Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos prašymą išspręsti bylos pagal kreditoriaus Zarasų rajono savivaldybės administracijos pareiškimą skolininkei T. K. rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Zarasų rajono savivaldybės administracija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 431 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais 2003-11-10 Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, 2002-11-19 Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ ir kitais teisės aktais, kreipėsi į teismą prašydama iš T. K. priteisti 285,18 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos Zarasų rajono savivaldybei ir 23,07 Lt delspinigių.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama Zarasų rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nutarties, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl ginčo rūšinio teismingumo. Teisėjų kolegija nurodo, kad jai kilo abejonių dėl ginčo teismingumo, nes, viena vertus, bylas dėl mokesčių, kitų privalomųjų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo sprendžia administraciniai teismai, kita vertus, ginčas dėl žemės nuomos išieškojimo gali būti vertinamas kaip reikalavimas įvykdyti teisės akto pagrindu atsiradusią prievolę (Civilinio kodekso 6.2 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo, turi būti įvertintas santykių, dėl kurių yra kilęs ginčas, teisinis pobūdis. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių teisiniai santykiai yra susiklostę dėl nuomos mokesčio mokėjimo už valstybinės žemės naudojimą (Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“). Taigi, ginčas kyla iš santykių, kuriuose yra įgyvendinama nuosavybės teisė į valstybės nekilnojamąjį turtą, o tai yra civiliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 1 dalis). Toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad viešosios teisės normos (Mokesčių administravimo įstatymas) nereglamentuoja žemės nuomos mokesčio administravimo.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal kreditoriaus Zarasų rajono savivaldybės administracijos pareiškimą skolininkei T. K. grąžinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasJanina StripeikienėRičardas PiličiauskasLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys