nevykdė teisėtų kontrolieriaus reikalavimų. Be to, ant automobilio galinio lango nesimatė Taisyklių 3 priede nurodyto ženklo, šią aplinkybę patvirtina byloje esanti fotonuotrauka (b. l. 21). Pažymėtina, kad, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, šis ženklas turi būti aiškiai matomas transporto priemonės išorėje, kad nekiltų jokių abejonių dėl jo buvimo, o šiuo atveju R. K. automobilis neatitiko apipavidalinimo, numatyto Taisyklių 29 punkte. Todėl R. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 449 straipsnio 6 dalį, 505 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai.

10. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nutartį nepakeistą ir R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.