- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- A20.-243-664/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00212-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro
dalyvaujant pareiškėjos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui S. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo R. F. piliečiui V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimu prašoma skirti R. F. piliečiui V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę - įpareigoti elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti VSAT prie LR VRM apie savo buvimo vietą, taikant šią priemonę 3 (trims) mėnesiams, terminą nustatant iki 2025-07-16, bet ne ilgiau nei bus galutinai išnagrinėta užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Teikime nurodoma, jog atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, užsieniečio atžvilgiu egzistuoja sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 str. 4 d., 2 p. kadangi Migracijos Departamento 2024-07-25 sprendimas Nr. 24S174782 dar nėra galutinai įsiteisėjęs ir vyksta teisminis procesas, bei asmuo galimai pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje vengdamas būti išsiustam į kilmės šalį. Tačiau sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatymo. Užsienietis atitinka Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus: užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis siekia bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, bei kitos aplinkybės (V. K. yra sudaręs santuoką su Lietuvos pilietybę turinčia A. K., gim. (duomenys neskelbtini)), todėl manytina, kad yra pagrindas paskirti užsieniečiui ne sulaikymą - t. y. pačią griežčiausią judėjimo laisvę varžančią priemonę, bet alternatyvią sulaikymui priemonę numatytą įstatymo 115 str. 2 d. 2 p.).
2. Užsienietis ir jo atstovas nurodė, jog teikimas yra pagrįstas, atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl jam neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Teikimas tenkintinas.
3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
4.1. 2025 m. balandžio 15 d. apie 17.40 val. į VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrą atvyko R. F. pilietis V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) ir pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje bei R. F. išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojantį iki 2026-03-30. Patikrinimo metu 20.00 val. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pareigūnas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 str. 4 d. 2 p. priėmė sprendimą sulaikyti V. K. ne ilgiau kaip 48 val.
4.2. A. V. K. teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje nustatyta, kad asmuo Lietuvos Respublikoje nuo 2012 m. iki 2023 m. turėjo leidimus laikinai gyventi. 2022-12-21 V. K. pateikė prašymą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau Migracijos departamentas) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo. 2023-01-18 V. K. pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl nacionalinės vizos išdavimo.
4.3. 2023 m. vasario 8 d. Migracijos departamentas gavo išvadą iš Valstybės saugumo departamento, kuriame nurodoma, kad Rusijos Federacijos pilietis V. K. kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
4.4. 2023 m. vasario 20 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S18274, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi.
4.5. 2023 m. vasario 22 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą 23SD4285, kuriuo atsisakė išduoti V. K. nacionalinę vizą. 2023 m. vasario 26 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S20013, kuriuo nusprendė uždrausti V. K. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus.
4.6. 2023 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą panaikinti Migracijos departamento 2023-02-22 ir 2023-02-26 sprendimus (23SD4285 ir 23S20013), bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti V. K. prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo.
4.7. 2024 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą priėmė nutartį atmesti skundą ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą nepakeistu.
4.8. 2024 m. liepos 15 d. Migracijos departamentas raštu Nr. 24SD16455 informavo V. K., kad Migracijos departamento 2024-07-15 sprendimu Nr. 24M45147 panaikintas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir asmens duomenys išbraukti iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo.
4.9. 2024 m. liepos 25 d. Migracijos departamentas, vykdydamas 2023-06-13 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo užsieniečio 2023-01-18 prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo ir priėmė sprendimą Nr. 24S174782, kuriuo atsisakė išduoti nacionalinę vizą, nes asmuo nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
4.10. 2025 m. vasario 12 d. Regionų administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjo V. K. skundą dėl Migracijos departamento 2024-07-25 sprendimo Nr. 24S174782 priėmė sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Migracijos departamentas su sprendimu nesutiko ir pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Sprendimas, šios bylos nagrinėjimo dienai, nėra priimtas.
4.11. Tikrinant Užsieniečio duomenis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie asmeniui išduotus kitus Lietuvos Respublikos dokumentus nėra, Užsienietis nėra įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Nėra duomenų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre. V. K. 2025-04-15 pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje ir įgijo prieglobsčio prašytojo statusą.
5. Teismas pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
6. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).
7. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).
8. Nustatyta, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Užsieniečio tapatybė ir pilietybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jis siekia bendradarbiauti su kompetentingomis, institucijomis, yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete (Lietuvos pilietybę turinčia A. K., gim. (duomenys neskelbtini), turi nepilnametį sūnų, gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje).
9. Konstatuotina, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.
10. Nuo 2025-01-01 pasikeitus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reglamentavimui, Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).
11. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualias teisės aktų nuostatas, Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas Užsieniečiui yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti gautinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, todėl vertinama, kad yra pagrindas skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - įpareigoti elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti VSAT prie LR VRM apie savo buvimo vietą, taikant šią priemonę 3 (trims) mėnesiams, terminą nustatant iki 2025-07-15 (skaičiuojant nuo asmens sulaikymo 2025-04-15 20:00 val. dienos), bet ne ilgiau nei bus galutinai išnagrinėta užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 4 dalies 2 punktu, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 140¹⁸ straipsniu,
nusprendžia:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.
Skirti Rusijos Federacijos piliečiui V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) alternatyvią sulaikymui priemonę - įpareigojimą kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie savo buvimo vietą.
Nustatyti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą – 3 (trims) mėnesiams, iki 2025 m. liepos 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.