- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-619-508-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 24-1-00716-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- A. J.
- Advokatai
- Vida Kabečienė
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-619-508/10;
Teisėja D.Kursevičienė Proceso Nr.24-1-00716-10;
2010 m. rugsėjo 21 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Vidai Kabečienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-23 nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal LR BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžio paskirtos bausmės pridėta dalis Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-16 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010-06-09 iki 2010-06-23. Iš A. J. priteista 400 litų G. V., 200 litų E. V., 300 litų D. L. ir 40 litų A. A. turtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. pagal LR BK 187 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010-06-08 18.00 val. iki 2010-06-09 02.30 val., Pikulo g., prie 148 namo, Kaune, sugadindamas svetimą turtą – išdauždamas 200 Lt vertės keleivio pusės priekinį lango stiklą, įsibrovė į E. V. automobilį „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė 100 Lt vertės automagnetolos priekinį skydelį.
Be to, A. J., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-06-09, apie 02.30 val., Pikulo g. prie 148 namo, Kaune, sugadindamas svetimą turtą – išdauždamas 200 Lt vertės keleivio pusės priekinį lango stiklą, įsibrovė į G. V. automobilį „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė 100 Lt vertės automagnetolos priekinį skydelį.
Be to, A. J., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-06-09, apie 02.32 val., Pikulo g., priešais 160 namą, Kaune, išdauždamas 100 Lt vertės vairuotojo pusės priekinį lango stiklą, įsibrovė į D. L. automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė 333 Lt vertės automagnetolą „Blaumpunkt“.
Be to, A. J., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-06-09, apie 02.37 val., Panerių g., prie 239 namo, Kaune, atidarydamas neužrakintas vairuotojo pusės priekines duris, įsibrovė į A. A. automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kur pagrobė 150 Lt vertės automagnetolą „Sony“ ir dvejus akinius nuo saulės, bendros 40 Lt vertės.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti bausmę. Skunde nurodo, kad padėjo pareigūnams išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailisi, todėl jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad prieš pat sulaikymą jam buvo atlikta sunki skrandžio operacija, dėl ko jam reikalingas specialus gydymas ir dieta. Be to, nebuvo įvertinta tai, kad jis gyvena su invalide mama, kuriai reikalinga kito asmens priežiūra.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo A. J. nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Teismas bausmes skiria LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.).
Parinkdamas bausmės rūšį A. J., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas septintą kartą, nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu už tyčinius apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, kas laikytina nusikaltimų recidyvu. LR BK 27 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikytinas recidyvistu, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Nors LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. sankcijose be terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir kitų rūšių bausmės, tačiau vertinant tai, kad įvykdyti nauji tyčiniai nusikaltimai lygtinio paleidimo metu, esant draudimui išeiti iš namų nakties metu, o nusikalstamos veikos įvykdytos būtent naktį, neatlikus bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, neišnykus bei nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, darytina išvada, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmes už atskirus nusikaltimus nuteistajam skyrė pagrįstai.
Nustatant bausmės dydį, atsižvelgta į tai, kad A. J. padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkiems ir apysunkiams nusikaltimams (LR BK 11 str.), nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) Esant kaltininko atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė pagal LR BK 178 str. 2 d. yra mažesnė už tos rūšies bausmės vidurkį, numatytą LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje, o vienerių metų laisvės atėmimo bausmė pagal LR BK 187 str. 1 d., yra artima šio straipsnio ir dalies sankcijoje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tyčinių nusikaltimų recidyvą, labiau švelninti paskirtą bausmę A. J. nėra pagrindo, priešingu atveju nebus įgyvendintas teisingumo principas ir pasiektas bausmės tikslas.
Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams lėmė tai, kad naujus tyčinius nusikaltimus A. J. padarė lygtinio paleidimo metu, neatlikęs bausmės pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-16 nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR BK 64 str. nuostatas (bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika) ir šio straipsnio 1 bei 3 d. pagrindu prie nauju nuosprendžiu paskirtos subendrintos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo 2008-05-16 nuosprendžiu neatliktą bausmės dalį. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, pagal nuosprendžių sutaptį subendrinta galutinė bausmė visada turi būti didesnė už neatliktos bausmės dalį, paskirtą pagal ankstesnį nuosprendį ir už bausmę, paskirtą pagal naują nuosprendį.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. J. nurodė, kad jam paskirta per griežta bausmė atsižvelgiant į tai, kad jis padėjo pareigūnams išaiškinti nusikalstamą veiką, kaltu prisipažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai tų pačių aplinkybių nevertina. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė A. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad kaltininkas pagalbą aiškinant nusikalstamą veiką suteiks tada, jei jis gera valia aktyviais veiksmais padės išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodys nusikalstamos veikos bendrininkus ir liudytojus. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (b.l. 100, 102), savo kaltę pripažino ir nagrinėjant bylą teisme, tačiau ne visi pagrobti daiktai surasti ir nėra grąžinti, negali būti vertinama kaip jo pagalba išaiškinant nusikalstamas veikas, tai nėra prašęs pripažinti ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog A. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.
A. J. skunde nurodytas argumentai, jog skiriant bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad jam buvo atlikta skrandžio operacija ir dėl to reikalingas specialus gydymas bei dieta, kad gyvena su neįgalia motina, kuriai reikalinga kito asmens priežiūra, nėra pagrindas švelninti paskirtą bausmę, kadangi nuteistiesiems sveikatos apsauga yra garantuojama Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 str. 1 d. 3 p. ir kituose poįstatyminiuose aktuose numatytomis priemonėmis. Šeimos nario neįgalumas taip pat neįpareigoja teismo švelninti paskirtą bausmę, atsižvelgiant į A. J. tyčinių nusikaltimų recidyvą.
Bausmė skundžiamu nuosprendžiu paskirta motyvuotai, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, reglamentuotais LR BK VIII skyriuje, todėl nėra abejonių dėl paskirtos bausmės teisėtumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę A. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.