Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Stasio Gudyno,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui akcinei bendrovei ,,Lietuvos dujos” (tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija), rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl paminėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nutarties, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas reikalauja panaikinti 2006 m. lapkričio 14 d. pakartotinio lengvo nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2005 m. gegužės 17 d. akcinės bendrovės ,,Lietuvos dujos” Klaipėdos filialo direktoriui R. D., tyrimo aktą Nr. 2 ir pripažinti nelaimingą atsitikimą, įvykusį 2005 m. gegužės 17 d. akcinės bendrovės ,,Lietuvos dujos” Klaipėdos filialo direktoriui R. D., nelaimingu atsitikimu susijusiu su darbu. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančio 2006 m. lapkričio 14 d. pakartotinio lengvo nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2005 m. gegužės 17 d. akcinės bendrovės ,,Lietuvos dujos” Klaipėdos filialo direktoriui R. D., tyrimo akto matyti, kad pareiškėjo skundžiamas aktas surašytas darbdavio atstovo ir darbuotojų atstovo, joks viešojo administravimo subjektas atliekant papildomą tyrimą nedalyvavo. Pareiškėjas jokių viešojo administravimo subjektų veiksmų neskundžia. Ginčas keliamas iš darbuotojo ir darbdavio tarpusavio santykių, tarp jų kilo ginčas iš darbo teisinių santykių. Pagal CPK 22 straipsnį ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau –Nuostatai) 51 punktą, lengvo nelaimingo atsitikimo darbe vienas tyrimo akto egzempliorius įteikiamas ar išsiunčiamas Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui. Nuostatų 56.2 punkte numatyta, kad Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, jog lengvas nelaimingas atsitikimas ištirtas pažeidžiant šių Nuostatų reikalavimus, - Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius įpareigoja darbdavį atlikti papildomą ar pakartotinį lengvo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Darytina išvada, kad toks akto surašymas yra kontroliuojamas Valstybinės darbo inspekcijos ir dėl tokios inspekcijos galimybės kontrolės skundžiamas aktas įgyja administracinio akto pobūdį, dėl ko turėtų būti ginčijamas administraciniame teisme. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, Nuostatus, lengvus nelaimingus atsitikimus darbe tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija. Sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo inspekcija, kurios surašytas nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas skundžiamas administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, siekiant formuoti vienodą praktiką nelaimingų atsitikimų tyrime, būtų netikslinga išskirti lengvų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimus bendrosios kompetencijos teismui. Dėl paminėtų argumentų teisėjų kolegijai kyla abejonės dėl šios bylos rūšinio teismingumo. Todėl, kolegijos nuomone, šiuo klausimu turėtų pasisakyti Specialioji teisėjų kolegija.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Taigi iš Konstitucijos kyla valstybės pareiga užtikrinti žmogaus teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas. Tai valstybė atlieka atitinkamai reguliuodama su darbuotojų sauga ir sveikata susijusius teisinius santykius. Pastebėtina, kad su darbuotojų sauga ir sveikata susijusiuose teisiniuose santykiuose paprastai vyrauja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, t. y. imperatyvios teisės normos. Todėl, atsižvelgiant į valstybės pareigą užtikrinti žmogaus teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbo teisinių santykių visuomeninį reikšmingumą, su darbuotojų sauga ir sveikata susijusiuose teisiniuose santykiuose vyraujantį teisinio reguliavimo metodą, nenuostabu, kad atitinkamoms institucijoms ar kitiems asmenims darbo teisinių santykių, taip pat darbuotojų saugos ir sveikatos santykių srityje yra suteikiami atitinkami valdingi įgalinimai, skirti įstatymams, kitiems teisės aktams įgyvendinti, t. y. jiems yra pavedama atlikti vykdomąją veiklą, vykdyti viešojo administravimo funkcijas.

Viena iš priemonių, kuria užtikrinama darbuotojų teisė į saugias ir sveikas darbo sąlygas, yra nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, kurių metu turi būti nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, numatomos priemonės ir terminai ištirto nelaimingo atsitikimo darbe (taip pat galinčių įvykti tokių ar panašių nelaimingų atsitikimų darbe) priežastims pašalinti, išanalizuojamos ir įvertinamos kitos su darbuotojų sauga ir sveikata darbe susijusios aplinkybės (Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, 46 punktas). Pažymėtina, kad visi nelaimingi atsitikimai darbe privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis). Todėl natūralu, kad šiai įstatymo nuostatai įgyvendinti (įvykdyti) valstybės institucijoms ar kitiems asmenims suteikiami valdingi įgalinimai, atitinkamiems subjektams pavedama atlikti valdingą, vykdomąją veiklą, t. y. iš esmės vykdyti viešąjį administravimą. Kad nelaimingus atsitikimus darbe tiriantys subjektai turi valdingus įgalinimus, patvirtina Nuostatų 42 punktas, kuriame nustatytos įmonės vadovo ar darbdavio įgalioto asmens pareigos, kurias jis privalo vykdyti nelaimingą atsitikime darbe tiriančių subjektų, taip pat ir dvišalės komisijos, reikalavimu. Tokiu būdu yra pagrindas daryti išvadą, kad nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas pagal savo turinį ir pobūdį yra valdinga, teisės aktų vykdomoji veikla, viešojo administravimo vykdymas. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe yra pavesta tirti Valstybinei darbo inspekcijai (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 4 dalis), t. y. viešojo administravimo institucijai, kuriai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 4 straipsnis). Dėl paminėtų priežasčių ir argumentų darytina išvada, kad ir dvišalės komisijos, sudarytos iš darbdavio atstovo (atstovų) ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai, kuriai įstatymas paveda tirti lengvus nelaimingus atsitikimus darbe (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 3 dalis), veikla yra valdinga, teisės aktų vykdomoji veikla, t. y. šiai komisijai iš esmės pavesta vykdyti viešąjį administravimą. Todėl ginčai dėl dvišalės komisijos surašytų nelaimingų atsitikimo darbe tyrimo aktų, taip pat ir pakartotinio tyrimo aktų, pagal savo pobūdį ir prigimtį teismingi administraciniams teismams. Pastebėtina, kad kitoks teisės normų aiškinimas galėtų lemti ginčų dėl nelaimingų atsitikimų darbe paskirstymą nagrinėti skirtingų kompetencijų teismams, o tai būtų neigiamas reiškinys, nes sudarytų sąlygas skirtingai praktikai formuotis, neatitiktų teisingumo interesų. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinio tyrimo akto, todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, byla teisminga administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui AB “Lietuvos dujos” (tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija) dėl tyrimo akto panaikinimo, grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.