- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-20
- Bylos Nr.
- I-3114-561/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01231-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Rūta Miliuvienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Euroratas“
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui
- Kategorijos
- 2.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Euroratas“ atstovui V. P., atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Andriui Vaicekauskui, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui Vitalijui Juškai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Euroratas“ skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja UAB „Euroratas“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 1-3, 126), kreipėsi į teismą, prašydama: 1) įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį (toliau – ir Klaipėdos teritorinis padalinys) išduoti UAB „Euroratas“ pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 2, Klaipėdoje, kapitaliniam remontui specialiuosius paveldosauginius reikalavimus pagal 2012-02-01 pateiktą prašymą ir preliminarius projektinius pasiūlymus arba nurodyti, kad specialiųjų paveldosauginių reikalavimų kapitaliniam remontui neturi; 2) įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) priimti sprendimą inicijuoti UAB „Euroratas“ priklausantį pastatą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2, Klaipėdoje, paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ar nesaugomu ir apie šį sprendimą informuoti Nekilnojamojo turto registrą; 3) priteisti solidariai iš atsakovų 1700 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodė, kad Bendrovei priklausantis pastatas – parduotuvė 2010-05-05 akto Nr. KPD-RM-1394 pagrindu yra įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Pažymėjo, kad 2012-02-01 su prašymu išduoti pastato kapitaliniam remontui specialiuosius paveldosauginius reikalavimus kreipėsi į Klaipėdos teritorinį padalinį. Prie prašymo pridėjo preliminarius projektinius pasiūlymus. Nurodė, kad Klaipėdos teritorinis padalinys 2012-02-20 raštu Nr. (12.14)2K1-71 prašymo netenkino, nurodydamas, kad preliminarių projektinių pasiūlymų nevertina, kadangi tvarkomosios paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos (laikinasis apsaugos reglamentas) nebuvo nustatytos.
Nurodė, kad, nesutikdamas su Klaipėdos teritorinio skyriaus padalinio sprendimu, apskundė jį Departamentui ir pareikalavo, kad Departamentas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka priimtų sprendimą Bendrovei priklausantį pastatą skelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu arba priimtų sprendimą jį paskelbti nesaugomu. Pažymėjo, kad Departamentas 2012-04-19 sprendimu Nr. (7.12)2-1229 nusprendė, kad Klaipėdos teritorinis padalinys visus veiksmus atliko tinkamai. Pareiškėja pabrėžė, kad Departamento sprendime nebuvo užsiminta, ar pareiškėjos prašymas dėl objekto skelbimo saugomu ar ne saugomu tenkintas. Pažymėjo, kad iš Departamento sprendimo suprato, kad šiuo klausimu yra priimtas neigiamas sprendimas, nepateikiant jokių motyvų.
Pareiškėjos teigimu, priimti Klaipėdos teritorinio padalinio ir Departamento sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti ir nemotyvuoti.
Pareiškėja pažymėjo, kad ne kiekvienam nekilnojamam daiktui, įregistruotam Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, yra išduodami laikinieji apsaugos reglamentai tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektams rengti, o tik tiems, kurie yra valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ar kultūros paveldo objektu, dėl kurio priimtas sprendimas inicijuoti skelbimą saugomais valstybės. Šiuos savo argumentus grindė Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.02.01:2005 „Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų (laikinųjų apsaugos reglamentų) išdavimo taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės) 4.1 punktu.
Nurodė, kad Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kas sudaro paveldo apsaugą, t. y. apskaita; skelbimas saugomu; saugojimas – tvarkyba ir naudojimas; pažinimas, jo sklaida ir atgaivinimas. Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011-07-14 sprendime administracinėje byloje Nr. A-822-2791/2011 nurodė, kad Bendrovei priklausantis pastatas yra tik įtrauktas į apskaitą ir nėra taikyta net pradinė apsauga, todėl savininkams jokių teisinių pasekmių nesukelia.
Pabrėžė, kad dėl Bendrovei priklausančio pastato nėra priimtas joks sprendimas skelbti jį saugomu ar ne. Pastatas yra tiesiog įtrauktas į apskaitą, todėl pareiškėja kreipėsi su prašymu į Klaipėdos teritorinį padalinį išduoti specialiuosius paveldosauginius reikalavimus. Prie prašymo pateikė preliminarius projektinius pasiūlymus, kuriuos Klaipėdos teritorinis padalinys turėjo įvertinti ir nuspręsti, ar numatomi statybos darbai žalotų vertingąsias savybes bei turėjo uždėti pradinę apsaugą, t. y. jei Klaipėdos teritorinis padalinys manė, kad vertingosioms savybėms gresia pavojus, turėjo per 15 dienų inicijuoti kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu arba duoti atsakymą, kad tokiems darbams specialieji paveldosauginiai reikalavimai nenustatomi, tačiau to neatliko.
Pareiškėja padarė išvadą, kad Kultūros paveldo registre kultūros paveldo objektas yra registruojamas vertinimo tarybos sprendimu, t. y. tam tikru aktu nustačius, kad objektas turi istoriškai vertingų ir saugotinų požymių, tačiau tvirtino, kad toks registravimas nesukelia jokių teisinių pasekmių tokių objektų valdytojams. Tvirtino, kad valdytojams kyla pareiga susilaikyti nuo statybinių darbų tik po to, kai kompetentinga institucija priima sprendimą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka inicijuoti kultūros paveldo objekto apsaugą ir šį sprendimą įregistruoja Kultūros vertybių registre. Po priimto sprendimo įregistravimo per 15 dienų apie tai privalu pranešti visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokio objekto teritorijos ribose yra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, kad tik po informavimo valdytojams kyla pareiga pagal Įstatymo 9 str. 5 dalį.
Pabrėžė, kad Departamento pareiga yra kultūros vertybes atskleisti (išaiškinti), registruoti, skelbti saugomomis ir t. t. Tvirtino, kad Klaipėdos teritorinis padalinys ne tik nevykdė savo pareigų, bet ir pažeidė Įstatymo 9 str. 5 dalies nuostatas. Departamentas nepareikalavo iš savo padalinio laikytis Įstatymo bei priimdamas sprendimą nepasisakė dėl teisinės apsaugos. Nurodė, kad Departamentas neturi jokio intereso pastatą skelbti saugomu, tačiau jo kapitališkai remontuoti neleidžia.
Pareiškėjos vertinimu, Departamentui nesiėmus jokių priemonių pastatą skelbti saugomu, pradinė apsauga neteko galios pasibaigus terminui, nustatytam Įstatymo 9 str. 6 dalyje, todėl tvirtino, kad Departamentas privalo apie tai paskelbti visuomenei priimant sprendimą, kuris būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes tik tada nebus pažeidžiamos pareiškėjos teisės.
Pažymėjo, kad 20 dienų termino skundui paduoti nepraleido.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu Bendrovės atstovas palaikė argumentus, išdėstytus skunde, ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti pilnai.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos UAB „Euroratas“ skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė administracinę bylą nutraukti. Teismui nusprendus bylą nagrinėti, prašė skundo netenkinti.
Departamentas nurodė, kad UAB „Euroratas“ praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytą skundo padavimo terminą. Departamentas tvirtino, kad Įstatymo 5 str. 10 d. 11 punkte, pagal kurį Departamentas nagrinėja valdytojų skundus ir prašymus, nėra nustatyta išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Nurodė, kad minėta nuostata apibrėžia Departamento kompetenciją viešojo administravimo srityje, vykdant administracinę procedūrą – nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą, ir tokiam administraciniam sprendimui apskųsti yra taikomas bendrasis ABTĮ 33 str. 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos terminas. Pažymėjo, kad pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo terminą, todėl prašė teismo bylą nutraukti. Pažymėjo, kad Klaipėdos teritorinio padalinio 2012-02-20 rašte Nr. (12.14)2K1-71 buvo nurodyta alternatyva, jog, jei priimtas sprendimas pareiškėjos netenkina, ji gali kreiptis su skundu į Departamentą arba priimtą sprendimą skųsti administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad LVAT 2011-07-14 sprendime administracinėje byloje Nr. A-822-2791/2011 pasisakė, jog pastatui nėra taikyta net pradinė apsauga, todėl savininkams jokių teisinių pasekmių nesukelia. Tvirtino priešingai, kad LVAT nekilo abejonių dėl to, kad pastatas yra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė, kuriai yra taikoma pradinė apsauga, reglamentuota Įstatymo 9 straipsnyje. Nepagrįstu laikė ir kitą pareiškėjos argumentą, jog kultūros paveldo objekto registravimas Kultūros vertybių registre nesukelia jokių teisinių pasekmių tokių objektų valdytojams ir pažymėjo, kad Įstatymo 14 straipsnyje yra nustatytos kultūros paveldo objekto valdytojo teisės bei pareigos, šis straipsnis taikomas ir Kultūros vertybių registre registruotų, bet saugomais nepaskelbtų, ir saugomais paskelbtų kultūros paveldo objektų valdytojams, o Įstatymo 9 straipsnyje – kultūros paveldo objektų, dėl kurių nėra priimtas sprendimas juos skelbti saugomais ar neskelbti, pradinės apsaugos reikalavimai bei nuostatos, susijusios su jau saugomo objekto naujai aptiktos vertybės nustatymu bei apsaugos reikalavimų pakeitimu.
Nurodė, kad pareiškėja klaidingai teigia, jos Departamentas neturi jokio intereso pastatą skelbti saugomu, tačiau jo kapitališkai remontuoti neleidžia. Pažymėjo, kad pagal Įstatymo 9 str. 1 punktą, Kultūros vertybių registre registruoto kultūros paveldo objekto, dėl kurio nėra priimtas sprendimas skelbti jį saugomu ar neskelbti, valdytojas, planuojantis atlikti kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes galinčius pažeisti tvarkybos darbus, turi pateikti savivaldybės paveldosaugos padaliniui projektinius siūlymus arba raštu išdėstytus numatomus darbus. Savivaldybės paveldosaugos padalinys apie tai nedelsdamas praneša Departamentui. Vadovaujantis minėto straipsnio 2 punktu, jeigu nustatoma, kad numatomi darbai žalotų vertingąsias savybes, per 15 dienų turi būti inicijuojamas kultūros paveldo objekto skelbimas saugomu. Sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objektą skelbti valstybės saugomu priima Departamentas, o savivaldybės saugomu – savivaldybės paveldosaugos padalinys. Pagal Įstatymo 10 str. 1 dalį, Departamentas ar savivaldybės paveldosaugos padalinys sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto paskelbimą saugomu privalo registruoti Kultūros vertybių registre ir per 15 dienų po įregistravimo pranešti raštu visiems asmenims, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokio objekto teritorijos ribose yra registruotos Nekilnojamojo turto registre.
Pažymėjo, kad pati pareiškėja nesilaikė Įstatymo 9 straipsnio reikalavimų, nes apie savo numatomus darbus turėjo informuoti savivaldybės paveldosaugos padalinį ir tik tuomet savivaldybės paveldosaugos padalinys nedelsdamas informuoja Departamentą. Nurodė, kad būtinybė informuoti savivaldybės paveldosaugos padalinį yra ne vien formali, nes pagal Įstatymo 10 str. 3 ir 4 dalis, kultūros paveldo objektas gali būti skelbiamas tiek valstybės saugomu, tiek savivaldybės saugomu. Pabrėžė, kad pareiškėja savarankiškai nusprendė, jog valstybės, o ne savivaldybės, institucija turi inicijuoti kultūros paveldo objekto skelbimo saugomu ar nesaugomu procedūrą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Įstatymo 9 str. 2 dalis nustato lygias galimybes tiek savivaldybei, tiek Departamentui inicijuoti objekto skelbimo saugomu procedūrą. Pažymėjo, kad šiuo atveju nesilaikant Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų, liko nerealizuota ir Įstatymo 6 str. 3 d. 1 punkte nustatyta savivaldybės teisė pateikti Departamentui savivaldybės pasiūlymus.
Nurodė, kad pareiškėja, teikdama Klaipėdos teritoriniam padaliniui prašymą su priedais, pažeidė paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projekto rengimo taisyklės“ normas, reglamentuojančias projektinių pasiūlymų rengimą. Pateikti projektiniai pasiūlymai neatitiko reikalavimų, nustatytų minėto tvarkybos reglamento 20 punkte (architekto kvalifikacijos nepateikimas, aiškinamojo rašto nebuvimas, esamos padėtis ir planuojamos veiklos fiksavimo dokumentų trūkumais), todėl Klaipėdos teritorinis padalinys negalėjo ir nevertino taip vadinamųjų preliminarių projektinių pasiūlymų.
Pažymėjo ir tai, kad Klaipėdos teritorinis padalinys negalėjo vertinti pateiktų pasiūlymų, nes nebuvo nustatytos tvarkomosios paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos (laikinasis apsaugos reglamentas), todėl negalėjo būti sprendžiamas klausimas, ar numatomi darbai žalotų vertingąsias savybes bei klausimas inicijuoti skelbimą minėto kultūros paveldo objekto saugomu. Pažymėjo, kad sprendimas skelbti ar neskelbti kultūros paveldo objektą saugomu yra priimamas tik po to, kai atitinkama institucija priima sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto skelbimą valstybės ar savivaldybės saugomu. Pabrėžė, kad atitinkamai negali būti taikomas Įstatymo 9 str. 5 dalyje nurodytas terminas, kuris taikomas institucijai priėmus sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto skelbimą saugomu arba jau saugomo objekto naujai aptiktos vertingosios savybės nustatymą bei apsaugos reikalavimų pakeitimą.
Pažymėjo, kad Klaipėdos teritorinio padalinio priimtas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas teisės aktų nuostatomis, aiškiai nurodyti veiksmai, kurių pareiškėja turėjo ir turi laikytis, t. y. vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projekto rengimo taisyklės“ nuostatomis, turi parengti reikiamus dokumentus, ištaisyti pateiktas pastabas ir kreiptis į teritorinį padalinį.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Departamento atstovas patvirtino atsiliepimuose į pareiškėjos UAB „Euroratas“ skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepime į pareiškėjos UAB „Euroratas“ skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė administracinę bylą nutraukti. Teismui nusprendus bylą nagrinėti, prašė skundo netenkinti.
Klaipėdos teritorinis padalinys iš esmės savo poziciją pagrindė tokiais pačiais motyvais, kaip ir atsakovas Departamentas. Papildomai pažymėjo, kad ir toliau laikosi pozicijos, jog UAB „Euroratas“, prieš pradedant vykdyti pastato tvarkybos darbus, vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projekto rengimo taisyklės“ nuostatomis, turi reikiamai parengti dokumentus.
Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja 2012-02-28 raštu Nr. 51 „Prašymas ištirti neteisėtus veiksmus ir įpareigoti atlikti veiksmus, numatytus įstatyme“ į Departamentą kreipėsi su prašymu UAB „Euroratas“ priklausantį pastatą adresu: (duomenys neskelbtini) 2, Klaipėdoje, skelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu arba priimti sprendimą jį paskelbti nesaugomu, o patikslintame skunde prašė teismo įpareigoti Departamentą priimti sprendimą inicijuoti UAB „Euroratas“ priklausantį pastatą paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ar nesaugomu ir apie šį sprendimą informuoti Nekilnojamojo turto registrą. Nurodė, kad pareiškėja reiškia naujus reikalavimus Departamentui, neatitinkančius jos pačios rašyto 2012-02-28 prašymo Nr. 51 reikalavimų.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas patvirtino atsiliepimuose į pareiškėjos UAB „Euroratas“ skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „Euroratas“ 2012-02-01 su prašymu kreipėsi į Klaipėdos teritorinį padalinį, prašydama išduoti specialiuosius reikalavimus prekybos paskirties pastato esančio, adresu: (duomenys neskelbtini) 2, Klaipėdoje, kapitalinio remonto projektui (b. l. 74).
Klaipėdos teritorinis padalinys 2012-02-20 sprendimu Nr. (12.14)2K1-71 nusprendė paveldosauginių reikalavimų neišduoti (b. l. 73). Sprendime nurodė, kad pateiktų preliminarių projektinių pasiūlymų nevertina, kadangi nebuvo nustatytos tvarkomosios paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos (laikinasis apsaugos reglamentas) ir nurodė pareiškėjai, kad, prieš pradedant vykdyti pastato tvarkybos darbus, privalu reikiamai parengti dokumentus.
Pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos teritorinio padalinio sprendimu, 2012-02-28 su prašymu kreipėsi į Departamentą (b. l. 57-58). Pareiškėja paprašė Departamento išsiaiškinti prašyme nurodytas faktines aplinkybes, nubausti kaltus asmenis ir Įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimą, t. y. UAB „Euroratas“ priklausantį pastatą skelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu arba priimti sprendimą jį paskelbti nesaugomu.
Departamentas 2012-04-19 sprendimu Nr. (7.12)2-1229 nusprendė, kad Klaipėdos teritorinis padalinys visus reikiamus veiksmus atliko tinkamai (b. l. 37-38).
Ginčas byloje kilęs dėl įpareigojimo Klaipėdos teritoriniam padaliniui išduoti UAB „Euroratas“ pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini) 2, Klaipėdoje, kapitaliniam remontui specialiuosius paveldosauginius reikalavimus bei dėl įpareigojimo Departamentui priimti sprendimą inicijuoti UAB „Euroratas“ priklausantį pastatą paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ar nesaugomu ir apie šį sprendimą informuoti Nekilnojamojo turto registrą teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėja 2012-04-26 pateikė teismui skundą (teisme gautas 2012-04-30), kuriame prašė: 1) įpareigoti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį išduoti UAB „Euroratas“ pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 2, Klaipėdoje, kapitaliniam remontui specialiuosius paveldosauginius reikalavimus pagal 2012-02-01 pateiktą prašymą ir preliminarius projektinius pasiūlymus arba nurodyti, kad specialiųjų paveldosauginių reikalavimų kapitaliniam remontui neturi; 2) įpareigoti Departamentą priimti sprendimą UAB „Euroratas“ priklausantį pastatą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) 2, Klaipėdoje, paskelbti valstybės nesaugomu kultūros paveldo objektu ir apie šį sprendimą informuoti Nekilnojamojo turto registrą (b. l. 1-3).
Teismas 2012-05-04 nutartimi nustatė UAB „Euroratas“ terminą iki 2012-05-18 pašalinti skundo trūkumus: pateikti teismui patikslintą skundą su patikslintais skundo reikalavimais ir teisingai nurodytomis administracinės bylos proceso šalimis (b. l. 24-25). 2012-05-15 teisme buvo gautas pareiškėjos UAB „Euroratas“ paaiškinimas (b. l. 27-28). Paaiškinime pareiškėja nurodė, kad nekeičia skunde pateiktų šalių ir kiekvienam iš atsakovų formuluoja po vieną reikalavimą. Pažymėjo ir tai, kad jei Klaipėdos teritorinis padalinys taptų vieninteliu atsakovu, skundas turėtų būti paduotas ir byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Pareiškėja taip pat nepatikslino ir skundo reikalavimų, nors minėtoje teismo nutartyje pareiškėjai buvo išaiškinta, kad iš skundo turinio matyti, jog Klaipėdos teritorinis padalinys 2012-02-20 sprendimu Nr. (12.14)2K1-71 ir Departamentas 2012-04-19 sprendimu Nr. (7.12)2-1229 atsisakė atlikti pareiškėjos skunde prašomus įpareigoti atlikti veiksmus. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, išaiškino pareiškėjai teisę skųsti šiuos sprendimus, prašant juos panaikinti ir įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. prašyti teismą ne tik įpareigoti atlikti veiksmus, bet ir ištirti priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.
ABTĮ 17 str. 3 dalis nustato, jog kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Teismas daro išvada, kad pareiškėjos reiškiami reikalavimai yra tarpusavyje neatsiejamai susiję, todėl sprendžia, kad abu pareiškėjos reikalavimai nagrinėtini Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Pareiškėjai turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, tačiau kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, atsižvelgiant į tai, turi būti pateikiami atitinkami įrodymai, nustatytinos tinkamos proceso šalys, pareiškiami prašymai ir kt.
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) įpareigoti Klaipėdos teritorinį padalinį išduoti UAB „Euroratas“ pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 2, Klaipėdoje, kapitaliniam remontui specialiuosius paveldosauginius reikalavimus pagal 2012-02-01 pateiktą prašymą ir preliminarius projektinius pasiūlymus arba nurodyti, kad specialiųjų paveldosauginių reikalavimų kapitaliniam remontui neturi; 2) įpareigoti Departamentą priimti sprendimą inicijuoti UAB „Euroratas“ priklausantį pastatą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2, Klaipėdoje, paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ar nesaugomu ir apie šį sprendimą informuoti Nekilnojamojo turto registrą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos teritorinis padalinys, išnagrinėjęs pareiškėjos 2012-02-01 prašymą, 2012-02-20 sprendimu Nr. (12.14)2K1-71 atsisakė išduoti specialiuosius paveldosauginius reikalavimus, nurodydamas, kad pateiktų preliminarių projektinių pasiūlymų nevertina, kadangi nebuvo nustatytos tvarkomosios paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos (laikinasis apsaugos reglamentas) bei pažymėjo, kad prieš pradedant vykdyti pastato tvarkybos darbus, privalu reikiamai parengti dokumentus (b. l. 73-74). Šis Klaipėdos teritorinio padalinio raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 9 dalyje pateiktą individualaus administracinio akto apibrėžimą ir, vadovaujantis ABTĮ 15 str. 1 d. 2 punktu, gali būti skundžiamas administraciniam teismui.
Teismas daro išvadą, kad atsakovas Klaipėdos teritorinis padalinys galėtų būti įpareigotas išduoti UAB „Euroratas“ pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) 2, Klaipėdoje, kapitaliniam remontui specialiuosius paveldosauginius reikalavimus tik pripažinus, kad anksčiau nurodytas atsakovo Klaipėdos teritorinio padalinio sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta išduoti paveldosauginius reikalavimus, yra neteisėtas ir/ar nepagrįstas, ir panaikinus šį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, kaip ne kartą yra pažymėjęs LVAT, pagal ABTĮ 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui (administracinės bylos Nr. AS-556-667/2010; A-756-1511/2012). Teismo vertinimu, skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas. Šioje byloje pareiškėja UAB „Euroratas“ nepareiškė reikalavimo panaikinti atsakovų Klaipėdos teritorinio padalinio bei Departamento priimtų sprendimų, nors teismo 2012-05-04 nutartyje Bendrovei buvo išaiškinta teisė skųsti minėtus sprendimus, prašant juos panaikinti ir įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. teismas išaiškino pareiškėjai teisę prašyti teismą ne tik įpareigoti atlikti veiksmus, bet ir ištirti priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau, kaip matyti ir pateikto pareiškėjos paaiškinimo, Bendrovė savo reikalavimų nekeitė ir priimtų Klaipėdos teritorinio padalinio 2012-02-20 sprendimo Nr. (12.14)2K1-71 bei Departamento 2012-04-19 sprendimo Nr. (7.12)2-1229 teisme neginčijo.
Teismas, išanalizavęs teisės aktų nuostatas bei LVAT praktiką, daro išvadą, kad, esant galiojantiems minėtiems sprendimams, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą Klaipėdos teritorinį padalinį išduoti specialiuosius reikalavimus prekybos paskirties pastato esančio, adresu: (duomenys neskelbtini) 2, Klaipėdoje, kapitalinio remonto projektui.
Antruoju skundo reikalavimu pareiškėja prašė, kad teismas įpareigotų Departamentą priimti sprendimą inicijuoti UAB „Euroratas“ priklausantį pastatą paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ar nesaugomu ir apie šį sprendimą informuoti Nekilnojamojo turto registrą.
Vadovaujantis ABTĮ, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 dalis). Kaip yra pabrėžęs LVAT, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas (LVAT administracinė byla Nr. AS-662-538/2012). Todėl, teismo vertinimu, nesant atsakovo Departamento atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, t. y. priimti sprendimą inicijuoti UAB „Euroratas“ priklausantį pastatą paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ar nesaugomu ir apie šį sprendimą informuoti Nekilnojamojo turto registrą, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo, tuo tarpu ABTĮ 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (LVAT administracinė byla AS-756-868/2011).
Pareiškėja prašė teismo priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 str. 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Bendrovės skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos UAB „Euroratas” skundas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „Euroratas“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.