Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1442-594/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-20
Bylos Nr.
1S-1442-594/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Nuteistasis
V. G.
Nr. 1S-1442-594/2015
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. (toliau – prokurorė) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 94-259 taikyti nuteistajam V. G. (toliau – V. G.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2005 m. birželio 21 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p. 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą, 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nuteistojo apeliacinį skundą atmetė Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 21 d. nuosprendį palikdamas nepakeistą. Nuosprendis įsiteisėjo – 2005 m. rugsėjo 22 d.

Bausmės pradžia – 2005 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2018 m. vasario 9 d.

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. gegužės 27 d. Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo V. G. prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nutarimu Nr. 94-259 nutarė taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jam neatlikus 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, per likusios neatliktos bausmės dalį siūlant teismui nustatyti nuteistajam auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones.

2015 m. liepos 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2015 m. gegužės 27 d. Komisijos nutarimas Nr. 94-259 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo V. G. buvo patvirtintas, nustatant nuteistajam BK 75 str. 2 d. numatytas pareigas.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui prokurorė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti 2015 m. gegužės 27 d. Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. G..

Prokurorės teigimu, tvirtindamas Komisijos nutarimą, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik nutarime nurodytomis nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis ir nevertino jo elgesį bausmės atlikimo metu neigiamai apibūdinančių aplinkybių, nors pagal susiformavusią teismų praktiką, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas turi spręsti iš bylos duomenų visumos. Pasak prokurorės, nors nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau vien formaliojo pagrindo nepakanka, būtina visuma aplinkybių, patvirtinančių, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Pasak prokurorės, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę V. G. nepriekaištingai elgėsi tik iki 2010 metų, po ko pradėjo daryti šiurkščius nustatytos vidaus tvarkos pažeidimus ir jo elgesys ėmė blogėti. Nutarimo priėmimo metu buvo praėję mažiau nei du mėnesiai po paskutinės nuobaudos panaikinimo, todėl, prokurorės įsitikinimu, vis dar anksti daryti išvadą, kad V. G. mąstyme ir elgesyje įvyko pozityvūs pokyčiai. Pabrėžiama ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą - nužudymą kankinant ar kitaip itin žiauriai. Šios aplinkybės rodo nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos didelį pavojingumą visuomenei, o sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistajam nutarimo dieną likusi neatliktos bausmės dalis yra labai didelė, todėl, taikant lygtinį paleidimą, prokurorės įsitikinimu, bus pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. skundas tenkinamas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Aptartos teisės normos kontekste vertinant prokurorės skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad V. G. jau yra atlikęs įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą, taip pat yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas formaliai leistų svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, svarstant galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, vien tik formaliojo pagrindo nepakanka. Turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. bei 164 str. 2 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, atsižvelgdamas ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet įvertindamas ir nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kitas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes.

Šiuo aspektu svarbu paminėti, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems įstatyme numatytą bausmės dalį. Priešingai, lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, taikoma įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir, kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aptartų duomenų kontekste įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, vis tik pritartina prokurorės skundo argumentams, kad lygtinio paleidimo institutas V. G. atžvilgiu nagrinėjamu atveju pritaikytas nepagrįstai, neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių – nuteistojo asmenybės, nusikaltimo, už kurį jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumo, visuomenės intereso, jo elgesio bausmės atlikimo laikotarpiu bei kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių, apsiribojant vien tik formaliu nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų išdėstymu. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas nėra pagrįstas, todėl naikintinas.

Priimant tokį sprendimą visų pirma pažymėtina, kad V. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už itin sunkaus BK 129 str. 2 d. 6 p. įtvirtinto nusikaltimo padarymą, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Nusikaltimas buvo įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, V. G. veikiant sąmoningai ir valingai pasirinkus būtent tokį savo elgesio variantą, esant mažareikšmei dingsčiai (dėl nugerto degtinės butelio) ir pasižymėjo ypatingu žiaurumu (nukentėjusiajam buvo suduota net 80 smūgių), kas, aukštesniojo teismo vertinimu, rodo ne tik įvykdytos nusikalstamos veikos, bet ir paties nuteistojo ypatingą pavojingumą visuomenei. Akivaizdu, jog tokiai išvadai neprieštarauja ir įstatymų leidėjas, už nusikaltimo, įtvirtinto BK 129 str. 2 d. 6 p., padarymą numatydamas itin griežtą laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos bausmę. Šiame kontekste akcentuotina, kad nuosprendžio priėmimo metu vis tik preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus V. G. paskirtos ir dar neatliktos bausmės dalį (bausmės pabaiga 2018 m. vasario 9 d.), atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo smurtinį pobūdį bei ypatingą pavojingumą, daroma išvada, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Šiuo aspektu pritartina prokurorės vertinimui, kad vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kuris realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Šio principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu. Juk lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimo tąsa, tik vykdoma švelnesne forma, neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, todėl taikytinas tik tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, kad ir švelnesne bausmės forma bus pasiekti bausmės tikslai.

Analogiška išvada darytina ir įvertinus buvusius nuteistojo teistumus. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad V. G. du kartus buvo teistas ir praeityje (teistumai išnykę). Jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto – padarė naują labai sunkų nusikaltimą, kas leidžia pagrįstai manyti, kad anksčiau taikytos nuteistojo padėtį lengvinančios priemonės nebuvo efektyvios, jų taikymas nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė bei leidžia pagrįstai abejoti probacijos sėkme ir šiuo atveju tikintis, kad jis turės pakankamai valios bei motyvacijos sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Šiuo aspektu vertinant V. G. buvusius teistumus matyti, kad jo nusikaltimai savo pobūdžiu bei pavojingumu sunkėjo, kas, atsižvelgiant į neigiamai visuomenėje vertinamą nuteistojo pasirinktą gyvenimo būdą, buvusį iki laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, atskleidžia nuteistojo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad V. G. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys į nusikaltimo, už kurio padarymą šiuo metu nuteistasis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pobūdį. V. G. veiksmai pasižymėjo ne tik ypatingu žiaurumu (nukentėjusiajam suduota ne mažiau 80 smūgių), bet ir visiškai mažareikšme dingstimi (dėl nugerto degtinės butelio).

Sprendžiant V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu taip pat nebuvo nepriekaištingas ir nepasižymėjo tokiomis išskirtinėmis savybėmis, kurios leistų pagrįstai manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Sutinkamai su 2015 m. balandžio 29 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis tris kartus pažeidė režimo reikalavimus, už ką jam buvo paskirtos trys drausminės nuobaudos. Ir nors šiuo metu nuobaudos negalioja, tačiau jų egzistavimas vis tik parodo atsainų V. G. požiūrį į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą ir leidžia abejoti jo tolesne elgesio korekcija sutikimu lygtinio paleidimo atveju. Šiuo aspektu pritartina prokurorės įžvalgai, jog V. G. elgesys buvo nepriekaištingas tik iki 2010 metų. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, iki 2010 m. balandžio 26 d. dienos, kai V. G. buvo paskirta pirmoji drausminė nuobauda, nuteistasis buvo net aštuonis kartus skatintas, jokių nuobaudų neturėjo, elgėsi nepriekaištingai, tačiau po minėtos nuobaudos paskyrimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos režimo reikalavimus jis pažeidė dar du kartus, kas leidžia pagrįstai manyti, jog asmuo nesugeba ilgą laiką savo elgesio nukreipti teigiama linkme. Nepakankamas nuteistojo pastangas pasitaisyti, aukštesniojo teismo įsitikinimu, rodo ir jo požiūris į socialinės reabilitacijos programas. Nors, sutinkamai su 2015 m. balandžio 29 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. G. dalyvavo adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, tačiau didelio susidomėjimo jomis nerodė.

Vertinant prokurorės skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos visuma patvirtina, kad V. G. savo elgesį vertina ir analizuoja daugiau paviršutiniškai, sunkiai išsako veiksmus, kurie lėmė jo didėjantį nusikalstamą elgesį. Teigia, jog nusikaltimus įvykdė iš neturėjimo ką veikti, pasidavė kitų neigiamai įtakai, kas neabejotinai atskleidžia itin cinišką V. G. požiūrį tiek į padarytą nusikaltimą, tiek į nusikaltimu sukeltas pasekmes. Be to, iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo valios savybės išugdytos silpnai, o jo vertybių sistemoje dominuoja asocialios ir hedonistinės (asmeninio malonumo) vertybės, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, vis tik neigiamai charakterizuoja asmenį ir parodo jo lengvabūdiškumą.

Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo V. G. atžvilgiu, atkreiptinas dėmesys ir į Alytaus pataisos namų Psichologinės tarnybos išvadoje konstatuotus aplinkybes, galinčias įtakoti nuteistojo nusikalstamą elgesį ateityje: tai alkoholio vartojimo problema ir dėl to iškylančios elgesio problemos (būdamas apsvaigęs, nesiorientuoja aplinkoje, neįvertina esamos situacijos, nenumato savo elgesio pasekmių); netinkamai pasirinktas gyvenimo būdas, bendravimas su linkusiais išgerti, asocialiais asmenimis; ankstesni režimo pažeidimai (pataisos namuose baustas drausmine tvarka). Šiame kontekste išskirtina alkoholio vartojimo problema, kadangi nusikaltimas, už kurio padarymą V. G. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas nuteistajam būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors V. G. teigimu, alkoholio jis šiuo metu nevartoja, o siekdamas išvengti su jo vartojimu susijusių problemų, lanko ir anoniminių alkoholikų susirinkimus, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, tai vis tik nėra pakankamas pagrindas besąlygiškai teigti, kad išėjęs į laisvę V. G. negrįš prie senų savo įpročių (asocialaus gyvenimo būdo, įskaitant ir alkoholio vartojimą). Akivaizdu, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje alkoholio vartojimas yra griežtai draudžiamas, už šios tvarkos pažeidimą nuteistajam gresia itin griežta drausminė nuobauda, tačiau, užkirsti kelią alkoholio vartojimui V. G. būnant laisvėje, galimybės ribotos, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo piktnaudžiavimas alkoholiu, gali tapti vienu iš jo pakartotinį nusikalstamumą skatinančių veiksnių.

Ir nors yra ir V. G. elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, rodančių tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, (buvo skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, įgijo tekintojo, apdailininko bei šaltkalvio specialybes, dirba), tačiau jos šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nuteistojo padaryta veika, jos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybė, ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti pakankamą V. G. elgesio korekciją, leidžiančią manyti, jog jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokiu būdu, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis laikytina nepagrįsta, todėl naikintina, V. G. atžvilgiu priimant naują procesinį sprendimą – atsisakant patvirtinti Komisijos 2015 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 94-259 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 94-259 taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Albinas Antanaitis