Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje I. P. (I. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. P. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdamas leidimo, laikė iki 2024 m. rugsėjo 3 d. apie 0.25 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą – šaudyti tinkamą šaunamąjį ginklą (duomenys neskelbtini) pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „Blow 38“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti revolveriniais 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) šoviniais, kuris pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-2478667-24 priskiriamas C kategorijos ginklams, taip pat revolverio būgne esančius 5 vnt. šovinių, kurie yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolveriniai dujiniai (PV) šoviniai, skirti šaudyti iš daugelio 9 mm kalibro dujinių revolverių, kurie skirti šaudyti šiais šoviniais ir tinkami šaudyti iš revolverio „Blow 38“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-2478667-24 yra šaudyti tinkami šaudmenys, skirti C kategorijos ginklams, kol 2024 m. rugsėjo 3 d. apie 0.25 val. kratos metu minėtą ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

I. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis I. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 3 d. jis buvo savo bute su savo drauge R. S. (ne sugyventinė ir ne antroji pusė), kadangi 2024 m. rugsėjo 2 d. yra jo gimtadienis, į svečius pakvietė tik R. S., nes kiti draugai / pažįstami buvo užimti. R. S. pas jį į svečius atėjo apie 19 val. Jie vartojo alkoholį, bet labai silpnai, per vakarą išgėrė apie 3 butelius šampano. Konfliktų nebuvo, bet vakare R. S. žiūrėjo rusišką laidą „nėščia 16-kos“ ir jie pradėjo ginčytis dėl laidos dalyvių, laidos aplinkybių ir pan., nes R. S. pati yra motina. Tuo metu buvo atidarytos balkono durys, o po balkonu yra aikštelė, kurioje tuo metu buvo 2 asmenys, jam iš matymo pažystami ir 1 visiškai nepažįstamas, jie vartojo alkoholį ir kėlė triukšmą. Minėti asmenys išgirdo, kad jie ginčijasi ir nusprendė ateiti pas juos į butą išsiaiškinti. Kažkas paskambino į duris, jis pasižiūrėjo į akutę, bet nieko nematė, nes koridoriuje buvo tamsu, atidarė duris ir pamatė dviejų vyrų kompaniją, vienas iš jų buvo R., kito nepažįsta (galimai B.). Jie užėjo į jo butą, prirėmė prie sienos, R. trenkė jam kumščiu į nosį, tada trankė jam kumščiu į galvos sritį, tada pradėjo smaugti ir kumščiu sudavė smūgį į žandikaulį. Po to jis nukrito ant grindų ir trumpam prarado sąmonę. Visus smūgius jam sudavė tik R.. Tuo metu kitas nepažįstamas jam asmuo pradėjo landžioti po visas spinteles, ieškoti kažkokių daiktų, įtarė, kad norėjo pavogti vertingus daiktus. R. tuo metu atėmė iš jo telefoną, nes įtarė, kad paskambins į policiją. Jam atsistojus, jis išsigando, kad tas nepažįstamas asmuo suras jo seniai spintelėje gulėjusį dujinį revolverį, jis jį staigiai pasiėmė ir padėjo po pagalve, bet tuo metu R. pamatė tai ir atėmė jį iš jo, pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. Įvykio metu jis bandė kviestis pagalbos išėjęs į koridorių, bet niekas ne buvo išėjęs. R. ir nepažįstamas asmuo iki policijos atvykimo sėdėjo pas jį bute. Įvykio metu ant lovos sėdėjo R. S., jį viską matė, bet bijojo skambinti policijai, nes manė, kad iš jos irgi gali atimti telefoną. Pabrėžia, kad jam paėmus revolverį į rankas, jis jo niekur nebuvo nukreipęs, ar užtaisytas jis ar ne nežinojo, kadangi visiškai jo nelietė daug metų, tiesiog norėjo jį paslėpti nuo girtesnių asmenų ir niekam juo negrasino. Dujinį revolverį įsigijo pas žmogų maždaug prieš 10 metų, tuo metu lygtais nereikėjo leidimo, įsigydamas jis teiravosi ir tas žmogus sakė, kad jokio leidimo nereikia. Iki įvykio jis visiškai nesidomėjo ir net nežinojo, kad jį reikia registruoti ir turėti neterminuotą leidimą ginklui. Dėl prieš jį panaudoto smurto pretenzijų neturi, bet visi sužalojimai buvo užfiksuoti poliklinikoje. Dėl įvykio labai gailisi, pripažįsta, kad turėjo dujinį revolverį ir 5 vnt. dujinių šovinių be leidimo (el. b. l. 87–93, 134–138).

Be I. P. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, kurių turinys atskleistas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu: 2024 m. rugsėjo 5 d. rašytiniu I. P. paaiškinimu dėl ginklo (el. b. l. 40); liudytojų E. K. (E. K.) (el. b. l. 12–15) ir R. Ž. parodymais (el. b. l. 50–53), duotais ikiteisminio tyrimo metu; Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2478667-24, kurioje konstatuota, kad: 1–3) tirti pateiktas revolveris yra šaudyti tinkamas (duomenys neskelbtini) pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis revolveris „Blow 38“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti revolveriniais 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas revolveris yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 4–6) tirti pateikti penki šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolveriniai dujiniai (PV) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Tirti pateikti šoviniai yra skirti šaudyti iš daugelio 9 mm kalibro dujinių revolverių, tame tarpe ir iš tirti pateikto revolverio; 7) tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti (el. b. l. 54–59); 2024 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro garso įrašų apžiūra (el. b. l. 122–124) ir kita rašytine bylos medžiaga. Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).

I. P. pripažino supratęs neteisėtai (neturėdamas leidimo) laikęs šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo tokią kaltės formą patvirtina ir byloje nustatytos minėtų daiktų radimo aplinkybės.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. P. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdamas leidimo, laikė iki 2024 m. rugsėjo 3 d. apie 0.25 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą – šaudyti tinkamą šaunamąjį ginklą (duomenys neskelbtini) pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „Blow 38“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti revolveriniais 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais (garsiniais) šoviniais, kuris pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-2478667-24 priskiriamas C kategorijos ginklams, taip pat revolverio būgne esančius 5 vnt. šovinių, kurie yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolveriniai dujiniai (PV) šoviniai, skirti šaudyti iš daugelio 9 mm kalibro dujinių revolverių, kurie skirti šaudyti šiais šoviniais ir tinkami šaudyti iš revolverio „Blow 38“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-2478667-24 yra šaudyti tinkami šaudmenys, skirti C kategorijos ginklams, kol 2024 m. rugsėjo 3 d. apie 0.25 val. kratos metu minėtą ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, I. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi, bet prašo skirti mažesnį jos dydį, kadangi tai jam bus per didelė finansinė našta, jis dirba viename darbe, prižiūri seserį, kuri turi (duomenys neskelbtini) grupės invalidumą (el. b. l. 159–163).

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. P. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

I. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (el. b. l. 74–75). Paskutinių 3 metų laikotarpiu I. P. nebuvo baustas administracine tvarka (el. b. l. 79–80). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis dirba (el. b. l. 76–78). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą, už apysunkį nusikaltimą bauda nustatoma nuo 100 (5 000 Eur) iki 4 000 MGL (200 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už apysunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. I. P. nurodytos aplinkybės, kad tokio dydžio bauda jam bus per didelė finansinė našta, kad jis dirba viename darbe ir prižiūri seserį, nėra pakankamos skirti mažesnį baudos dydį.

I. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs I. P. asmenybę, jo finansinę padėtį, taip pat įvertinęs paskirtos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 16 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

IV. Kiti klausimai

I. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 114–121). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

I. P. neteisėtai disponuojamas šaunamasis ginklas ir šaudmenys yra nusikalstamos veikos įrankis, atitinka konfiskuotino turto požymį, todėl konfiskuotinas (BK 72 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimu po ekspertizės grąžintą revolverį „Blow 38“ Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais 5 vnt. šaudmenų (įpakuotą į SPP Nr. 148282), perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, esantį Vilniuje, Birželio 2-iosios g. 16 (2024 m. rugsėjo 5 d. ginklų ir šaudmenų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. GN-00000011323; 2024 m. rugsėjo 25 d. kvitas B, Nr. GN-00000011674) (el. b. l. 41, 60–62, 73), konfiskuoti ir sunaikinti.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. P. (I. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. P. paskirti bausmę – 80 MGL (4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

I. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarimu po ekspertizės grąžintą revolverį „Blow 38“ Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais 5 vnt. šaudmenų (įpakuotą į SPP Nr. 148282), perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, esantį Vilniuje, Birželio 2-iosios g. 16 (2024 m. rugsėjo 5 d. ginklų ir šaudmenų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. GN-00000011323; 2024 m. rugsėjo 25 d. kvitas B, Nr. GN-00000011674), konfiskuoti ir sunaikinti.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 16 (šešiolikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-4034-1100/2024)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.