Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims A. G., J. J., J. J., Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 1993 m. rugsėjo 22 d.d. mirė pareiškėjo A. J. tėvas S. J. (b.l. 5, 6). Po S. J. mirties jo turtą paveldėjo jo žmona, pareiškėjo motina, V. J. (b.l. 7). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. sausio 14 d. ir 1999 m. spalio 11 d. sprendimais S. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,20 ha žemės ir 0,28 ha miško (b.l. 8-9). V. J. 2000 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartimi padovanojo pareiškėjui 2,7 ha žemės sklypą ir 0,3 ha žemės sklypą su jame esančiais statiniais (b.l. 11). V. J. mirė 2005 m. gruodžio 25 d. (b.l. 10). Po jos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 20). Po pareiškėjo motinos mirties liko nepaveldėti 0,20 ha žemės ir 0,28 ha miško, kadangi 0,22 ha žemės sklypo nuosavybė atstatyta tik 2004 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu (b.l. 15-19). Pareiškėjas prašė nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus: pirma, kad jo motina V. J. po sutuoktinio S. J. mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, antra, kad pareiškėjas po motinos V. J. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turinčius faktus, prašoma nustatyti tam, kad pareiškėjas turėtų galimybę paveldėti turtą, likusį po tėvo mirties.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008).

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo motina V. J. po sutuoktinio S. J. mirties priėmė jo palikimą padavusi palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (b.l. 7). 1994 m. kovo 29 d. jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Palikėjo mirties momentu galiojo 1964 m. CK, kurio 587 str. 1 d. buvo nustatyta, kad draudžiama priimti palikimą dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Atsižvelgiant į tai, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjo motina V. J. priėmė visą palikėjo S. J. palikimą, ji laikoma priėmusi ir vėliau atsiradusį jo palikimą, t. y. po jo mirties atkurtus žemės ir miško sklypus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nustatyti pirmąjį pareiškėjo prašomą juridinį faktą, kad jo motina V. J. po sutuoktinio S. J. mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, nes palikimą priėmė kitu būdu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad po motinos V. J. mirties pradėjo naudotis palikėjos turtu kaip savu. Didžiąją dalį turto, t.y. visą iki mirties turėtą nekilnojamąjį turtą motina padovanojo pareiškėjui. Tačiau po motinos mirties pareiškėjas naudojasi motinos likusiais namų apyvokos reikmenimis, baldais, žemės ūkio darbo įrankiais, kitu turtu, turėjo juos savo žinioje, prižiūrėjo, jis taip pat rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu, atkuriant motinos paveldėtą tėvo žemę. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas po motinos mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. J. priėmė palikimą po motinos V. J. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti jo turtą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Pagal CPK 92 straipsnio 1 dalies nuostatas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apmoka šalis, kurios procesinis dokumentas turi būti siunčiamas. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 50,43 Lt buvo apmokėtos valstybės lėšomis, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos valstybei iš pareiškėjo (b. l. 38; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2005 m. gruodžio 25 d., jos sūnus A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis A. J. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Likusioje dalyje pareiškimo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 50,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.