Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimo V. B. administracinių teisės pažeidimų byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2014-03-09, 17.06 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, jo nesuvaldęs nesustabdė ir atsitrenkė į dvi stovėjusias transporto priemones. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 133, 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus.

V. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo turiniu, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino V. B. kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent V. B. vairavo A. B. priklausantį automobilį, apgadino du kitus automobilius ir iš eismo įvykio vietos tyčia pasišalino, suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį, ir tikėdamasis išvengti atsakomybės. Tokia išvada darytina įvertinus visus byloje surinktus duomenis, tiek liudijančius V. B. naudai, tiek įrodančius jo kaltę. Nors V. B. savo paaiškinime ir apklausiamas teisme teigė, kad automobilio jis nevairavo, tačiau apylinkės teismas pagrįstai atsakomybėn traukiamo asmens parodymais netikėjo, kadangi juos paneigia liudytojos D. M. parodymai. Ši liudytoja tiesiogiai matė įvykį ir gana detaliai nurodė įvykio aplinkybes tiek pirminiame paaiškinime, tiek ir apklausiama teisme. Nors ji tiesiogiai neįvardijo V. B. kaip asmens, kuris sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, tačiau jos nurodyti amžiaus, išvaizdos ir kūno sudėjimo požymiai atitinka V. B. požymius. Be to, automobilis priklauso V. B. tėvui, juo naudojosi V. B., o tai tik patvirtina, kad jis pats ir vairavo automobilį, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis. D. M. teigimu, automobilio vairuotojas jai pasirodė neblaivus, todėl akivaizdu, kad sukėlęs eismo įvykį iš jo vietos pasišalino siekdamas išvengti atsakomybės.

Atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog automobilį vairavo jo pažįstamas vardu Edmundas, nepasitvirtino, kadangi V. B. negalėjo nurodyti jokių šio asmens kontaktinių duomenų, teigė, kad Edmundas yra kaimynas, nors toks asmuo kaimynystėje negyvena, nurodė, kad automobilio raktelius paliko Edmundui, nors šio žmogaus net nepažįsta. Liudytojai T. S. ir M. R., neva patvirtinantys V. B. versiją, skirtingai nurodė įvykio aplinkybes – T. S. asmenį vardu Edmundas įvardijo Edgaru, paneigė V. B. ir M. R. parodymus, neva V. B. atėjo pas T. S. ir užmigo, M. R. abejojo, ar iš tiesų vairavo Edmundas. Atsižvelgiant į tai, kad šie asmenys yra atsakomybėn traukiamo asmens draugai, jų parodymai vertintini kaip siekis padėti V. B. išvengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai parodymus davė prisiekę ir įspėti dėl atsakomybės pagal ATPK 187² straipsnį, svarstytinas klausimas dėl liudytojų patraukimo administracinėn atsakomybėn už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad automobilį vairavo būtent V. B., kuris, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, nepaneigia jo kaltės.

Skundo argumentas, jog teismas neteisingai nurodė, jog apeliantas jau yra baustas už tos pačios rūšies pažeidimą, yra nepagrįstas, kadangi iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad V. B. pažeidimų padarymo metu turėjo penkias galiojančias nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.