Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išanalizavus pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos žiniaraščio, avanso apyskaitos dokumentų išrašus, nustatyta, kad Bendrovė atliko žemiau išvardintus mokėjimus, kai tą pačią dieną turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką valstybei: M. U. sumokėjo už kurą UAB „Trevena“ 2016-08-01 31,46 Eur, 2016-08-08 36,47 Eur; UAB „Lukoil“ 2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais 10 kartų, iš viso už 333,57 Eur; UAB „Statoil“ 2016 m. spalio mėnesį 4 kartus, iš viso už 98,12 Eur; UAB „Viada“ 2016 m. spalio mėnesį 9 kartus, iš viso už 237,10 Eur, 2016 metų lapkričio mėnesį 4 kartus, iš viso už 96,04 Eur, ir 2016-12-13 30,00 Eur; už prekes „Maxima LT“ 2016-11-09 41,35 Eur, 2016-11-14 22,56 Eur; UAB „TELE 2“ 2016-12-23 225,88 Eur, UAB „Navasta“ 2017-02-17 500,00 Eur; V. T. už ofiso nuomą 2016-11-23 91,15 Eur, 2016-12-23 100,67 Eur.

Iš operatyvaus patikrinimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad Bendrovės vadovas M. U., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016-08-01 iki 2017-04-30 nustatyta, kad M. U. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. U. teisme savo kaltės dėl kreditorių teisų pažeidimo nepripažino, nesutiko atlyginti nuostolius pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies. Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. U. kaltę patvirtina pareiškėjo pateikti operatyvaus patikrinimo metu surinkti duomenys: mokestinės nepriemokos balansų kopijos (b. l. 16-39); operatyvaus patikrinimo metu surinkti rašytiniai duomenys apie Bendrovės pateiktus bankų sąskaitų išrašų kopijas (b. l. 43-79); UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitos duomenys (b. l. 80-91); M. U. pasiaiškinimas (b. l. 92-93).

Surinktų ir ištirtų duomenų visuma visiškai įrodo M. U. kaltę, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies ir 81 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, skirdamas Bendrovės lėšų didžiąją dalį atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne atsiskaitymams su VMI, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio numatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, kurioje numatytas pirmumas atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, negu atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ar pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, kai juridinis asmuo neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, šia jo neteisėta veika buvo pažeistos kreditoriaus – VMI teisės.

Kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą kaltininkui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ANK 34 straipsnyje, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas skiria baudos vidurkį, numatytą už M. U. padarytą administracinį nusižengimą.

Dėl nuostolių atlyginimo. Pareiškėjas pareiškė prašymą VMI pripažinti nukentėjusiuoju ir iš M. U. priteisti 5831,45 Eur dydžio nuostolių atlyginimo.

Pagal ANK 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal šį kodeksą atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte, juridinio asmens atsakomybė jokiose ANK nuostatose nenumatyta.

Pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala susideda tik iš susidariusios mokestinės nepriemokos.

Iš teismui pateiktos surinktos medžiagos matyti, kad susidariusią mokestinę nepriemoką pareiškėjui yra skolingas ne Bendrovės vadovas M. U., o juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždarosios akcinės bendrovės, ribotos civilinės atsakomybės asmens turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių turto, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas.

Nagrinėtinu atveju, vadovaujantis aptarta Bendrovės vadovo ir pačios UAB turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas tik iš Bendrovės vadovo M. U. nėra galimas, nesant galimybės šios bylos nagrinėjimo metu nustatyti ir atskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinio asmens ir jos vadovo M. U. padarytos žalos dydžio bei išvengti dvigubo žalos išieškojimo.

Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-05-29 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto valdyba“, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai turi teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus bendrovei per 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, dėl nuostolių atlyginimo VMI turi kreiptis į bankroto administratorių, todėl reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., 675 str. 2 d.,

nutaria:

M. U. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti administracinę nuobaudą - baudą 2200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų).

Išaiškinti M. U., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį.

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 str. 1, 2 d.).

Netenkinti pareiškėjo VMI prie LR FM reikalavimo dėl 5831,45 Eur nuostolių atlyginimo. Pasiūlyti kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorių.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.