Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį dėl V. Č. turto plėšimo ir nuteistas laisvės atėmimo 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių bausme;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje dėl K. S. turto plėšimo ir nuteistas laisvės atėmimo 2 (dvejų) metų bausme.

Pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje dėl Č. S. turto vagystės ir nuteistas laisvės atėmimo 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių bausme.

Pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje dėl L. M. turto vagystės ir nuteistas laisvės atėmimo 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta laivės atėmimo 6 (šešių) metų bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. spalio 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 50 (penkiasdešimties) parų arešto ir 7 MGL (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 42 cnt) bauda, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė laisvės atėmimo 6 (šešių) metų 1 (vieno) mėnesio bausmė ir 7 MGL (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 42 cnt) bauda.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai - maišas ir spyna, sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka, 2 vnt. kompaktinių plokštelių paliktos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Iš A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) L. M. a.k. (duomenys neskelbtini) priteista 353 Eur (trys šimtai penkiasdešimt trys eurai) turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1.įvykdė plėšimą įsibraunant į patalpą ir plėšimo metu pasikėsino išžaginti nukentėjusiąją L. P., o būtent: 2015 m. gruodžio 22 d., apie 17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro nerakintas namo duris įsibrovė į gyvenamąją patalpą – namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusiosios L. P. atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, t.y., rankomis suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, L. P. pradėjus šauktis pagalbos delnu užspausdamas jai burną, ją stumdydamas, laikydamas ją už rankų, sugriebęs ją už plaukų tampydamas iš vieno kambario į kitą, tuo padarė jai poodinę kraujosruvą kaktos kairėje, dešinės akies apatiniame voke, smakre, kaklo kairėje, t.y., nežymų sveikatos sutrikdymą, bei grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – liepdamas tylėti, nes užmuš, liepė jai gultis į lovą, reikalavo duoti palaikyti už L. P. lytinių organų, pradėjo mauti jos kelnes, ketindamas atlikti lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, nes nukentėjusioji aktyviais veiksmais priešinosi bei, kambaryje dingus elektrai, L. P. iš gyvenamojo namo pabėgo, po ko jis pagrobė V. Č. priklausančias tris meškeres – bendros 50 eurų vertės, pakabinamą spyną su raktu, 10 eurų vertės, L. P. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 30 eurų vertės su jame įdėta beverte ,,Tele2 Pildyk“ kortele, po ko iš įvykio vietos pasišalino.

1.2. Be to, jis 2016 m. kovo 19 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nukentėjusiajam K. S. įėjus į lauko sandėliuko patalpą, tyčia uždarė sandėliuko duris, užkišdamas metalo gabalėlį į kilpas, skirtas pakabinamai spynai, kad jos neatsidarytų, tokiu būdu užrakindamas nukentėjusįjį K. S. sandėliuke ir taip kitaip atimdamas K. S. galimybę priešintis, įsibrovė į patalpą, t.y., jo gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobė svetimą K. S. priklausantį turtą - televizorių ,,Vido“, 100 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. S. 100 eurų turtinę žalą.

1.3.Be to, jis 2016 m. kovo 19 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po televizoriaus plėšimo, nukentėjusiajam K. S. jau išsilaisvinus iš sandėliuko ir laukiant policijos pareigūnų, slapta įsibrovė į K. S. gyvenamojo namo ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) r., iš kur slapta pagrobė svetimą, Č. S. priklausantį keturratį motociklą ,, (duomenys neskelbtini)“, 400 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam Č. S. 400 eurų turtinę žalą.

1.4. Be to jis kaltinams tuo, kad jis 2016 m. balandžio 28 d. apie 20 val., nulaužęs ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) r., durų spyną „Blossom high quality“ 3 eurų vertės, įsibrovė į ūkinį pastatą, iš kurio pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiajai L. M. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado vertingų daiktų; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas toje pačioje vietoje, pro neužrakintas namo verandos duris, esančias adresu (duomenys neskelbtini)., pateko į namo vidų iš kurio pagrobė svetimą L. M. priklausantį turtą: benzininį pjūklą „Steel“ 150 eurų vertės, muzikinį instrumentą bajaną „Melodija“ 150 eurų vertės, akordeoną „Mrija“ 200 eurų vertės, plaukų kirpimo mašinėlę „Grundig“ su priedais bendros 10 eurų vertės, šiais savo veiksmais nukentėjusiajai L. M. padarė 513 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl A. T. veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį perkvalifikavimo

9. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 437/2006).

9.1.Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tai, kad A. T. siekė atlikti prievartinį aktą su nukentėjusiąja įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tačiau nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje kaltinamasis nebaigė, nes nukentėjusioji aktyviai priešinosi, name dingo elektra ir nukentėjusioji pabėgo. Bylos įrodymai patvirtina, jog nuteistasis A. T. atliko visus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotus veiksmus ir pagrįstai nuteistas už pasikėsinimą išžagini. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs visetą bylos įrodymų, taip pat ir paties nuteistojo parodymus, jog jis norėjo pasimylėti, o nukentėjusiajai atsisakius daryti prašomus veiksmus vartojo fizinį smurtą. Pats nuteistasis neneigė, jog nukentėjusioji nesutiko su juo mylėtis, todėl ją mušė, t.y. kelis kartus trenkė į veido sritį, tampė už plaukų. Jai gulint ant žemės bandė numauti kelnes, siekė ją nugalėti, kad galėtų pasimylėti, tačiau nukentėjusioji vis šaukė ir priešinosi, todėl nepavyko jos nurengti, liepė jai gultis į lovą, bet ši neklausė ir pan. (2 t., b.l. 119-121, 4 t., b.l.75) Apeliaciniame skunde nuteistasis jau neigia nenorėjęs žaginti L. P., teigia, jog jo siekis buvo tik paliesti jos lyties organus, paaiškindamas, kad šių veiksmų nepadarė, nes suprato, jog elgiasi netinkamai. Teisėjų kolegija tikėti tokia apelianto versija neturi pagrindo, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme A. T. parodymi buvo nuoseklūs, jis prisipažino norėjęs išžaginti nukentėjusiąją, jo parodymai atitiko kitus bylos duomenis, t.y. neprieštaravo pačios nukentėjusiosios parodymams; iš garso įrašo girdėti, kad nukentėjusioji L. P. kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą nurodydama, kad iš kalėjimo neseniai grįžęs kaimynas pasikėsino ją išžaginti ir pagrobė meškerias (1 t., b.l. 70-72); prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas smurtas, t.y. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3514/2015(02) L. P. konstatuoti sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryti jos nurodytu laiku (1 t., b.l. 47). Nusikalstamos veikos nebaigė, nes nukentėjusioji aktyviai priešinosi, name dingo elektra ir nukentėjusioji pabėgo, t.y. veikos nebaigė nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, o ne dėl paties kaltinamojo suvokimo, jog elgiasi negerai. Todėl apelianto versija, jog jis tik siekė paliesti nukentėjusiosios lytinius organus, vertintina kaip gynybinė taktika, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Skunde teigiama, kad jo padaryti veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip išžaginimas, tai aiškiai matyti ir iš nukentėjusiosios L. P. parodymų. Tačiau priešingai nei teigia nuteistasis, nukentėjusioji patvirtino, jog nuteistasis siekė lytinių santykių, panaudodamas fizinį smurtą, tačiau ji nesutiko (4 t., b.l. 108-109). Nukentėjusios parodymus atitinka kiti pirmosios instancijos ištirti bylos įrodymai ir todėl kolegija daro išvadą, jog bylos įrodymų visetas patvirtina, kad nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą; aiškiai nedviprasmiškai reikalavo tokių veiksmų ir tokio sąlyčio, kuris kvalifikuojamas kaip išžaginimas. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pateikto A. T. nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių aprašymo ir vertinimo, nuostatų apie jo kaltę yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, jog A. T. BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja prieš jos valią. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistojo elgesys, prieš nukentėjusiąją vartoto fizinio smurto kryptingumas, išreikšti grasinimai ir reikalavimai bei veiksmai patvirtina aiškius prieš nukentėjusiąją vykdytus veiksmus ir tikslą – įvykdyti nusikalstamą veiką, nukreiptą prieš nukentėjusios seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. T. panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, siekė lytiškai santykiauti, tokią nuteistojo veiką teisingai įvertino kaip pasikėsinimą išžaginti nukentėjusiąją, nes ši veika nebuvo baigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo besikėsinančiojo valios – dingo šviesa ir nukentėjusioji pabėgo.

9.2.Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo A. T. veikos kvalifikavimo pagal BK 152 straipsnio 1 dalį būtina pažymėti, kad įstatymo leidėjas yra nustatęs, jog išžaginimas yra daug pavojingesnė veika, sukelianti daug didesnę žalą nukentėjusiajam asmeniui, nei seksualinis priekabiavimas. Seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti labai įvairiais vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis. Šiuo atveju teisėjų kolegija, aukščiau paminėtais motyvais, pritaria pirmosios instancijos išvadai dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį. Be to, seksualinio priekabiavimo būtina atsakomybės sąlyga nukentėjusiojo tarnybinis arba kitoks priklausomumas. Priklausomumas turi būti teisinio pobūdžio, kuomet tarp nukentėjusiojo ir kaltininko susiklosto teisiniai, įstatymo reglamentuojami santykiai, suponuojantys šalių teises ir pareigas. Šiuo atveju tarp nuteistojo ir nukentėjusios tokių susiklosčiusių santykių nebuvo. Bylos aplinkybės nurodo, jog nukentėjusioji yra viso labo nuteistojo kaimynė, kurios, nuteistojo parodymais, buvo nematęs maždaug 5 metus, todėl sugalvojo pas ją nueiti (2 t., b.l. 120). Šios aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusios susiklostė teisiniai įstatymo reglamentuojami santykiai.

10.Byloje esančių įrodymų visuma, jų sugretinimas ir analizė suponuoja apeliacinės instancijos teismui išvadą, kad apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje konstatuotos aplinkybės, susijusios su A. T. nusikalstamos veikos vertinimu yra visiškai pagrįstos ir grindžiamos surinktų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė, tinkamai įvertino bylos įrodymus, o nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį, apelianto reiškiamas nesutikimas su teismo nuosprendžiu, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu pagrįstą išvadą dėl nuteistojo A. T. kaltės atlikus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, ką patvirtina ir visų pirmiau nurodytų aplinkybių bei skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma.

Dėl paskirtosios bausmės

12.Apeliantas skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas A. T. paskyrė per griežtą bausmę, todėl apeliantas ją prašo sumažinti.

13. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

13.1.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. A. T. padarė 5 nusikalstamas veikas, iš kurių 3 (BK 149 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 2 dalis) įstatymo priskiriamos sunkių nusikalstamų veikų kategorijoms, o 2 (BK 178 straipsnio 2 dalis) - apysunkių. Vienas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Taip pat teismas teisingai nurodė ir vertino, jog A. T. nusikalto būdamas pripažintas recidyvistu. Atsižvelgta ir į tai, jog Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)2016 nustatyta, kad A. T., nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas: F 60.3. Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. A. T. nusikalstamos veikos padarymo metu, ir šiuo metu suprato ir supranta savo veiksmų esmę, galėjo ir gali šiuo metu valdyti savo veiksmus. Nusikalstamos veikos darymo metu A. T. visiškai (pilnai) suprato veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. A. T. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (2 t., b.l. 52-54). Priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (2 t., b.l. 24). Taip pat įvertinta, jog A. T. sistemingai daro nusikaltimus: 2015 m. spalio 19 d. jis paleistas atlikęs 5 metų laisvės atėmimo bausmę, o 2015 m. gruodžio 22 d. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus. Lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad A. T. prisipažino padaręs dalį nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatė ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, jog kaltinamojo elgesys rodo jo visišką moralės normų nepaisymą, nenorą gyventi pagal visuomenėje priimtas bendražmogiškas taisykles, gerų kaimyniškų santykių ignoravimą, todėl skyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

13.2.Įstatymo leidėjas nėra nurodęs konkrečių bausmių dydžių už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktiką nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip kad bausmės dydžio nustatymas. Įstatymo leidėjas BK 61 straipsnio nuostatoms tik reglamentavęs bausmės dydžio skaičiavimą pradedant nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio. Nagrinėjamu atveju inkriminuotų nusikalstamų veikų bausmių vidurkiai yra: už BK 149 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą - 3 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų; už BK 178 straipsnio 2 dalį - 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Vertinant tai, kad teismas nustatė vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei vieną apelianto atsakomybę sunkiančią aplinkybę, ankstesnį teistumą, pirmosios instancijos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes, nustatydamas trumpesnį nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės terminą. Kaip anksčiau minėta, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija ir aukštesnės instancijos teismas tik patikrina paskirtos bausmės teisėtumą ir pagrįstumą. Pastebėtina, kad teismų praktikoje teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007). Konstatuotina, jog pažeidimų skiriant bausmes apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos nustatytomis bausmės skyrimo pagrindus pagrindžiančiomis aplinkybėmis ir jų įvertinimu, A. T. paskirtosios bausmės yra mažesnės už įstatyme numatytą sankcijos vidurkį, kas iš esmės neprieštarauja BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį pagrįstai subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta A. T. subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo dar labiau švelninti ir taip paskirtą palyginus švelnią bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. spalio 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 50 (penkiasdešimties) parų arešto 7 MGL (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 42 cnt) bauda bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė - 6 (šeši) metai 1 (vienas) mėnuo laisvės atėmimo ir 7 MGL (dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 42 cnt) bauda.

13.3.A. T. apeliaciniame skunde prašo įvertinti tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino nuoširdų gailėjimąsi ir kaltės pripažinimą, kas reiškia, jog į anksčiau minėtąsias aplinkybes pirmosios instancijos teismas tikrai atsižvelgė ir jas įvertino skirdamas bausmę. Todėl šie argumentai nevertintini pakartotinai. Apeliantas taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad atlygino žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo V. Č. atsiprašė (4 t., b.l. 109), grąžino dalį daiktų nukentėjusiesiems, tačiau baudžiamojoje byloje apie turtinės žalos atlyginimą L. M. duomenų nėra. Pasak nuteistojo, jis labai pergyvena dėl savo tėvų, kurių labai prasta sveikata, o grįžęs į laisvę būtinai gydysis nuo alkoholizmo ir pradės kurti normalų gyvenimą, susiras darbą. Tačiau šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo švelninti paskirtąją bausmę, nes, darydamas nusikalstamas veikas, A. T. taip pat buvo saistomas šeimyninių santykių ir galėjo savo elgesio modelį pasirinkti atsižvelgdamas tiek į tėvų sveikatą, tiek jį derindamas su savo ateities planais, turėjo įvertinti ir galimas pasekmes, juolab, jog ne kartą anksčiau buvo teistas.

14.Aptartų aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o bausmes už nusikalstamų veikų padarymą parinko proporcingas padarytų veikų pavojingumui. Dėl nurodytų priežasčių A. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos preiėmimo dienos.