Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei O. R., atsakovei R. R. dėl tėvystės nuginčijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaikė. Ieškovė nurodė, kad jos gaunamo atlyginimo nepakanka sūnui išlaikyti, nes dukra R. mokosi vidurinėje mokykloje, pajamų neturi, todėl parama reikalinga ir besimokančiai dukrai, kuriai atsakovas išlaikymo nebeteikia. Pateikė medicininę pažymą, patvirtinančią, kad sūnui H. diagnozuoti širdies sutrikimai (funkcinis sistolinis ūžesys), nutukimas. Dėl susirgimų nuolat reikalingos gydytojų konsultacijos, lėšos kelionėms pas gydytojus. Dukrai reikalinga operacija, tačiau dėl lėšų stygiaus ją teko atidėti vėlesniam laikui. Atsakovas ir priteistą išlaikymą moka nereguliariai, padidėjus sūnaus poreikiams, išlaidoms sūnui išlaikyti, priversta materialinės paramos prašyti iš savo artimųjų (seserų). Ieškovės nuomone, atsakovo parama turėtų būti didesnė. Ieškovės žiniomis atsakovas pakankamai uždirba, turi nekilnojamojo turto, todėl gali mokėti prašomo dydžio išlaikymą sūnui. Ieškiniu prašė išlaikymą padidinti ir dukrai R., jai sulaukus pilnametystės, prašė jos suteiktą išlaikymą R. išieškoti iš atsakovo kaip įsiskolinimą.

Atsakovas, jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies (LR CK 3.201, 3.192, 3.194, 3.196 str.), priešieškinis atmestinas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Atsakovas ginčija vaikų R. R., gim. 1996-07-31, ir H. R., gim. 1999-06-18, gimusių šalims esant santuokoje, tėvystę.

CK 3.140 str. 1 d. yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagal CK 3.150 str. 1 d. nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. CK 3.152 str. 1 d. įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia apibrėžiama dviem momentais: kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Iš vaikų H. ir R. gimimo akto įrašų dokumentų matyti, kad vaikai gimė, šalims esant santuokoje, R., gimusios 1996-07-31, įrašas padarytas 1996-08-14, H., gimusio 1996-06-18, gimusio įrašas padarytas 1999-07-03. Kaip nustatyta ieškovės paaiškinimais, atsakovo priešieškinyje nurodytais rašytiniais paaiškinimais, santuokos pradžioje sutuoktiniai (ieškovė ir atsakovas) gyveno darnų ir grąžų gyvenimą, todėl teismas sprendžia, kad ginčijami duomenys, įrašyti vaikų R. ir H. gimimo įrašuose, atsakovui turėjo būti žinomi nuo įrašų padarymo dienos.

Atsakovas, ginčydamas tėvystę, nurodo, jog tik 2014 m. pradžioje gavo duomenis, patvirtinančius atsakovo nevaisingumą. Jo nuomone, ieškinio senaties terminas ginčyti tėvystę nėra praleistas.

Teismo posėdžio metu ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo nevaisingumo problema šeimoje buvo sprendžiama dar sutuoktiniams gyvenant santuokoje ir po įvairių medicininių tyrimų nustačius, jog šeima negali susilaukti vaikų dėl atsakovo nevaisingumo, sutuoktiniai kreipėsi į medikus dėl pagalbinio apvaisinimo, atsakovas siekė, kad ieškovei būtų atliktas pagalbinis apvaisinimas. Nors jokie medicininiai dokumentai, patvirtinantys šias aplinkybes, nėra išlikę ir ieškovė jų negalėjo pateikti, o dirbtinį apvaisinimą reglamentuojanti tvarka nustatyta tik 1999 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 248 „Dėl dirbtinio apvaisinimo tarkos patvirtinimo“, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kurie yra nuoseklūs ir detalūs. Ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad šeimoje buvo problemų, susijusių su sutuoktinių (atsakovo) nevaisingumu, patvirtino liudyt. L. L., parodžiusi, jog ieškovės šeimos nariams (seserims, mamai) buvo žinoma, kad abu vaikai pradėti pagalbinio apvaisinimo būdu, taip pat liudyt. D. K., parodžiusi, jog iš ieškovės žinojo, kad šeima negali susilaukti vaikų dėl atsakovo nevaisingumo, kad vieno iš vaikų ieškovė pradėjo lauktis tik po apsilankymo klinikose po pagalbinio apvaisinimo. Pagal viešai skelbiamą informaciją (www.motinairvaikas.lt) dabartinėje klinikoje „Motina ir vaikas“ 1998 m. buvo įkurta pirmoji Lietuvoje savarankiška pagalbinio apvaisinimo laboratorija, todėl tikėtina, jog ieškovė turėjo galimybę iki gimstant vaikams lankytis šioje klinikoje. Teismo posėdžio nustatytos aplinkybes, jog ieškovės šeimos nariams, artimiems draugams buvo žinoma, jog šeima negali susilaukti vaikų dėl atsakovo nevaisingumo, jog šeima kreipėsi į medikus dėl pagalbinio apvaisinimo, leidžia daryti išvadą, kad atsakovui duomenys apie nevaisingumą buvo žinomi kur kas anksčiau nei 2014 m., t.y. iki gimstant dukrai R., todėl nėra pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2014 metų, teismo vertinimu ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, vien dėl to atsakovo priešieškinis atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.). Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad skirti teismo medicininę ekspertizę netikslingas.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas tik nustatant, ar egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Pagal formuojamą teismų praktiką bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisų apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jų teisėms ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti laikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko kilmė patvirtinama vadovaujantis civiliniame kodekse nurodytais bendraisiais vaiko kilmės nustatymo pagrindais.

Ieškovės paaiškinimais nustatytos aplinkybes, kad abu sutuoktiniai prieš susilaukdami vaikų kreipėsi į medikus, kartu vyko į visas procedūras, rodo buvusį abiejų sutuoktinių apsisprendimą dėl numatomų apvaisinimo paslaugų sveikatos priežiūros įstaigoje, kad abu sutuoktiniai suvokė ir prisiėmė teisines pasekmes tiek moteriai, tiek vyrui, tiek vaikui (vaikams), kuris (kurie) gims pagalbinio apvaisinimo būdu, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas, todėl, esant nustatytoms aplinkybėms dėl vaikų gimimo, atsakovo reikalavimas nuginčyti tėvystę negali būti tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikai kartu su atsakovu šeimoje augo nuo pat gimimo, atsakovas pripažino tėvystę, nutraukus santuoką ir toliau jais rūpinosi, teikė teismo sprendimu nustatytą išlaikymą, tarp atsakovo ir vaikų susiformavęs glaudus ryšys, besitęsiantis iki nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo, vaikai atsakovo kvietimu ne kartą jam gyvenant Lietuvoje lankėsi tėvo gyvenamojoje vietoje Klaipėdoje, vaikai palaiko ryšius su seneliais iš tėvo pusės, vaikai (Haroldas rašytiniame paaiškinime), Roberta teismo posėdžio metu nurodė, kad nori ir toliau bendrauti su tėvu (nepaisant jo inicijuoto proceso dėl tėvystės nuginčijimo). Įvertinus susiformavusius vaikų ir tėvo santykius, vaikų amžių, atsakovo elgesį, konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaikų teisių ir interesų.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas privalo teikti išlaikymą sūnui H. R., gim. 1999-06-18, pagal 2005-11-23 Telšių raj. apylinkės teismo sprendimą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį, ir pagal minėtą teismo sprendimą iki pilnametystės privalėjo teikti išlaikymą dukrai R., gim. 1996-07-31, mokėdamas analogiško dydžio periodines išmokas.

Bylos nagrinėjimo metu šalių dukra R. tapo pilnamete, todėl dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, sulaukus pilnametystės, teismas nebesprendžia. Ieškovės prašymu šis reikalavimas laikytinas kaip reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kurio dydžio klausimas spręstinas toliau sprendime.

Prievolė išlaikyti vaikus yra tęstinio pobūdžio, vykdoma ilgą laikotarpį, per kurį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai gali kisti, todėl įstatyme numatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).

LR CK 3.201 str. numato, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Taigi, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaikų poreikių pasikeitimu – padidėjimu.

Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė abiejų tėvų turtinė padėtis Ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, atsakovo pagerėjo), išaugo vaikų poreikiai. Ieškovė, teigdama, jog atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, duomenų apie buvusią turtinę atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį sprendimo dėl išlaikymo priėmimo metu, nepateikė, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis.

Tačiau CK 3.192 straipsnio 2 d. nuostatos nustato, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.

Po teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau devyneri metų, todėl natūralu, kad lėšų, pakakusių teismo sprendimo priėmimo metu, nepakanka šiuo metu vaiko būtiniems poreikiams patenkinti. Šalių sūnus yra paauglys, todėl padidėjo jo poreikiai (didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko laisvalaikiui, bendravimo, saviraiškos pomėgiams), o tai sudaro papildomas išlaidas nepilnamečio išlaikymui, priežiūrai. Be to, per tą laikotarpį pasikeitė ekonominė situacija, išaugo kainos, dėl ko padidėjo išlaidos vaiko ugdymui, mokymui skirtoms priemonėms ir pan., dėl ko ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas. Tik pakeitus išlaikymo dydį, galėtų būti labiau apsaugoti šalių nepilnamečio sūnaus interesai.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta LR CK 3.192 str. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Proporcingumo principas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tinkamą sveikatos priežiūrą.

Ieškovės pateikta pažyma iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pažymos matyti, kad 2013-2014 m. m. lankė jaunųjų turistų būrelį, pramoginę muzikos grupę ir Plungės švietimo istorijos muziejaus edukacinės veiklos būrelį patvirtina, kad sūnus H. yra aktyvus paauglys, turintis įvairių pomėgių ir gabumų, tėvų pareiga užtikrinti materialines sąlygas vaikui ir toliau dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, sudaryti galimybes vaiko deramai raidai, ugdymui ir gebėjimų tobulinimui.

Ieškovės nurodymu ji sūnaus poreikių tenkinimui išleidžia apie 100 Lt per mėnesį, iš jų 450 Lt maistui, 250 Lt aprangai, 50 Lt laisvalaikiui, 40 Lt ugdymo priemonėms, 50 Lt maisto papildamas ir vitaminams, 60 Lt higienai, 100 Lt vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis. Šalių sūnus yra beveik šešiolikos metų, jo poreikiai prilygsta suaugusio žmogaus poreikiams, iš ieškovė pateikto paskaičiavimo matyti, kad išlaidos patiriamos tik būtiniausiems poreikiams tenkinti, jos nėra aiškiai per didelės ar neprotingos. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog minimali vaikui išlaikyti suma yra 1000 Lt per mėnesį. Pagal pateiktus medicininius duomenis H. diagnozuotas funkcinis sistolinis ūžesys, nutukimas. Šie sveikatos sutrikimai taip pat lemia papildomas ieškovės išlaidas, susijusias su vizitais pas gydytojus.

Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą: butą Klaipėdos mieste bei butą Telšių mieste. Atsakovas nurodo, kad turi kreditorinių įsipareigojimų butui įgyti, tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina savo turtą. Ta aplinkybė, kad asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti. Gaunamų pajamų pakankamumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas, dirbdamas ir gyvendamas (nuomodamas būstą) užsienyje, išlaiko nekilnojamąjį turtą (du butus) Lietuvoje. Be to, pagal pateiktą kredito sutartį atsakovas yra bendraskolis.

Pagal Gyventojų registro tarnybos prie VRM duomenis atsakovas 2012-09-20 deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas dirba Anglijos įmonėje, pagal atsakovo pateiktus duomenis jo vidutinis darbo užmokestis sudaro 6,31 JK svarų už valandą, mokant priemoką už darbą be pravaikštų 10 procentų dydžio nuo darbo užmokesčio. Atsakovo teigimu jo vidutinis darbo užmokestis sudaro nuo 700 iki 1100 svarų per mėnesį. Atsakovas pažymos apie išmokėtą darbo užmokestį per tam tikrą laikotarpį nepateikė, apsiribodamas darbo laiko suvestine ir 2014-01-06 susitarimu, kuriuo buvo nustatytas atlyginimas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo atlyginimas priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus. Pagal viešai skelbiamą informacija www.gov.uk nustatytas atlyginimo minimumas Jungtinėje Karalystėje nuo 2014 m. spalio mėnesio yra 6,50 svaro. Tokiu būdu atsakovas dirbdamas vidutiniškos 40 val. trukmės darbo savaitę, turi galimybę uždirbti per mėnesį mažiausiai 1040 svarų arba 773,14 Eur. Teismo vertinimu atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą sūnui, juolab, kad kitų nepilnamečių vaikų atsakovas neturi. Netoleruotina situacija, kai atsakovui neteikiant pakankamo dydžio išlaikymo, ieškovė priversta rūpintis nemokamu sūnaus maitinimu mokykloje. Atsakovas nurodo, kad dalį pajamų turi skirti pensininkei mamai, tačiau jokių įrodymų apie tai, ar šiai reikalingas išlaikymas, ar atsakovas yra vienintelis asmuo, privalantis tokį išlaikymą teikti, byloje nepateikė. Atsakovo teigimu jis turi išlaidų automobilio draudimui, kurui, paties pragyvenimui, tačiau analogiškas išlaidas turi ir ieškovė, kuri, gaudama vidutinį 305 Eur atlyginimą per mėnesį, gyvendama priemiestyje, privalo taip pat apmokėti ir transporto kuro, draudimo išlaidas, skirti lėšų būsto išlaikymui, kuriame su vaikais šiuo metu gyvena.

Ieškovė dirba, jos gaunamo uždarbio vidurkis siekė apie 232 -305 Eur (800-1056 Lt) per mėnesį, nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) 0,8678 ha žemės sklypo ir 1/6 gyvenamojo namo su priklausiniais, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., išlaiko besimokančią dukrą Gabiją, gim. 2010-10-05.

Lyginant šalių turtinę padėtį, konstatuotina, kad atsakovo turtinė padėtis ženkliai geresnė nei ieškovės. Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, daro išvadą, kad atsakovas gali ir privalo teikti didesnį išlaikymą sūnui, mokėdamas ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovė kreipėsi dėl išlaikymo dydžio pakeitimo 2014-04-04, laikytina, kad poreikis padidinti išlaikymo dydį atsirado nuo ieškinio pateikimo momento, išlaikymo dydis keistinas, priteisiant ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, nuo 2014-04-04.

Ieškovė prašė nutraukti išieškojimą pagal ankstesnį teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas vaikams, tačiau šiuo teismo sprendimu tik keičiamas išlaikymo dydis, išlaikymas bus tęsiamas, todėl nutraukti vykdymą netikslinga.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą dukrai Robertai išlaikyti nuo ieškinio pateikimo dienos iki Robertos pilnametystės.

Ieškovės ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo pateiktas 2014-04-04, ieškovė įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo civilinės bylos iškėlimo iki dukros pilnametystės skyrė dukros išlaikymui daugiau lėšų, nei atsakovas privalėjo teikti pagal 2005-11-23 Telšių r. apylinkės teismo sprendimą, nepateikė. CPK 178 str. nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos turėtas išlaidas dukros poreikiams minėtu laikotarpiu, t.y. nuo 2014-04-04 iki 2014-07-31, todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė teisinei pagalbai apmokėti patyrė 550 Eur (1900) Lt išlaidų, ieškovės ieškinys tenkinamas 90 procentų, todėl priteistinos išlaidos iš atsakovo ieškovei mažintos iki 495,25 Eur.

Ieškovės ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, ieškinys iš esmės yra tenkinamas, dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Pakeisti 2005-11-23 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo iš R. R. sūnui H. R., gim. 1999-06-18, dydį ir iš R. R., a.k. a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus H. R., gim. 1999-06-18,išlaikymui priteisti periodinėmis išmokomis po 145 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2014-04-04 iki sūnaus pilnametystės.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. R. 495,25 Eur bylinėjimosi išlaidų O. R. ir 31,28 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.