Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-12-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1191-1109/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-04
Bylos Nr.
II-1191-1109/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00946-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Pareiškėjas
K. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1191-1109/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00946-2024-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.2; 21.10.4; 21.11.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant pareiškėjai K. R.,nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-19030-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. 2024 m. rugpjūčio 21 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2024 m. kovo 26 d. 12:20 val. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambaryje, būdama neblaivi, kai nustatytas 2,65 prom. neblaivumas, savo nepilnamečio vaiko G. R., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje žodinio konflikto metu užgulė savo nepilnametį sūnų, tikslu iš jo paimti mobilaus ryšio telefoną. Fizinio kontakto metu G. R. buvo sunku kvėpuoti, tačiau G. R. tai vertino kaip momentinį fizinį skausmą. Įvykusį konfliktą matė namuose buvę nepilnamečiai vaikai R. R. ir E. R.. K. R. nevykdė tėvų pareigos sudaryti saugią, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamą aplinką, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalį, 3.273 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 24242589737 medžiagos 5–7 lapai).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-19030-2024 už ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą K. R. skirta nuobauda – įspėjimas (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 24242589737 medžiagos 1–3 lapai).

Šalies argumentai

Pareiškėja K. R. su priimtu nutarimu nesutinka, teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad kaip ir nurodyta nutarime, 2024 m. kovo 26 d. apie 12 valandą 20 minučių gautas pranešimas jog adresu (duomenys neskelbtini), neblaivi motina, K. R., nevykdo pareigos tinkamai auklėti vaikus. Pripažįsta, kad tą dieną apie 17 val. alkoholį vartojo vaikams nematant. Supranta, kad toks elgesys yra nepateisinamas, pripažįsta savo kaltę.

Pažymi, kad pranešėjas R. R. - sutuoktinis, skambinęs ne iš įvykio vietos. 2024 m. balandžio 2 d. pateikė ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Buvęs vyras R. R. stipriai manipuliuoja vaikais, naudoja psichologinį smurtą jos atžvilgiu, neteikia vaikams išlaikymo, reiškia nepasitenkinimą ir įtaigiai spekuliuoja informacija, jog „mama geria“. Yra įsitikinusi, kad toks Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo mėn. 12 d. priimtas nutarimas pažeidžia jos interesus ir iškraipo faktines aplinkybes, sudaro palankias sąlygas sutuoktiniui manipuliuoti vaikais, o G. R. - pateisinti savo neteisėtus veiksmus (nenorą tvarkytis, ruošti namų darbus, nenaudoti telefono, padėti mažesniems vaikams ir kt.) bei naudotis susiklosčiusia situacija. Šiuo metu kartu su sutuoktiniu gyvenantis sūnus G. R. su ja palaiko tik dalykišką bendravimą. Akivaizdžiai jaučiama neigiama sutuoktinio įtaka jos ir vaiko atžvilgiu.

Pažymi ir tai, kad šioje situacijoje ji kaip tik stengėsi paimti telefoną, kol sūnus G. mokysis. Siekė sistemingo ir sklandaus vaiko mokymosi ir nenorėjo, kad telefonas blaškytų vaiko dėmesį. Sūnus aktyviai manipuliuodamas susiklosčiusia situacija, provokuojančiais veiksmais ir toliau naudojosi telefonu, jį slėpė, neketindamas atiduoti. Sūnus besityčiodamas, nevykdydamas jos teisėto paliepimo mokytis, galimai filmavo ją telefonu. Paprašiusi to nedaryti patyrė sūnaus nepagarbą, patyčias. Paprašiusi parodyti telefone esančią medžiagą, norėdama įsitikinti ar nėra filmuoto vaizdo įrašo, susidūrė su sūnaus agresija ir provokuojančiais veiksmais. Tai nebuvo prievarta. Stengėsi derybų metodu iškeisti telefoną į žaidimų konsolę, tačiau sūnus kategoriškai atsisakė.

Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju jos padarytas nusižengimas nepasižymėjo pavojingumu, jos veiksmuose nėra objektyviosios ir subjektyvios nusikalstamos veikos požymių. Atsižvelgiant į šio nusižengimo pobūdį bei specifiką, turėjo būti įvertintos susidariusios situacijos aplinkybių visuma, kurią sudaro ne tik jos atlikti veiksmai, bet ir jos buvusio vyro veiksmų kryptingumas vaikų atžvilgiu. Siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, būtina atsižvelgti į skyrybų procesą, sutuoktinio veiksmus, kurie daro tiesioginę įtaką nepilnamečių interesams bei gerovei. Šiuo atveju nėra pagrindo teiginiui, kad vaikams jos gyvenamoji aplinka tapo nesaugi bei nebeatitinka reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi.

Nurodo tai, kad nutarime dėl administracinio nusižengimo lieka neatskleista, kokias įstatymais numatytas pareigas savo vaiko/-ų atžvilgiu ji pažeidė. Priimtas nutarimas neatitinka jo turiniui keliamų ANK 618 straipsnio reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nutarimas surašytas formaliai, nedetalizuojant įvykio aplinkybių. Nebuvo konkrečiai nurodyta už kokius konkrečius veiksmus ji yra traukiama administracinėn atsakomybėn. Be to, nutarime nurodyta administracinio nusižengimo padarymo laiko aplinkybė (2024 m. kovo mėn. 26 d. 12 val. 20 min.) jos turimais duomenimis, yra nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2024 m. gegužės 27 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas nurodyta laiko aplinkybė neatitinka 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje, nurodytos laiko aplinkybės. 2024 m. gegužės 27 d. nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas nurodytas administracinio pažeidimo laikas – 2024 m. kovo mėn. 26 d. 14 val. 00 min. Nutarime administracinio nusižengimo byloje, 2024 m. rugsėjo mėn. 12 d., nurodoma, kad administracinis nusižengimas padarytas 2024 m. kovo mėn. 26 d. 12 val. 20 min. Nei nutarime, nei vaiko situacijos vertinimo anketos III skyriaus „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku” 13 dalyje, kurioje išdėstyti bendravimo su vaiku metu vaiko pateikti paaiškinimai, apie tai, kad minėti teiginiai, ar veiksmai, buvo atlikti - išsakyti būtent nutarime nurodytu laiku, duomenų nėra. Administracinio nusižengimo laiko nustatymas yra svarbus užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą. Kartu tai reiškia, kad policijos pareigūnai, surašę ANK 618 straipsnio reikalavimų neatitinkantį nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, neužtikrino jos teisės žinoti, kuo ji yra kaltinama, ir nesudarė jai galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą nuo jai pateiktų kaltinimų.

Atkreipia dėmesį, kad nutarime nurodytos ir aprašytos įvykio aplinkybės neatitinka realios situacijos. Jos padaryta veika vis dar nėra pagrįsta konkrečiais įrodymais, neatitinka realių įvykio laiko aplinkybių. Ji atsakingai, sąžiningai vykdė jai skirtas motinos pareigas, rūpinosi vaikais ir užtikrino teisę į visapusišką, harmoningą vystymąsi. Savo veiksmais siekė, kad vaikai tinkamai vykdytų savo pareigas, mokytųsi ir tik po to naudotųsi telefonu - žaistų žaidimus. Geranoriškais tikslais stengėsi taikyti sąžiningumo principą vaikų atžvilgiu ir telefonu naudotis tik atlikus visus mokykloje paskirtus darbus. Prioritetą skyrė mokymuisi ir tinkamam pareigų atlikimui.

Pareiškėjos nuomone, kadangi padaryti aukščiau išvardyti esminiai materialiosios ir procesinės teisės pažeidimai, jos atžvilgiu turi būti panaikinta jai skirta administracinė nuobauda - įspėjimas ir byla jos atžvilgiu nutraukta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą Institucija prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad Pareiškėjai šiuo atveju buvo nustatytas 2,6 promilės (įvertinus prietaiso paklaidą) neblaivumas, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Nors ir pripažinus Pareiškėjos paaiškinime nurodytas aplinkybes, jog ji norėjo savo nepilnamečiui vaikui užtikrinti sistemingą ir sklandų mokymąsi, tačiau akivaizdu, jog tai daryti ji pasirinko netinkamą laiką, t. y. tai darė būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Buvimas sunkiame girtumo laipsnyje savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje jau yra ne tik, kad netinkamas ir netoleruotinas, bet netgi ir žalingas mamos elgesys. O dar gi mama būdama tokiame stovyje bandė auklėti savo nepilnametį vaiką bei demonstravo savo valdžią vaiko atžvilgiu. Taip pat nusižengimo faktą patvirtina ir duomenys iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos Vaiko situacijos vertinimo anketos. Pokalbio su nepilnamečiu G. R. metu vaikas nurodė, jog tą dieną visi prabudo per vėlai, pramiegojo. Vaikai nuėjo pas mamą į kambarį pažiūrėti, kodėl mama jų nepažadino, bet jos kambaryje nerado. Po kiek laiko mama atėjo, buvo girta, pradėjo prie jo kabinėtis, liepė parodyti telefoną, jai atrodė, kad vaikas ją filmuoja. Vaikui atsisakius duoti telefoną, mama jį pargriovė, prispaudė, norėdama atimti telefoną. Vaikas nurodė, jog mama geria nuolat, nesidomi nei namais, nei jų mokslais, visa atsakomybė tenka jam. Tokias pačias tos dienos įvykio aplinkybes nurodo ir nepilnametė pareiškėjos dukra R.. Ji taip pat nurodė, jog jie neišėjo į mokyklą, nes pramiegojo, kad mama tą dieną persekiojo brolį G., buvo jį pargriovusi, norėjo atimti telefoną. Patvirtino, jog mama dažnai vartoja alkoholį, kas jai ir jos broliams nepatinka. Pokalbio metu mergaitė buvo išsigandusi. G. ir R. žodžius patvirtino ir trečias Pareiškėjos vaikas E. R., kuris pasakojo, jog neišėjo į mokyklą, nes mama nepakėlė jų, kad mama pykosi su broliu G., stumdėsi. Nurodė, kad mama dažnai vaikšto išgėrusi, tikrina vaikų telefonus ar jie nerašo tėčiui. Pokalbio su specialiste metu buvo išsigandęs. Vaikų emocinė būsena (buvo išsigandę, sunerimę) tik patvirtina, jog 2024 m. kovo 26 d. mamos elgesys nebuvo tinkamas vaikų atžvilgiu ir nesuderinamas su tėvams keliamu reikalavimu užtikrinti vaiko teisę į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Motinos elgesys buvo ydingas ir žalingas vaikų psichinei sveikatai ir emocinei būsenai. Taigi iš šio teisinio reglamentavimo ir iš bylos medžiagos visumos matyti, kad Pareiškėja padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Administracinis nusižengimas numatytas LR ANK 73 straipsnio 1 dalyje, yra pilnai įrodytas. Institucijos nuomone Pareiškėjos veika kvalifikuota tinkamai, priimtas nutarimas yra išsamus ir motyvuotas, todėl nėra teisinio pagrindo, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Institucija mano, kad byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią K. R. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 73 straipsnio 1 dalyje, todėl Pareiškėjos skundo argumentais naikinti nutarimo nėra jokio teisinio pagrindo. Nuobauda, Institucijos nuomone, taip pat individualizuota tinkamai.

Pareiškėja K. R. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad visiškai nepateisina alkoholio vartojimo, bet buvo tokia diena, vienkartinis atvejis. Su sūnumi kai pykosi, dar buvo blaivi. Ji jo negriovė, jis stiprus sportininkas berniukas, pats atsigulė ant lovos prispaudęs telefoną po pilvu, ir ji bandė ištraukti iš jo telefoną, bet jai nepavyko. Tą dieną vaikas jos paprašė, kad ji leistų jam neiti į mokyklą, kadangi jis labai daug sportuoja ir jaučiasi labai pavargęs. Ji jam leido neiti. O vaikams kitiems jis pasakė kitaip. Buvo tėvo įteikta, kad mama geria. Jai neblaivumas buvo patikrintas apie 17:00-17:30 val. Ji vaikams tą dieną pasakė, kad jie nebuvo mokykloje, reikia eiti daryti pamokas, o jie buvo su savo telefonais, taip ir pradėjo visi pyktis. G. meluoja, kad ji jų nepakėlė į mokyklą. G. tai pasakė kitiems vaikams. Kiti vaikai irgi nėjo į mokyklą tą dieną, kadangi ji buvo nedarbingume, todėl kai leido G. neiti į mokyklą, nusprendė ir kitus vaikus palaikyti namie. Konfliktas su G. įvyko apie 14:00 val. Alkoholį vartojo vakare. Tuo metu, kai ji buvo neblaivi, namuose nebuvo blaivaus vaikus prižiūrinčio asmens. Gailisi dėl savo veiksmų. Šiuo metu su sutuoktiniu vyksta skyrybų procesas, vasario mėnesį bus galutinis posėdis, dviejų vaikų gyvenamoji vieta laikinai nustatyta pas ją, G. – pas vyrą. Šiuo atveju vartojo alkoholį, kadangi sunkiai išgyvena skyrybas. Tą dieną išgėrė beveik 0,5 l degtinės. Vaikai nėra tokie maži, gali porą valandų pabūti ir be suaugusiųjų. Pirma atvažiavo policija. Tuo metu ji miegojo. Tai buvo apie 17:30 val. Iki atvykstant pareigūnams miegojo apie pusę valandos. Su vaikais labai gerai sutaria, juos prižiūri, namuose alkoholio aplamai nelaiko, šis atvejis, kuomet vartojo alkoholį, buvo vienkartinis, savo tokio elgesio nepateisina.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Teismas, įvertinęs skundo motyvus ir atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, K. R. veiksmai įvertinti ir kvalifikuoti tinkamai pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, nuobauda paskirta teisingai.

ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Įvertinus ANK 73 straipsnio 1 dalies dispoziciją matyti, kad objektyvusis šio nusižengimo požymis yra tėvų netinkamas valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas. Siekiant patraukti asmenį pagal šį straipsnį, taip pat turi būti nustatyta, kad toks tėvų valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas yra priešingas vaiko interesams.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas tėvų valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Tokie veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-1580/2009, N62-482/2011, N62-485/2011, N575-305/2012, N575-739/2012 ir kt.).

Pareiškėja šiuo atveju neginčija faktinių bylos aplinkybių t. y. kad ji 2024 m. kovo 26 d. 12:20 val. (duomenys neskelbtini) buvo neblaivi ir, kad žodinio konflikto su nepilnamečiu sūnumi G. R. metu užgulė sūnų, taip norėdama ištraukti iš jo rankų telefoną. Tačiau, K. R. teigia, kad jos padarytas nusižengimas nepasižymėjo pavojingumu, jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl administracinėn atsakomybėn ji patraukta nepagrįstai. Su tokiais pareiškėjos argumentais teismas nesutinka.

Nors pareiškėja neginčija faktinių nusižengimo aplinkybių, tačiau nurodo, kad jos manymu, Institucija šias aplinkybes netinkamai interpretavo – iškraipė. Tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu K. R. paaiškino, jog žodinis konfliktas tarp jos ir nepilnamečio sūnaus G. R. kilo dėl to, kad ji sūnui nurodė eiti ruošti namų darbus, tačiau sūnus jos neklausė, naudojosi telefonu, pradėjo ją juo filmuoti. Kadangi sūnus, net ir kelis kartus jo paprašius, nevykdė jos paliepimo mokytis, o ji siekė užtikrinti, kad telefonas sūnaus šio proceso metu neblaškytų, be to, sūnus jos paliepimu neparodė jai telefonu filmuotos medžiagos, K. R. norėjo iš sūnaus telefoną paimti, tačiau sūnus atsigulė ant lovos ir prispaudė telefoną sau prie pilvo, dėl ko ji užgulė sūnų ir bandė telefoną ištraukti jam iš rankų. K. R. nesutinka, kad taip ji veikė priešingai vaiko interesams, priešingai – pareiškėja nurodo, kad tokiais savo veiksmais ji siekė sistemingo ir sklandaus vaiko mokymosi. Be to, pareiškėja neginčijo to, kad jai buvo fiksuotas neblaivumas, teismo posėdžio metu paaiškino, kad alkoholio vartojimas buvo vienetinis atvejis, kad 2024 m. kovo 26 d. alkoholį ji vartojo todėl, kad sunkiai išgyvena skyrybas, alkoholį gėrė savo kambaryje, ne prie nepilnamečių vaikų, po ko ji nuėjo miegoti ir maždaug po pusės valandos atsibudo todėl, kad atvyko policijos pareigūnai. Nurodė ir tai, kad vaikai į mokyklą nėjo, nes ji buvo nedarbingume, todėl leido vaikams neiti į mokyklą ir pasilaikyti vaikus namie.

Liudytojas nepilnametis G. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2024 m. kovo 26 d. atsikėlęs ryte pastebėjo, kad pramiegojo mokyklą, nusprendė pažiūrėti, kur yra mama. Nuėjęs į mamos kambarį, pastebėjo ant prie lovos esančios spintelės padėtą degtinės butelį. Tuo metu stovėdamas tarpduryje, rankoje laikė telefoną ir K. R. pagalvojo, kad jis ją filmuoja. Jis bandė K. R. parodyti, kad jos nefilmuoja, tačiau ji vis tiek bandė iš jo atimti mobilųjį telefoną, jie apsistumdė, jis pabėgo į namų rūsį, kuriame ant lovos atsigulė ant pilvo ir taip užgulė savo mobilųjį telefoną. Tuomet atėjo K. R., užgulė ant jo, bandė iš jo atimti telefoną, tuo metu jam pasidarė sunku kvėpuoti, jautė momentinį fizinį skausmą. Tuo metu jis bandė prašyti pagalbos savo brolio ir sesės, kurie irgi buvo rūsyje ir viską matė. Jis atidavė K. R. mobilųjį telefoną, ir jai išėjus, nuėjęs į mamos kambarį nufotografavo degtinės butelį ir nusiuntė tėčiui, kuris pokalbio metu jam pasakė, kad sūnus vengtų mamos. Po to atvyko policijos pareigūnai, tuo metu mama miegojo, jai atsikėlus ir patikrinus neblaivumą, buvo nustatytas 2,65 prom. girtumas. Vaikas kalbėdamas labai graudinosi (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 24242589737 medžiagos 13–14 lapai).

Iš vaiko situacijos aptarimo su vaiku matoma, kad G. R. pasakojo, jog šiandien (2024 m. kovo 26 d.) prabudo per vėlai, pramiegojo. Vaikas nuėjo pas mamą pažiūrėti, kodėl ji jų nepabudino, Kambaryje pas mamą nieko nebuvo, vaikas pas mamą kambaryje pastebėjo du degtinės butelius, kurių vienas buvo beveik išgertas. Mama buvo girta, prie vaiko pradėjo kabinėtis, jai atrodė, kad vaikas ją filmuoja. Vaikas parodė mamai, kad jos nefilmavo Mama norėjo iš vaiko atimti telefoną, prispaudė jį, bandė iš jo jį atimti. Vaikas pasakojo, kad mama pastoviai geria, dėl ko jie neišeina į mokyklą. Mama išgėrinėti pradėjo jau seniau. Geria savo kambaryje, ne prie vaikų. Su mama kalbėjo, kad ji taip nedarytų, bet ji visada sako, kad geria dėl to, kad skiriasi su tėčiu (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 24242589737 medžiagos 28 lapas).

Liudytojas nepilnametis E. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. kovo 26 d. nėjo į mokyklą, nes pramiegojo, mama jų nepakėlė. Vaikas pasakojo, kad mama dažnai vaikšto išgėrusi, tikrina jų telefonus. Šiandien mama labai pykosi su G., stumdėsi, norėjo atimti G. telefoną. Vaikas išsigandęs. Liudytoja nepilnametė R. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. kovo 26 d. į mokyklą nėjo, nes šiandien visi prabudo per vėlai, pramiegojo, be to, mama buvo išgėrusi. Mama šiandien persekiojo brolį G., buvo pargriovusi ant lovos, norėjo iš jo atimti telefoną. Mergaitė kalbėjo labai atsargiai, išsigandusi (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 24242589737 medžiagos 36, 46 lapai).

Iš aptartų duomenų akivaizdu, kad K. R. savo nepilnamečio vaiko akivaizdoje buvo neblaivi, dėl ko būtent ir kilo žodinis konfliktas su nepilnamečiu sūnumi G. R., kurio metu pareiškėja bandė atimti iš sūnaus telefoną, taip jį užgulusi apsunkino jo kvėpavimą, kurį nepilnametis vertino kaip momentinį fizinį skausmą, to pareiškėja neginčijo. Vaikai dėl to, kad pareiškėja buvo neblaivi, nurodė pramiegoję ir ryte nenuėję į mokyklą, be to, iš nepilnamečių apklausų matoma, kad vaikai po šių įvykių buvo išsigandę, graudinosi. Pareiškėja, būdama suaugusi, brandi asmenybė, atsakinga už savo nepilnamečius vaikus, turėjo suvokti, kad būdama neblaivi prie nepilnamečių vaikų, kai šalia nėra kitų blaivių suaugusių asmenų, galinčių pasirūpinti vaikais, ji elgiasi nerūpestingai, neužtikrina vaikams saugios aplinkos, negeba adekvačiai bendrauti su vaikais ir spręsti kilusių konfliktų, todėl tokie jos veiksmai neabejotinai buvo pavojingi.

Remiantis šiais duomenimis, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko akivaizdoje būdama neblaivi, neblaivi spręsdama kilusį konfliktą, kurio metu sukėlė ir trumpalaikį skausmą savo nepilnamečiam sūnui, pareiškėja elgėsi amoraliai, rodė vaikui netinkamą pavyzdį, neužtikrino vaiko teisės į saugią aplinką, visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, elgėsi socialiai pavojingai, tokiu būdu netinkamai panaudojo motinos valdžią, todėl administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį K. R. patraukta pagrįstai.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda pareiškėjai skirta teisingai, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

K. R. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-19030-2024 palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos medžiagą ROIK: 24242589737 grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė