Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kaučikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 2019 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; 2020 m. liepos 1 d. paleistas iš Pravieniškių PN atikus laisvės atėmimo bausmę; 2020 m. rugsėjo 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Šiaulių regiono skyriaus, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. E. 2022 m. liepos 8 d., apie 22:15 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme žiauriai elgėsi su gyvūnu, tai yra ne mažiau penkių kartų lenta suduodamas 1,08 kg, rainam, beveisliui katinui į galvą ir kūną, padarė daugybinius skeveldrinius pakauškaulio, viršugalvio kaulų, kaktikaulio, nosikaulio ir kairės pusės apatinio žandikaulio lūžius: mechaninį galvos smegenų pažeidimą; daugybines masyvias hematomas galvos minkštuosiuose audiniuose; hematomą kairės alkūnės srities minkštuose audiniuose; daugybines susiliejančias kraujosruvas plaučiuose; dalinę minkštųjų audinių ir vidaus organų autolizę; akių gleivinių anemiją, tai yra pagal gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktą 2022-07-18 Nr. 2-22/8217 P1, jam nustatyta patologinė anatominė diagnozė: ūmus trauminis šokas dėl daugybinių galvos sužalojimų pažeidžiant galvos smegenis, dėl ko gyvūnas žuvo.

Kaltinamasis A. E. apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena, galėjo būti liepos 8 d., apie 22:15 val., grįžo iš žvejybos į savo namus, buvo blaivas. Grįžęs, nuėjo į lauko virtuvėlę pasidėti meškerę ir jos viduje pamatė ant palangės tupintį rainą katiną, kuris ateina kokį trečią ar ketvirtą kartą, nes katinas ne jų. Katinas buvo prišikęs ant virtuvėlės lovos, po lova, primyžęs ant grindų, prie dujinės. Jis norėjo katiną nustumti nuo palangės, bet jis kirto nagais jam per ranką. Todėl susinervino, pagriebė katiną už sprando ir išmetė per vartelius lauk. Katinas vis tiek stovėjo ir niekur nesitraukė, o jis norėjo jį praginti, tačiau katinas niekur nėjo, tik pradėjo šnypšti. Tada iš skladuko pasiėmė parketlentę ir vieną kartą trenkė jam per galvą. Katinas apsvaigo, kad bėgtų kraujas nepastebėjo. Tada paėmė jį už sprando ir nunešė prie kaimyno A. P. smėlio maišų, ten jį ir nudrėbė. Daugiau katinui nesudavė nei vieno smūgio. Kai katiną numetė, šis pradėjo raitytis, o jis susinervinęs nuėjo. Kiek tiksliai jam smūgių sudavė, neprisimena, bet galėjo iš tų nervų ir daugiau suduoti. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Šiaip gyvūnus labai myli, tik tada neišlaikė nervai kai vėl rado prišikta ir primyžta virtuvėlėje, todėl pasikarščiavo. Jis supranta, kad taip elgtis neturėjo, dėl ko labai gailisi. Parketlentę, kuria sudavė katinui per galvą, kažkur išmetė, tiksliai neprisimena kur. Tai, kad nuo jo smūgių katinas žuvo, jis nežinojo. Prašo esant galimybei ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Liudytoja G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 8 d., apie 22 val. 00 min., ji būdama savo namuose, išgirdo kaip sūnus S. J., jai sušuko mama žiūrėk, E. išmetė katiną iš tvarto, o ji tuo metu pažiūrėjo pro langą, nes klojo lovą. Tada ji pamatė, kad tas kačiukas yra išmestas ir ant žolės raitosi, o tuo momentu E. įėjo į tvartelį, pasiėmė lentą ir išėjo ieškoti numesto katino keikdamasis necenzūriniais žodžiais. Pamatęs E. katinėlį lenta pradėjo daužyti jį, suduodamas kokius penkis kartus. Tuo metu ji atbėgo į svetainės balkoną ir pradėjo jį šaukti vardu, kad šitaip elgtis negalima, bet jis nekreipė dėmesio ir toliau talžė gyvūną su atsinešta lenta. Kuomet išėjus jos vyrui H. J. į balkoną ir pradėjus šaukti ką darai, A. pasiėmęs katiną nusinešė už savo tvartelio kampo ir garsiai keikdamas dar keletą kartų vožė gyvūnui. Tada kaimynas pasiėmęs pagalį jį nunešė į savo tvartą, ir po to keikdamasis nuėjo į namus, palikęs lentą prie tvarto. Kai ji paskambino į 112 pranešti apie įvykį, nuėjo pasikalbėti su A., kuris buvo vėl nuėjęs į tvartelį, norėjo paklausti, kodėl jis taip pasielgė. Jis atsakė, kad visiems taip bus, kas ateis pas juos. Ji jam pasakė, kad iškvietė policiją ir paprašė, kad paimtų negyvą katinėlį ir užkastų Tada jis nuėjo, paėmė negyvą katiną ir nunešęs numetė į už tvarto esantį žolyną. Kaimynas A. E. gyvena (duomenys neskelbtini).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini).; fotografuota.

Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 2-22/8217 P1 nurodyta, jog žuvusiam katinui nustatyti: daugybiniai skeveldriniai pakauškaulio, viršugalvio kaulų, kaktikaulio, nosikaulio ir kairės pusės apatinio žandikaulio lūžiai; mechaninis galvos smegenų pažeidimas; daugybinės masyvios hematomas galvos minkštuosiuose audiniuose; hematoma kairės alkūnės srities minkštuose audiniuose; daugybinės susiliejančias kraujosruvos plaučiuose; dalinė minkštųjų audinių ir vidaus organų autolizė; akių gleivinių anemija, tai yra jam nustatyta patologinė anatominė diagnozė : ūmus trauminis šokas dėl daugybinių galvos sužalojimų pažeidžiant galvos smegenis, dėl ko gyvūnas žuvo.

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo A. E. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo A. E. prisipažinimas, liudytojos G. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei gaišenos pataloginio anatominio tyrimo akte Nr. 2-22/8217 P1 nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog A. E. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia ne mažiau penkių kartų lenta sudavė 1,08 kg, rainam, beveisliui katinui į galvą ir kūną, padarydamas gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte 2022-07-18 Nr. 2-22/8217 P1 nustatytus sužalojimus, nuo kurių gyvūnas žuvo. Nustatyti kaltinamojo veiksmai, t. y. katino mušimas į įvairias kūno vietas panaudojant įrankį – lentą, kuria trenkta ne mažiau 5 kartų, ir dėl padarytų įvairių sužalojimų gyvūnui žūvant, teismo vertinimu, pripažintini žiauriu elgesiu su gyvūnu. Kaltinamasis A. E. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. E. tyčiniai smurtiniai veiksmai gyvūno atžvilgiu, teisingai kvalifikuoti pagal BK 310 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog A. E. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis A. E. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimo padarymo metu asmuo buvo teistas, baustas administracine tvarka, yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs. Kaltinamasis A. E. sutiko procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma arešto bausmė, parenkant jos dydį artimą minimaliam bausmės dydžiui, numatytam BK 49 straipsnyje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla baigta baudžiamuoju įsakymu, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.

Kaltinamajam A. E. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. E. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. E. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

A. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. E., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 ir 4 dalis nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino, kada privalo atvykti į pataisos įstaigą pabaigos, apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.