Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, gynėjui advokatui Valdui Burneikiui, nukentėjusiojo atstovui advokato padėjėjui Irmantui Čičiurkai, civilinio atsakovo – AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Ievai Suchažauskaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1977-02-20 Vilniaus mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2002-09-05 pagal LR BK 273 str. 3 d. (BK redakcija galiojusi iki 2003-05-01) 10 MGL bauda, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

jis, 2014-04-22, apie 12.28 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.3 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš pradedamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juosta yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, prieš pradedamas lenkti, neįsitikino kad lenkimui skirta eismo juosta yra laisva ir, lenkimo metu išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su priešpriešiais važiavusiu, N. M. vairuotu automobiliu MERCEDES BENZ 1824, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to, susidūrimo metu kliudė ir apgadino lenkiamąjį automobilį MERCEDES BENZ 814, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės bei nesunkiai sutrikdyta N. M. sveikata.

Esant LR BPK 273 straipsnyje numatytiems pagrindams, baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

V. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta jo paties kaltės prisipažinimu ir duotais parodymais, taip pat rašytiniais duomenimis.

Apklaustas kaltinamuoju V. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 m. balandžio 22 d., apie 12.20 val. savo automobiliu TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo apie 60-70 km/val. greičiu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Kelio važiuojamoji dalis buvo iš dvejų eismo juostų - po viena kiekviena kryptimi. Priekyje važiavęs krovininis automobilis lėtai judėjo, todėl, nusprendęs jį aplenkti, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Matė, kad priešpriešais važiavo krovininis automobilis. Kai susilygino su lenkiamuoju automobiliu pastebėjo, kad prieš jo lenkiamą krovininį automobilį važiuoja šviesios spalvos lengvasis automobilis ir, kad tarp jų nėra pakankamo tarpo jam įsiterpti pabaigus lenkimą. Jis nebeturėjo galimybės grįžti į savo eismo juostą, todėl įvyko susidūrimas su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu. Įvykio metu sąmonės neprarado. Dėl įvykio labai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, prašė bylą nutraukti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju N. M. iš esmės patvirtino kaltinamojo nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Jis parodė, kad 2014-04-22 apie 12.15 val. darbo metu vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį MERCEDES BENZ 814, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo apie 65 km/val. Greičiu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Kelio važiuojamoji dalis susidėjo iš dviejų eismo juostų - po viena kiekviena kryptimi. Kelio danga buvo sausa. Staiga, likus apie 10 metrų atstumui, pamatė į jo eismo juostą iš priešpriešinės juostos įvažiavusį lengvąjį automobilį, tuoj pat pajuto smūgį ir prarado sąmonę, kurią atgavo jau būdamas ištrauktas iš automobilio ir gulėdamas kelkraštyje ant žemės. Greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatytas į VšĮ RVU ligoninę, iš kurios sekančią dieną (2014-04-23) buvo išleistas gydytis į namus, bet tą pačią dieną pablogėjus sveikatail vėl buvo hospitalizuotas į VšĮ RVUL, kur gydėsi iki 2014-04-28. Po ligoninės gydymą tęsė VRM poliklinikoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įvykio metu buvo sutrikdyta jo sveikata bei skilo SAMSUNG telefono ekranas. Prašė sveikatos sutrikdymo mastą nustatyti iš medicininių dokumentų. Dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlygimo kreipėsi į draudimo kompaniją ( b. l. 58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju H. S. parodė, kad 2014-04-22, apie 12.30 val., darbo metu vairavo UAB „ (duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį MERCEDES BENZ 1824, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini) nuo Vilniaus (duomenys neskelbtini) apie 50 km/val. greičiu. Kelio važiuojamoji dalis buvo sausa, ją sudarė dvi eismo juostos - po vieną kiekviena kryptimi. Važiuodamas pastebėjo priekyje iš dešinės pusės autobusų sustojime sustojusį autobusą, taip pat priešpriešiais atvažiuojantį krovininį automobilį, todėl, dėl saugumo šiek tiek pristabdė. Tuomet kairiame veidrodėlyje pastebėjo sumirksėjusias automobilio šviesas ir tuoj pat pajuto smūgį į automobilio kairį šoną. Po smūgio iš karto sustojo ir tik išlipęs iš automobilio suprato, kad įvyko eismo įvykis. Krovininio automobilio vairuotojas buvo prispaustas, todėl, kartu su kitais žmonėmis, jis išlaužė duris ir vairuotoją iškėlė. Lengvojo automobilio vairuotojas sėdėjo savo vietoje, todėl jo nekliudė. Įvykio metu jis nenukentėjo, tačiau nežymiai buvo apgadintas jo vairuotas automobilis. Lengvojo automobilio įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą momento nematė (b. l. 73).

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai - tai: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis, sukėlęs nesunkų kito žmogaus sužalojimą; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. Šie BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra būtini, todėl tik nustačius visų jų buvimą yra pagrindas konstatuoti esant baudžiamajame įstatyme apibrėžtą ir įvykdytą nusikalstamą veiką.

Byloje nėra abejonių dėl nusikalstamos veikos subjekto, taip pat dėl objektyviųjų veikos požymių - eismo įvykio fakto, vietos, laiko ir padarinių. Šiuos požymius be kaltinamojo V. Š., nukentėjusiojo N. M. ir liudytojo H. S. parodymų patvirtina įrodymais teismo pripažįstami rašytiniai duomenys:

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedais užfiksuota automobilių padėtis po eismo įvykio. Ji atitinka kaltinamojo nurodytąją eismo įvykio situaciją ( b. l. 5-24).

Eismo įvykyje dalyvusių transporto priemonių apžiūros metu nustatyta ir apžiūrų protokoluose užfiksuota, kad visi trys automobiliai apgadinti:

automobilyje MERCEDES BENZ 1824, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta: kairės pusės šoninio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės instrumentų dėžė, kairės pusės šonas, kairės pusės galinė padanga, galinis kairys sparnas ( b.l. 25-26);

automobilyje MERCEDES BENZ 814, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta: priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinės kairės ir dešinės pusės durys, priekinis stiklas, kairės pusės priekinių durelių stiklas, priekiniai žibintai ir posūkio žibintai, abu priekiniai sparnai, valstybinis numeris, laipteliai, stogas, priekinis statramstis, variklis, deformuota kabina, galinio vaizdo veidrodėliai ( b.l. 32-33);

automobilyje TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta: variklio dangtis, abu priekiniai sparnai, kairės pusės priekinės durelės ir jų stiklas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis kairys statramstis, stogas, priekinės dešinės pusės durys ir jų stiklas, priekiniai žibintai ir posūkio žibintai, priekinis bamperis, apdailos grotelės, priekinė pakaba, priekinis dešinės pusės ratlankis, nuleista padanga, suveikė oro pagalvės, variklis, priekinis stiklas ( b.l. 43-44).

2014-04-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialistų išvados Nr. T-A 3454/14(01), Nr. T-A 3478/14(01) ir Nr. T-A 3453/14 (01) patvirtina, kad visi eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojai buvo blaivūs ( b.l. 56, 71-72, 91).

2014-06-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Č. nurodė, kad N. M. nustatyta: odos nubrozdinimai kaktoje, kairėje plaštakoje, krūtinkaulio rankenos lūžis, minkštųjų audinių patinimas kairio kelio srityje, poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, stuburo krūtininio trečio slankstelio kompresinis lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo eismo įvykio metu, jie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 60).

Būtinas objektyvusis BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis yra priežastinis ryšys, jungiantis neteisėtą veiką su pavojingomis pasekmėmis ir nustatantis, kad būtent kaltininko, o ne kito eismo dalyvio arba jų abiejų padaryti KET pažeidimai dėsningai nulėmė nusikalstamą rezultatą – nesunkų kito žmogaus sužalojimą eismo įvykio metu.

Aptartų byloje esančių faktinių duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis M. Š. prieš pradėdamas lenkimo manevrą neįsitikino, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 141.3 punktas, kad lenkimui būtina eismo juosta yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Minėtas KET pažeidimas nulėmė kaltinamojo vairuoto automobilio TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimą su priešpriešais važiavusiu N. M. vairuotu automobiliu MERCEDES BENZ 1824, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesunkų N. M. sužalojimą.

Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 5 dalyje, yra neatsargus, jis padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. V. Š. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, pasireiškusio tuo, kad jis neįvertino eismo aplinkos, kelio matomumo, juo važiavusių transporto priemonių greičių, nors eismo situacija bylojo apie tikėtinus nuolatinius eismo situacijos pasikeitimus. Išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir pamatęs artėjančią transporto priemonę, be to, pamatęs, kad prieš lenkiamą transporto priemonę važiavo kitas automobilis ir dėl to po lenkimo jis negalės laiku grįžti į savo eismo juostą, kaltinamasis vis dėlto, tęsė lenkimą. Tai reiškia, kad kaltinamasis numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Kaltinamojo V. Š. veika atitinka baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.

Teisminio įrodymų tyrimo metu teismui pateiktas kaltinamojo V. Š. ir nukentėjusiojo N. M. susitaikymo susitarimas, kuriuo šalys patvirtino, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, kad juodu susitaikė, kad kaltinamasis atlugino nukentėjusiajam padarytą žalą ir, kad nukentėjęs neturi ir ateityje neturės kaltinamajam jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų. Šalys prašė atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybes.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, be to, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu ir, jei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

V. Š. buvo teistas 2002 metais pagal Baudžiamojo kodekso 271 str. 3 d. (automobilio vagystė) 10 MGL bauda. Bausmė įvykdyta, teistumas išnykęs.

Kaltinamasis per dešimt pastarųjų metų septynis kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus: 2004-11-03 pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 2004-11-30 pagal LR ATPK 123 str., 2004-12-08 pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 123 str., 2007-02-20 pagal LR ATPK 134 str., 2008-11-07 pagal LR ATPK 123 str., 2013-01-22 pagal LR ATPK 124 str. 4 d., 2013-06-06 pagal LR ATPK 124 str. 4 d. (b. l. 92-96); priklausomybės ar psichikos ligos kaltinamajam nediagnozuotos (b. l. 103-104,105). Imant domėn tai, kad V. Š. darbas iki šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio buvo susijęs su nuolatiniu transporto priemonių vairavimu ( tolimųjų reisų vairuotojas), administracinių nuobaudų už Kelių eismo pažeidimus skaičius nelaikytinas dideliu. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų padaręs kitų teisės pažeidimų, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys nusikalstamų veikų.

Teismas konstatuoja, kad nustatytos visos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant asmenį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. V. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsižvelgus į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus, V. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.

Civilinis atsakovas – draudikas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė duomenis apie tai, kad nukentėjusiajam N. M. apskaičiavo papildomai atlygintiną turtinę žalą 1355 Lt sumoje, kurią atlygins artimiausiu metu.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje padarymą jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, tai yra atimti teisę vieneriems metams vairuoti kelių transporto priemones.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės V. Š. neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.